- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-30
- Bylos Nr.
- e2YT-7546-419/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00770-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Pareiškėjas
- F. G.
- Suinteresuotas asmuo
- J. V., Valstybės įmonė Turto bankas, I. G., V. K.
- Advokatai
- Rita Pechovska
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo F. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, I. G., J. V. ir V. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas F. G. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo dukterėčios J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas ir suinteresuotas asmuo I. G. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Suinteresuotas asmuo V. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo I. G. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka, jog F. G. priėmė J. V. palikimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas F. G. paaiškino, kad mirusi J. V. buvo jo dukterėčia ir globotinė. Ji nebuvo ištekėjusi, vaikų neturėjo. Jos motina (pareiškėjo sesuo) V. K. mirė (duomenys neskelbtini), brolis M. V. mirė (duomenys neskelbtini), jis nebuvo vedęs ir neturėjo vaikų. Kitas jos brolis V. K. bei tėvas J. V. palikimo nepriėmė. Pareiškėjo brolis I. G. taip pat palikimo nepriėmė. Po J. V. mirties liko 1/3 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais bei 1/3 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas palaidojo J. V. bei iki šiol rūpinasi jos palikimu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. V. paaiškino, kad jis yra mirusios J. V. tėvas, tačiau nuo pat jos vaikystės kartu negyveno, nes išsiskyrė su jos motina V. K. (V.). Dukters palikimo jis nepriėmė ir sutinka, kad palikimą priėmė F. G..
Liudytojai D. J. ir J. J. patvirtino, kad F. G. po J. V. mirties rūpinasi jos turtu, niekas kitas šiuo turtu nesirūpina.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjo paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo dukterėčia, sesers V. K. dukra, J. V.. Po jos mirties liko palikimas: 1/3 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais bei 1/3 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). J. V. nebuvo ištekėjusi, vaikų neturėjo. Jos motina (pareiškėjo sesuo) V. K. mirė (duomenys neskelbtini), brolis M. V. mirė (duomenys neskelbtini), jis nebuvo vedęs ir neturėjo vaikų. Kitas jos brolis V. K. bei tėvas J. V. palikimo nepriėmė. Testamento J. V. nebuvo surašiusi, todėl jos turtas paveldimas pagal įstatymą. Pareiškėjas yra mirusios 5 eilės įpėdinis paveldint pagal įstatymą. LR CK 5.11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Mirusios J. V. pirmesnės eilės įpėdiniai, t. y. tėvas J. V. ir brolis V. K., palikimo nepriėmė, todėl jos dėdė F. G. gali paveldėti jos turtą.
Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas F. G. po J. V. mirties per įstatymo numatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas priimti jos palikimą. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad pareiškėjas prižiūri mirusiosios gyvenamąjį namą bei jos žemės sklypą. Taigi įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes teismas prieina išvados, kad F. G. po dukterėčios J. V. mirties išreiškė valią priimti jos palikimą ir faktiškai pradėjo valdyti, rūpintis ir prižiūrėti jos turtą kaip savo. Niekas kitas J. V. palikimo nepriėmė. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. G. priėmė savo dukterėčios J. V. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.