Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, pareikštą atsakovams L. M. ir V. V., išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas L. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškinį pripažįsta visiškai (2018 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio garso įrašai: 3 min. 53 s. – 4 min. 41 s.).

Atsakovas V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškinį pripažįsta visiškai (2018 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio garso įrašai: 4 min. 41 s. – 5 min. 13 s.).

Išklausęs ieškovės atstovo ir atsakovų paaiškinimų teismas nutarė, kad atsakovų ieškinio pripažinimai yra pareikšti laisva valia, neprieštarauja įstatymams ir viešajam interesui, gerai moralei, juos priėmė ir išnykus ginčui byloje, nutraukė bylos nagrinėjimą netirdamas byloje esančių įrodymų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsakovai visiškai sutiko su ieškovės reikalavimais, todėl sprendimas surašytinas sutrumpintais motyvais (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Kasacinis teismas konstatavo, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Iš gimimo išrašo matyti, kad V. M., gimusios (duomenys neskelbtini) (gimimo įrašas įrašytas (duomenys neskelbtini); įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tėvu nurodytas L. M.

Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais – tuo, kad santuoka tarp ieškovės S. M. ir atsakovo L. M. buvo nutraukta tik (duomenys neskelbtini) metais, tačiau šalys nuo (duomenys neskelbtini) kovo mėnesio kartu negyvena, tuo, kad ieškovė tuo metu pradėjo draugauti su V. V. ir jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra V., tuo, kad dukros V. tėvu gimimo įrašą liudijančiame įraše buvo įrašytas ieškovės sutuoktinis, tai yra atsakovas L. M., nes santuoka su juo iki (duomenys neskelbtini) metų buvo nenutraukta, nors ieškovė gyveno su atsakovu V. V., tuo, kad ieškinio senaties atsakovai taikyti neprašo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, jog tikslinga nustatyti, kad atsakovas L. M. nėra V. M. tėvas, teismas konstatuoja, jog įrodymų byloje pakanka, jie yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, todėl giminystės ryšių paneigimo medicininė ekspertizė šioje byloje nereikalinga ir ieškinys pripažintinas pagrįstas bei tenkintinas visiškai, pripažįstant, jog atsakovas L. M. negali būti V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu.

Kadangi visos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas L. M. nėra V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, todėl įrašas apie V. M. tėvą gimimo įraše neatitinka tikrovės ir yra naikintinas.

CK 3.148 straipsnis numato, jog pagrindu tėvystei nustatyti, be mokslinių įrodymų, gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovų ieškinio pripažinimus, V. V. patvirtinimą, kad jis yra biologinis V. M. tėvas, atsakovas pripažįsta V. M. savo dukra ir siekia juridiškai įforminti tėvystę bei atsižvelgiant į vaiko interesus (kad vaikas neliktų be tėvo), konstatuotina, kad yra pagrindas pripažinti atsakovą V. V. V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvu (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimas per vieną darbo dieną po įsiteisėjimo išsiųstinas Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui (CPK 399 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-2619-10086 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 21 d. pažymos Nr. NTP-7-4825 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 130 Eur.

Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos – visų šalių kaltę dėl tokios situacijos susidarymo, į vaiko gimimo įrašo sudarymo teisinį reglamentavimą, valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisia 50 proc. bylinėjimosi išlaidų – po 32,50 Eur (130 Eur – 50 proc. = 65 Eur / 2 = 32,50 Eur) už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas. Be to teismas sprendžia, kad iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina po 25 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą nuginčyti tėvystę, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista (100 Eur – 50 proc. = 50 Eur / 2 = 25) bei po 1,72 Eur (6,90 – 50 proc. = 3,45 Eur / 2 = 1,72 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 394–399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikas.

Nustatyti, jog V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys apie jos tėvą L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės.

Nustatyti, kad atsakovas V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra V. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra.

Įrašyti vaiko gimimo dokumente įrašą apie tėvą, nurodant, kad tėvas yra V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pakeisti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę „M.“ ir nurodyti, kad ji yra „V.“.

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trisdešimt du eurus penkiasdešimt centų (32,50 Eur) už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, akcinė bendrovė, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną eurą septyniasdešimt du centus (1,72 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dvidešimt penkis eurus (25 Eur) žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, akcinė bendrovė, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trisdešimt du eurus penkiasdešimt centų (32,50 Eur) už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, akcinė bendrovė, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną eurą septyniasdešimt du centus (1,72 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dvidešimt penkis eurus (25 Eur) žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, akcinė bendrovė, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą vaiko gimimą įregistravusiam Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.