- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- eI-4379-541/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02532-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- G. M.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. (G. M.) skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo pakeitimo arba panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) vado 2019 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. TE-827 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. M.“ (toliau – Įsakymas) pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą griežtą papeikimą panaikinti arba sušvelninti, paskiriant pastabą (el. b. l. 1–4).
Pareiškėjas paaiškina, kad Įsakymu buvo nubaustas už tai, kad nuo 2019 m. gegužės 28 d. 20.00 val. iki 2019 m. gegužės 29 d. 09.00 val. turėdamas vykdyti tarnybą pagal 2019 m. gegužės 28 d. Pavoverės pasienio užkardos pasienio sargybos tarnybinį žiniaraštį Nr. 20190528-2/4 ir būdamas sargybos vyresniuoju, 2019 m. gegužės 29 d. 4.05 val., kai buvo atliekamas pasienio sargybos tarnybos tikrinimas, atsainiai ir nerūpestingai vykdė tarnybą, savavališkai nutraukė jam priskirtos teritorijos stebėjimą, nes naudojosi savo asmeniniu mobiliuoju telefonu – įsidėjęs telefoną į tarnybinio automobilio daiktadėžę žiūrėjo vaizdo įrašus, todėl nepastebėjo ir negirdėjo kaip priartėjo tikrintojai, dėl ko valstybės siena nebuvo tinkamai saugoma.
Pareiškėjas nurodo, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotus tarnybinės drausmės pažeidimus. Tarnybinio patikrinimo metu pateikė paaiškinimą, nurodydamas, kad 2019 m. gegužės 28/29 d. naktį tarnybą vykdė kartu su jaunesniuoju specialistu D. B.. Tarnyba buvo vykdyta pagal tarnybinį žiniaraštį Nr. 20190528-2/4, sargybos rūšis – ,,Mobilusis patrulis“, šaukinys – ,,Galia 21“. Į tarnybos vykdymo vietą, kelio sankryžą Andriukėnai–Baluoša–Vėbliai, sargyba atvyko apie 3.30 val., vykdė vietovės stebėjimą ir kontroliavo kelią ties Vėbliais. Pareiškėjas, būdamas sargybos vyresniuoju, kolegai D. B. liepė stebėti kairįjį flangą link Baluošos k. pusės, o pats pasirinko ir pagrindinį dėmesį skyrė lauko stebėjimui iš priekio bei kontroliavo kelią iš dešinės. Vietovės stebėjimui buvo paruoštos visos tarnybai skirtos priemonės, 4 val. pareiškėjas patikrino ryšį su Pavoverės pasienio užkardos budėtoju, po ryšio patikrinimo nustatyta tvarka užpildė tarnybos žiniaraštį. Kadangi iki 4 val. pertraukos pailsėti ir pavalgyti nebuvo, pareiškėjas norėjo pranešti pamainos vyresniajam apie poilsio pradžią tam, kad išgertų arbatos ir pavalgytų, praskaidrintų imantį apsnūdimą. Kad toliau galėtų budriai tęsti tarnybą, mobiliajame telefone įjungė mėgstamą muzikinį vaizdo įrašą. Kad telefonas netrukdytų rankose, pareiškėjas jį įdėjo į automobilio daiktadėžę. Apie 4.05 val. iš dešinės automobilio pusės pareiškėjas pastebėjo du stovinčius asmenis, apie tai pasakė D. B. ir abu pareigūnai išlipo iš automobilio. Taigi pareiškėjas pripažino, kad buvo įjungtas jo asmeninis mobilusis telefonas, kad vietovės stebėjimui nebuvo skirtas pakankamas dėmesys. Jis, kaip sargybos vyresnysis, visą atsakomybę prisiėmė sau.
Pareiškėjo manymu, atsakovė, skirdama pareiškėjui griežtą papeikimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 39 straipsnį, kadangi neatsižvelgė į nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareiškėjo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pareiškėjo teigimu, atsakovė neišsamiai patikrino pareiškėjo paaiškinime nurodytas aplinkybes, o tai taip pat turi reikšmės parenkant tarnybinę nuobaudą. Iš aukščiau pateiktų paaiškinimų matyti, kad tarnybinis nusižengimas tęsėsi ne daugiau nei vieną minutę. Be to, kitas pareigūnas D. B. tinkamai vykdė sienos stebėjimą. Per 5 minutes jokių pažeidimų, susijusių su pasienio kontrole (neteisėtų sienos kirtimų, pasienio teisinio režimo pažeidimų), pareiškėjo atsakomybės ruože padaryta nebuvo. Be to, pagal ,,Pavoverės pasienio užkardos veikimo teritorijoje įvertinimo knygos“ 2019 m. balandžio 16 d. išvados 4.5. punktą, planuojant užduotis sargyboms, privalu skirti sargybai ne trumpesnes kaip 30 min. ir ne ilgesnes kaip 90 min. pietų pertraukas (poilsio laiką) bei pasienio sargybos pareigūnams leisti savarankiškai pasirinkti pietų pertraukos laiką, prieš tai suderinus su užkardos pamainos vyresniuoju. Iki 4 val. pareiškėjas šia savo teise nebuvo pasinaudojęs, ja ketino pasinaudoti po 4 val.
Pareiškėjas pažymi, kad iki šio pažeidimo galiojančių tarnybinių nuobaudų jis neturėjo, jo tiesioginis vadovas jį charakterizuoja teigiamai. Pareiškėjo charakteristikoje nurodyta, kad per visą tarnybos laiką pareiškėjui buvo skirtos 3 tarnybinės nuobaudos (1995 m. pastaba už įsakymo reikalavimų nevykdymą, 1997 m. pastaba už aplaidumą tarnyboje ir 2003 m. pastaba už įsakymo reikalavimų nevykdymą (nuobaudos negaliojančios).
Atsiliepimas
Atsakovė tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodė, kad pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tokia atsakovės išvada neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas prisipažino padaręs nusižengimą, tokiais veiksmais pats padėjo ištirti nusižengimą, nuoširdžiai gailisi. Pareiškėjo manymu, jo veiksmuose yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodytų Statuto 40 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktuose (prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atitinka atsakomybę lengvinančių aplinkybių Statuto 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme). Todėl pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, nėra proporcinga ir adekvati pagal padaryto nusižengimo pobūdį. Pareiškėjo tarnybinis nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio ir nesukėlė neigiamų pasekmių atsakovei, šis nusižengimas gali būti įvertintas tik kaip nedidelio laipsnio nepakankamas rūpestingumas. Pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda, todėl atsižvelgiant į nedidelį pareiškėjo kaltės laipsnį, neigiamų pasekmių nebuvimą, pareiškėjo padarytas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo, paskyrimas yra neproporcingas ir nuobauda pareiškėjui galėjo būti nepaskirta.
Atsakovė VSAT atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. l. 19–29).
Nurodo, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo pradėtas gavus VSAT Ignalinos pasienio rinktinės vado pavaduotojo, atliekančio rinktinės vado funkcijas A. J. 2019 m. birželio 3 d. tarnybinį pranešimą Nr. 13IR-3789 „Dėl tarnybos tikrinimo“, kuriame nurodoma, kad 2019 m. gegužės 29 d. nuo 2.30 val. VSAT Ignalinos pasienio rinktinės Sienos kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas J. A. ir Pavoverės pasienio užkardos vadas A. K. vykdė VSAT Ignalinos pasienio rinktinės Pavoverės pasienio užkardos pasienio sargybų tarnybos vykdymo patikrinimus. Tikrinimo metu nuo 3.00 val. ryšio palaikymas tarp pasienio sargybų buvo tikrinamas klausantis radijo stoties. Apie 4.00 val. tarnybiniu automobiliu tikrintojai slaptai atvyko į Andriukėnų kaimą kur palikę automobilį pėsčiomis ėjo keliu link kelio Andriukėnai–Vėbliai sankryžos, kurioje pagal tarnybinį žiniaraštį Nr. 20190528-2/4 pasienio sargybą „Mobilus patrulis“ su tarnybine transporto priemone „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė pareiškėjas (sargybos vyresnysis) ir D. B.. Pareigūnai tikrintojams einant matomumo zonoje niekaip nereagavo, pranešimų apie pastebėtus asmenis per radijo stotį nebuvo. Apie 4.05 val., priėjus prie tarnybinio automobilio, buvo pastebėta, kad D. B. guli vairuotojo pusėje atsilošęs sėdynę, o pareiškėjas, sėdėdamas priekinėje keleivio vietoje, atidaręs automobilio daiktadėžę ir pastatęs joje savo asmeninį mobilųjį telefoną į vertikalią padėtį, žiūri vaizdo įrašą (galimai filmą). Priartėjus prie automobilio lango, pareiškėjas pastebėjo tikrintojus ir įsidėjęs mobilųjį telefoną bei įkrovimo laidą į daiktadėžę, išlipo iš automobilio. Pareigūnas buvo pasimetęs, todėl iš karto nesugebėjo prisistatyti nustatyta tvarka. Paklaustas, kodėl vykdydamas tarnybą nevykdo aplinkinės teritorijos stebėjimo (dėl ko nepastebėjo dviejų asmenų priėjusių prie automobilio), o žiūri vaizdo įrašus mobiliajame telefone, pareiškėjas atsakė, kad tokiu būdu „kovoja“ su noru miegoti.
Baigus tarnybinį patikrinimą, 2019 m. birželio 19 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-74 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos pasienio rinktinės Pavoverės pasienio užkardos jaunesniųjų specialistų G. M. ir D. B. netinkamo tarnybos vykdymo“ (toliau – Išvada). Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas atsainiai ir nerūpestingai vykdė tarnybą, savavališkai nutraukė jam priskirtos teritorijos stebėjimą, kadangi tarnybos metu naudojosi savo asmeniniu mobiliuoju telefonu – įsidėjęs telefoną į tarnybinio automobilio daiktadėžę žiūrėjo vaizdo įrašus, todėl nepastebėjo ir negirdėjo, kaip priartėjo tikrintojai, dėl ko valstybės siena nebuvo tinkamai saugoma.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad 2019 m. gegužės 28 d. Pavoverės pasienio užkardos pasienio sargybos tarnybinio žiniaraščio Nr. 20190528-2/4 I dalies „Tarnybinė užduotis“ nurodymuose numatyta, kad laiką pailsėti ir pavalgyti pareigūnai pasirenka savarankiškai, atsižvelgiant į situaciją užkardos veikimo teritorijoje, nenutraukiant stebėjimo ir suderinus su užkardos pamainos vyresniuoju. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, pareiškėjas savavališkai nutraukė tarnybinės užduoties vykdymą, nevykdė jam priskirto valstybės sienos ruožo stebėjimo, o kaip pats teigia „<...> žiūrėjo vaizdo įrašus mobiliajame telefone bei tokiu būdu „kovoja“ su noru miegoti <...>“.
Atsakovė pažymi, kad iš tarnybinio patikrinimo metu pateikto vaizdo įrašo (įrašo trukmė – 3.47 min.) aiškiai matosi, kaip tikrintojai keliu prieina prie pasienio sargybos tarnybinio automobilio dešinės pusės. Matomumas geras, tačiau pasienio sargyba tikrintojų nepastebi. Tikrintojams priėjus šalia automobilio matosi, kaip pareigūnas keleivio vietoje (pareiškėjas) sėdi nuleidęs galvą, kito pareigūno nesimato (įrašo 2.25 min.). Tikrintojai, supratę, kad jų pasienio sargyba nemato, pasislinko prie pat tarnybinio automobilio dešinės pusės galinių durelių. Vaizdo įraše, 2.48 min., aiškiai nufilmuota, kaip pareiškėjas pastebi tikrintojus ir išjungia savo išmanųjį telefoną, jį įdeda į automobilio daiktadėžę ir ją uždaro. Pareiškėjas pats patvirtino, jog tarnybos metu mobiliajame telefone įjungė mėgstamą muzikinį vaizdo įrašą. Kad telefonas netrukdytų rankose, pareigūnas jį įdėjo į automobilio daiktadėžę. Atsakovės vertinimu, tokie pareiškėjo veiksmai įrodo, kad jis sąmoningai siekė tarnybos laiką panaudoti ne tarnybos tikslams, akivaizdžiai pažeisti įstatymo saugomas svarbias vertybes, tyčia atsainiai vykdė tarnybines pareigas. Pareiškėjas pripažįsta, kad vietovės stebėjimui nebuvo skirtas pakankamas dėmesys. Kaip pasienio sargybos vyresnysis visą atsakomybę prisiima sau. Teigia, kad D. B. nurodymus vykdė gerai, nes buvo atsakingas už kairės pusės stebėjimą, o tikrintojai atėjo iš dešinės, stebėjimą iš šios pusės vykdė būtent jis.
Pažymi, kad pareiškėjas turi 26 metų darbo VSAT patirtį, todėl akivaizdu, kad tarnybinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus išmano ne tik pakankamai gerai, bet ir turi žinių pagal kompetenciją juos taikyti. Pareiškėjui tikrai turėjo būti žinoma VSAT vadovybės pozicija dėl analogiškų pažeidimų, kadangi ši informacija ne kartą buvo perduota susirinkimų metu, skelbta VSAT uždaroje internetinėje erdvėje (intranete), nuolat akcentuota, kad: „VSAT išlieka aktuali korupcijos problematika, kuomet nesąžiningi pareigūnai, naudodamiesi išmaniųjų telefonų galimybėmis, perduoda tarnybinio pobūdžio informaciją cigarečių kontrabanda užsiimantiems asmenimis. Be to, besaikis naudojimasis išmaniaisiais telefonais atitraukia pareigūnus nuo tarnybos vykdymo, pareigūnai praranda budrumą. Užfiksuotas ne vienas atvejis, kuomet pareigūnai valandomis nepakelia akių nuo savo telefonų. Neseniai nustatytas atvejis, kuomet tarnybos metu vienas pareigūnas miegojo, o kitas pareigūnas nepastebėjo tikrintojų, nes tuo metu buvo įnikęs į savo išmanųjį. Gerai, kad tuo metu buvo tikrintojai, o kas galėtų nutikti, jei tai būtų ne tikrintojai? Šio laikmečio kibernetinio saugumo iššūkiai taip pat visiems žinomi, ne vienoje grėsmių nacionalinėje saugumo vertinimo apžvalgoje yra paminėta, kad išmanusis įrenginys yra potenciali grėsmė kiekvienam naudotojui“.
Toks pareiškėjo elgesys rodo aplaidų ir neatsakingą asmens požiūrį į tarnybinę veiklą ir yra netoleruotinas. Pateisinamomis priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios nepriklauso nuo asmens valios. Šiuo konkrečiu atveju, kad neužmigtų, pareiškėjas galėjo išlipti iš automobilio, pasimankštinti, pasivaikščioti.
Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas G. M. dėl savo gyvenimiškos ir tarnybos patirties bei užimamų pareigų turėdamas galimybę suprasti ir adekvačiai vertinti tai, kad tarnybos metu žiūrėdamas vaizdo įrašus mobiliajame telefone nevykdo tarnybos funkcijų bei įvertinti savo veiksmų pasekmes tarnybos eigai ir rezultatams, tyčia, sąmoningai nesilaikė jo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų reikalavimų, ignoravo tiek tiesioginių vadovų, tiek VSAT vado nurodymus, nors pagal savo elgesio aplinkybes turėjo tai numatyti ir vykdyti. Pareiškėjas turėjo suvokti, jog tarnybinių pareigų vykdymas nakties metu reikalauja daugiau pastangų, todėl pareiškėjas, žinodamas, kad vykdys tarnybines funkcijas nakties metu, privalėjo atsakingai planuoti savo poilsio laiką ir į tarnybą ateiti maksimaliai pailsėjęs. Toks neatsakingas elgesys, kai tarnybos metu sąmoningai ir savavališkai nutraukiamas tarnybinės užduoties vykdymas ir nestebimas priskirtas ruožas, galėjo sukelti nepataisomas pasekmes. Dėl tokio lengvabūdiškumo pareiškėjas ar jo kolega galėjo tapti nusikaltimų objektais, galėjo būti pasikėsinta į pareigūnų sveikatą ir gyvybę. Būtent dėl tokio neatsakingo pareiškėjo elgesio galėjo kilti kritiškai svarbios, neatitaisomas pasekmės.
Šalies argumentai
Išvadoje buvo vertinamos lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, pareiškėjo charakteristika. Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog buvo jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (jis gailisi dėl įvykio bei padėjo ištirti tarnybinį nusižengimą), tačiau tokios aplinkybės nenumatytos Statuto 40 straipsnio 1 dalyje ir pabrėžtina, jog daromo tarnybinio pažeidimo faktas paaiškėjo ne dėl pareiškėjo pastangų, o kitų VSAT pareigūnų, tikrinusių pasienio sargybų tarnybos vykdymą, dėka. Todėl atsakovas nepripažino šių aplinkybių atsakomybe lengvinančiomis.
Dėl nuobaudos paskyrimo atsakovė paaiškina, kad situacija, kai pareigūnas sąmoningais veiksmais nesilaiko jam nustatytos drausmės reikalavimų, vienareikšmiškai kenkia visos vidaus tarnybos sistemos geram vardui, reputacijai ir autoritetui. Nustatyta, jog pareiškėjo tarnybinis nusižengimas buvo padarytas jam vykdant pasienio sargybos vyresniojo pareigas. Pareiškėjas, būdamas atsakingas už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą ir būdamas atsakingas už pavaldžių pareigūnų drausmės kontrolę, pats nesilaikydamas tarnybos drausmės padarė tarnybinį nusižengimą. Ši aplinkybė indikuoja vieno iš esminių etikos principų – pavyzdingumo principo – sąmoningą nepaisymą, o toks pareiškėjo elgesys daro neigiamą įtaką kitų pareigūnų požiūriui į drausmę tarnybos metu. Ši aplinkybė, kad pareiškėjas, vykdydamas pasienio sargybos vyresniojo funkcijas, sąmoningai nepaisydamas teisės aktų reikalavimų ir ignoruodamas VSAT vadovybės nurodymus padarė tarnybinį nusižengimą, turėjo įtakos priimant sprendimą dėl pačios drausminės nuobaudos skyrimo ir jos rūšies parinkimo. Aplinkybė, kad pareiškėjui anksčiau buvo paskirtos nuobaudos, suponuoja išvadą, kad pareiškėjas yra linkęs pažeisti teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines funkcijas bei tarnybinę drausmę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl VSAT Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. gegužės 29 d. VSAT Ignalinos pasienio rinktinės Pavoverės pasienio užkardos vadas pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 13IR-3671 „Dėl pasienio sargybų patikrinimo“, kuriame nurodė, kad, vykdydamas 2019 m. gegužės 28 d. VSAT Ignalinos pasienio rinktinės vado pavaduotojo žodinį nurodymą, 2019 m. gegužės 29 d. nuo 3.00 iki 6.00 val. kartu su VSAT Ignalinos pasienio rinktinės Sienos kontrolės skyriaus vyriausiuoju specialistu J. A., vykdė VSAT Ignalinos pasienio rinktinės Pavoverės pasienio užkardos pasienio sargybų tarnybos vykdymo patikrinimus (el. b. l. 47–49). Pranešime nurodyta, jog nuo 3.00 val. ryšio palaikymas tarp pasienio sargybų buvo tikrinamas klausantis radijo stoties. Taip pat užduoties vykdymo eiga stebėta Ecofleet programos pagalba. Apie 4.00 val. tarnybiniu automobiliu tikrintojai atvyko į Andriukėnų kaimą kur palikę automobilį pėsčiomis ėjo keliu link kelio Andriukėnai–Vėbliai sankryžos, kurioje pagal tarnybinį žiniaraštį Nr. 20190528-2/4 pasienio sargybą „Mobilus patrulis“ vykdė G. M. (sargybos vyresnysis) ir D. B.. Į minėtą vietą sargyba atvyko apie 3.24 val. (Ecofleet programos duomenys). 4.00 val. per radijo stotį tikrintojai išgirdo pasienio sargybos ryšio patikrinimą su užkardos budėtoju. Einant matomumo zonoje link pareigūnų, jie niekaip nereagavo, pranešimų apie pastebėtus asmenis per radijo stotį nebuvo. Apie 4.05 val. tikrintojams priėjus prie tarnybinio automobilio, buvo pastebėta, kad D. B. guli vairuotojo pusėje atsilošęs sėdynę, o G. M., sėdėdamas priekinėje keleivio vietoje, žiūri į automobilio daiktadėžę. A. K. liko apie 3 m nuo automobilio dešinės pusės, o J. A., priėjęs iš galo, pastebėjo bei pranešė, kad G. M. atidaręs automobilio daiktadėžę ir pastatęs joje savo asmeninį mobilųjį telefoną į vertikalią padėtį žiūri vaizdo įrašą (galimai filmą). A. K. priartėjus šiek tiek prie automobilio, G. M. pastebėjo tikrintojus ir, įsidėjęs mobilųjį telefoną bei įkrovimo laidą į daiktadėžę, išlipo iš automobilio. Pareigūnas buvo pasimetęs, todėl iškarto nesugebėjo prisistatyti nustatyta tvarka. Paklaustas, kodėl vykdydamas tarnybą nevykdo aplinkinės teritorijos stebėjimo (dėl ko nepastebėjo dviejų asmenų, priėjusių prie automobilio), o žiūri vaizdo įrašus mobiliajame telefone, G. M. atsakė, kad tokiu būdu „kovoja“ su noru miegoti.
VSAT Ignalinos pasienio rinktinės Sienos kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas J. A. 2019 m. gegužės 29 d. parengė tarnybinį pranešimą Nr. 13IR-3668 „Dėl pasienio sargybų patikrinimo“, kuriame pateikiamos faktinės aplinkybės iš esmės tokios pačios kaip ir 2019 m. gegužės 29 d. VSAT Ignalinos pasienio rinktinės Pavoverės pasienio užkardos vado pateiktame tarnybiniame pranešime (el. b. l. 50–52).
VSAT pareiškėjui pasirašytinai įteikė 2019 m. birželio 4 d. pranešimą Nr. 13IR-3835 „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie VSAT vado pavaduotojo pavedimu atliekamą patikrinimą, kadangi yra duomenų, jog pareiškėjas galbūt padarė tarnybinį nusižengimą, 2019 m. gegužės 29 d. vykdant pasienio sargybą „Mobilusis patrulis“ pagal tarnybinį žiniaraštį Nr. 20190528-2/4 (el. b. l. 53–54). Pareiškėjo paprašyta iki 2019 m. birželio 10 d. pateikti paaiškinimą.
Pareiškėjas pateikė 2019 m. birželio 6 d. paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2019 m. gegužės 28/29 d. naktį tarnybą vykdė kartu su jaunesniuoju specialistu D. B., tarnyba buvo vykdyta pagal tarnybinį žiniaraštį Nr. 20190528-2/4, sargybos rūšis – „Mobilusis patrulis“, šaukinys – „Galia 21“ (el. b. l. 57). Į tarnybos vykdymo vietą, kelio sankryžą Andriukėnai–Baluoša–Vėbliai, sargyba atvyko apie 3.30 val., vykdė vietovės stebėjimą ir kontroliavo kelią ties Vėbliais. Būdamas sargybos vyresniuoju, jis D. B. liepė stebėti kairįjį flangą link Baluošos k. pusės, o pats pasirinko ir pagrindinį dėmesį skyrė lauko stebėjimui iš priekio bei kontroliavo kelią iš dešinės. Kadangi nuo sėdėjimo automobilyje ir vairavimo D. B. šiek tiek skaudėjo nugarą, todėl jis atlenkė sėdynę, bet stebėjimui tai netrukdė. Vietovės stebėjimui buvo paruoštos visos tarnybai skirtos priemonės (žiūronai, termovizorius). 4.00 val. jis patikrino radijo ryšį su Pavoverės pasienio užkardos budėtoju, po ryšio patikrinimo užpildė tarnybinio žiniaraščio langelį. Kadangi iki 4.00 val. ryto pertraukos pailsėti ir pavalgyti nebuvo, pareigūnas norėjo pranešti pamainos vyresniajam apie poilsio pradžią tam, kad galėtų išgerti arbatos, pavalgyti, praskaidrinti imantį apsnūdimą. Kad toliau galėtų budriai tęsti tarnybą, mobiliajame telefone įjungė mėgstamą muzikinį vaizdo įrašą. Kad telefonas netrukdytų rankose, pareigūnas jį įdėjo į automobilio daiktadėžę. Apie 4.05 val. iš dešinės automobilio pusės pareigūnas pastebėjo du stovinčius asmenis, apie tai pasakė D. B. ir abu pareigūnai išlipo iš automobilio. Pareiškėjas pripažįsta, kad buvo įjungtas jo asmeninis mobilusis telefonas, kad vietovės stebėjimui nebuvo skirtas pakankamas dėmesys. Kaip sargybos vyresnysis visą atsakomybę prisiima sau. Teigia, kad D. B. nurodymus vykdė gerai, nes buvo atsakingas už kairės pusės stebėjimą, o tikrintojai atėjo iš dešinės. Pareigūnas nuoširdžiai gailisi dėl savo netinkamų veiksmų.
Atlikusi tarnybinį patikrinimą, VSAT parengė Išvadą, kurioje konstatuota, kad 2019 m. gegužės 29 d. 4.05 val. G. M. buvo nutraukęs stebėjimą ir naudojosi savo mobiliuoju telefonu ne tarnybos tikslais, už nustatytus pažeidimus pasiūlyta pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą (el. b. l. 31–40).
Tarnybos vadas, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 3 punktu, VSAT vado 2019 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 4-50 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių veikios organizavimo“ 3.27.1.1 papunkčiu, VSAT vado 2019 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. TE-679 „Dėl pavedimo laikinai atlikti funkcijas“, remdamasis Išvada, pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (el. b. l. 6).
Tarnybinių nuobaudų skyrimą statutiniams valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 9 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija išslaptinama.
Statuto 39 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad už tarnybinį nusižengimą pareigūnams gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas Statuto 40 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios: 1) pareigūnas nedelsdamas pats pranešė padaręs tarnybinį nusižengimą; 2) pareigūnas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą; 3) tarnybinį nusižengimą padaręs pareigūnas užkirto kelią neigiamiems tarnybinio nusižengimo padariniams; 4) tarnybinį nusižengimą padaręs pareigūnas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą; 5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos; 6) tarnybinį nusižengimą padarė nėščia pareigūnė; 7) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai; 8) kitos aplinkybės, kurias skiriantis tarnybinę nuobaudą asmuo pripažįsta atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.
Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsauga yra Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta veikla, kuria siekiama išvengti neteisėtų valstybės sienos ženklinimo pakeitimų; užtikrinti, kad fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, juridinių asmenų filialai, atstovybės bei juridinio asmens statuso neturintys asmenys laikytųsi valstybės sienos ir pasienio teisinio režimo; užtikrinti asmenų, visuomenės ir valstybės interesus pasienio kontrolės punktuose ir vietose, kuriose galioja pasienio teisinis režimas. Pagal 21 straipsnio 5 dalį, VSAT funkcijas VSAT vado priskirtoje teritorijoje įgyvendina rinktinės struktūrinis padalinys – pasienio užkarda, kuriai vadovauja užkardos vadas. Pasienio užkardos funkcijas nustato ir veikimo teritoriją jai priskiria tarnybos vadas. Pagal VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116 patvirtintus Sienos kontrolės nuostatus (su vėlesniais pakeitimais) pamainos darbas yra užkardos vado suplanuota ir vykdoma užkardos veikimo teritorijoje pareigūnų veikla, pasienio sargyba jais apibūdinama kaip vienas ar daugiau pareigūnų, vykdančių jiems paskirtą tarnybinę užduotį, o tarnybinė užduotis yra nustatytą darbo laiką pasienio sargybai paskirta užduotis, kurioje nurodoma pasienio sargybos rūšis (rūšys), vykdymo vietos, maršrutai, laikas, pasienio sargybai skiriamos tarnybinės priemonės ir kiti su tuo susiję duomenys (2 punktas). Užkardos veikimo teritoriją priskiria tarnybos vadas (3 punktas).
Vykdant sienos stebėjimą tamsiuoju paros metu į pasienio sargybą „Patrulis“ turi būti skiriami ne mažiau kaip du pareigūnai (54 punktas). Pasienio sargyba tiesiogiai pavaldi užkardos pamainos vyresniajam, o vykdant atitinkamas pasienio sargybas – tos pasienio sargybos vyresniajam (56 punktas). Tarnybinei užduočiai įvykdyti pasienio sargybos vyresnysis gali skirti pareigūnams atskiras užduotis (57 punktas). Vykdydami tarnybinę užduotį, pasienio sargybos pareigūnai privalo vertinti padėtį tarnybos vietoje, ieškoti neteisėto valstybės sienos kirtimo požymių sausumoje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, būti pasirengę stebėti, fiksuoti, persekioti ir sulaikyti įtariamus tai padariusius asmenis (59.1 papunktis). Pasienio sargybos pareigūnams draudžiama savavališkai nutraukti ar pakeisti tarnybinės užduoties vykdymo tvarką, išskyrus atvejus, nurodytus nuostatų 60 punkte (62.1 papunktis), ilsėtis ir valgyti nenustatytu laiku (62.11 papunktis). Sargybos vyresnysis atsako už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, tarnybos metu jam pavaldžių pareigūnų kontrolę, gautų tarnybinei užduočiai vykdyti tarnybinių priemonių ir kitų materialinių vertybių priežiūrą, apsaugą, tinkamą panaudojimą (66 punktas). Sargybos vyresnysis papunktį privalo reikalauti iš pavaldžių pareigūnų laiku ir nepriekaištingai įvykdyti skirtas tarnybines užduotis (68.2 papunktis).
Statuto 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnas – šiame statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, teisingumo ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas funkcijas, kuriomis užtikrinamas statutinei įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis kitiems pareigūnams. Statuto 3 straipsnyje nustatyti pagrindiniai vidaus tarnybos principai, vienas iš jų – bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas. Pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas.
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas privalo vykdyti vadovų reikalavimus ar nurodymus.
Byloje ginčo, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, nėra. Pareiškėjo teigimu, jam paskirta nuobauda yra per griežta, skiriant jam nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino padaręs pažeidimą.
Teismas pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).
Išvadoje, kuri yra sudedamoji Įsakymo dalis, konstatuota, kad pareiškėjas, 2019 m. gegužės 28 d. 20.00 val. iki 2019 m. gegužės 29 d. 09.00 val. turėdamas vykdyti tarnybą pagal 2019 m. gegužės 28 d. Pavoverės pasienio užkardos pasienio sargybos tarnybinį žiniaraštį Nr. 20190528-2/4 ir būdamas sargybos vyresniuoju, 2019 m. gegužės 29 d. 4.05 val., kuomet buvo atliekamas pasienio sargybos tarnybos tikrinimas, atsainiai ir nerūpestingai vykdė tarnybą, savavališkai nutraukė jam priskirtos teritorijos stebėjimą. Tarnybos metu naudojosi savo asmeniniu mobiliuoju telefonu – įsidėjęs telefoną į tarnybinio automobilio daiktadėžę žiūrėjo vaizdo įrašus, todėl nepastebėjo ir negirdėjo, kaip priartėjo tikrintojai, dėl ko valstybės siena nebuvo tinkamai saugoma. Tokiais savo veiksmais G. M. pažeidė Sienos kontrolės nuostatų 59.1, 62.1, 62.11 papunkčių, 66 punkto, VSAT Ignalinos pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT vado 2019 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 4-108 „Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo“, 6.1, 6.3, 6.4, 6.8 papunkčių ir 103 punkto reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog pareigūnas G. M. neturėjo realios galimybės veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, jo neveikimas šiuo konkrečiu atveju nesietinas su ne nuo jo valios priklausančiomis aplinkybėmis. Padaryta išvada, kad pareigūnas G. M. dėl savo patirties ir užimamų pareigų turėjo galimybę suprasti ir adekvačiai vertinti tai, kad nerūpestingai vykdė tarnybines funkcijas bei įvertinti savo veiksmų pasekmes tarnybos eigai ir rezultatams, tyčia, sąmoningai nesilaikė aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų, nors pagal savo elgesio aplinkybes turėjo tai numatyti ir vykdyti. Pareigūnų tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas pažymi, kad motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).
Palyginęs Išvadoje aptartas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tarnybiniu nusižengimu, ir Išvadoje pareiškėjo nusižengimui inkriminuotas teisės aktų normas, įvertinęs bylos medžiagos visumą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Kaip matyti iš Išvados turinio, joje yra aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo neteisėtas elgesys (nevykdė aplinkinės teritorijos stebėjimo), atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiškėjo veiksmai (ką jis turėjo atlikti būdamas statutiniu valstybės tarnautoju pagal pareigybės aprašymą), kuriais jis pažeidė atitinkamas teisės normas. Išvadoje tinkamai aptarta tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, t. y. atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (tyčinė kaltės forma, sąmoningai nevykdė pavestos funkcijos). Pareiškėjas, būdamas susipažinęs su teisės aktų reikalavimais, žinojo, kaip privalo elgtis, objektyvių aplinkybių, trukdžiusių elgtis tinkamai, pareiškėjas nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pats pasirinko konkretų elgesio variantą.
Teismas pažymi, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2013 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-971/2013).
Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo teiginiu, jog šis tarnybinis nusižengimas gali būti įvertintas tik kaip nedidelio laipsnio nepakankamas rūpestingumas. Pareiškėjo tarnybinio nusižengimo turinys, kurio pareiškėjas neginčija, akivaizdžiai leidžia spręsti, jog pareiškėjas tyčia, sąmoningai nevykdė valstybės sienos apsaugos funkcijos – t. y. 2019 m. gegužės 29 d. 4.05 val. buvo nutraukęs valstybės sienos stebėjimą ir naudojosi savo mobiliuoju telefonu ne tarnybos tikslais, nors turėjo pareigą žinoti ir jam buvo žinoma, kad savo veiksmais pažeidžia aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimus ir daro tarnybinį nusižengimą. Tai, kad tarnybinis nusižengimas tęsėsi tik kelias minutes ir pareiškėjas pats prisipažino darantis tarnybinį nusižengimą, nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kadangi nusižengimo darymas buvo nutrauktas ne pareiškėjo iniciatyva, o asmenų, kurie atvyko patikrinti pasienio sargybos darbo. Atkreiptinas dėmesys, jog tiriant pareiškėjo padarytą nusižengimą yra vertinamas pareiškėjo atliktų veiksmų turinys, todėl pareiškėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad kitas kartu su pareiškėju dirbęs pareigūnas pareiškėjo atliekamo tarnybinio nusižengimo metu tinkamai vykdė sienos stebėjimą, nedaro įtakos šios bylos ginčo sprendimui.
Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad jo padarytas pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, dėl ko pareiškėjui turėjo būti skiriama švelnesnė nuobauda, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ypač svarbu yra tai, kad pareiškėjui atsainiai vykdant pareigas, sąmoningai naudojantis mobiliuoju telefonu, buvo prarastas valstybinę sieną saugančio pareigūno budrumas, dėl ko buvo pažeistos įstatymu saugomos svarbios vertybės, t. y. valstybinė siena nebuvo tinkamai saugoma.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį (savavališkai nutraukus tarnybinės užduoties vykdymą, valstybės siena nebuvo tinkamai saugoma), tai, kad pareiškėjas užimamas pareigas (sargybos vyresnysis), aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo asmenybę ir jo tarnybinę veiklą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui ginčijamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda yra ne per griežta, adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui. Įvertinus nagrinėjamos bylos duomenis, pripažintina, kad paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86, 87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjo G. M. (G. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.