Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 75.4.3, 77.2, 77.4.2, 78.2.1, 116.6.1, 125.2

2012 m. kovo 22 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. J. ieškinį atsakovui J. J., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų reikalavimų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

šalių santuoka įregistruota 2000-09-02 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai susilaukė dukros L. J. (b.l. 9-10). Nuo 2010-12-23 sutuoktiniai kartu negyvena, bendrai ūkio netvarko. Ieškovė su nepilnamete dukra gyvena savo bute (duomenys neskelbtini), atsakovas gyvena bute (duomenys neskelbtini), priklausančiame jo dėdei. Abu sutuoktiniai pripažįsta, kad jų santuoka faktiškai iširo, taikytis ir atnaujinti vedybinio gyvenimo nenori, prašo teismo santuoką nutraukti.

Išklausyta tiesiogiai posėdyje nepilnametė L. J. pasakojo, kad mokosi 4 klasėje, lanko mokamus dainavimo-šokių ir krepšinio būrelius, gyvena kartu su mama. Lankytis pas tėtį ji nenori, nes tėtis geria alų, niekur su ja nenori eiti, mergaitei su tėčiu neįdomu. Tėtis nėra jai pirkęs drabužių (kombinezoną, kelnes, megztinį), pinigų nėra davęs, viskuo rūpinasi ir jai ko reikia nuperka mama. Mergaitė po tėvų skyrybų nori gyventi su mama (CK 3.177 str.).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė savo išvadoje nurodė, kad nepilnametės L. J. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, nes būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę. Atsakovas privalo kiekvieną mėnesį skirti dukrai išlaikymą. Paaiškėjus, kad išlaikymas nebuvo mokamas, jis turi būti priteistas nuo tada, kai tėvas nevykdė savo pareigos (CK 3.178 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinami iš dalies šiais motyvais.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu sutuoktinių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 str.). Šių dvasinių vertybių nebuvo Irinos ir J. J. šeimoje. Posėdyje šalys kaltino vienas kitą dėl nuolatinių tarpusavio barnių bei konfliktų, tačiau vienas kito kaltės įrodymų teismui nepateikė. Ieškovė neįrodė, kad sutuoktinis girtavo, smurtavo ir nesirūpino šeima. Atsakovo neištikimybė 2007 metais nebuvo šeimos iširimo priežastimi, nes iki 2010-12-23, kol pati ieškovė paliko sutuoktinį, šalys gyveno santuokinį gyvenimą. Faktų, kad ieškovė netinkamai rūpinosi nepilnamete dukra, atsakovas nepateikė. Priešingai, šalims gyvenant skyrium, atsakovas neteikė išlaikymo dukrai, neskyrė jai pakankamai dėmesio, dėl ko dukra nebenori bendrauti su tėvu. Teismas mano, kad šalių santuokos išsaugoti neįmanoma, santuoka nutraukiama, pripažįstant abu sutuoktinius kaltais dėl santuokos iširimo (CK 3.61 str. 2 d.).

Ieškovei jos pasirinkimu po santuokos nutraukimo paliekama turima santuokinė pavardė J. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Vienas iš vaiko teisių turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką (LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str.), todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išsaugant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Tarp tėvų nėra ginčo, kad po santuokos nutraukimo nepilnametė šalių dukra L. J. turėtų gyventi su motina I. J. (CK 3.169 str. 1 d.). Norą gyventi su motina pareiškė ir pati nepilnametė, išklausyta tiesiogiai teismo posėdyje (CK 3.177 str.).

Nagrinėjamoje byloje paaiškėjo, kad nepilnametė L. J. nenori bendrauti su tėvu, nes jai nuėjus pas tėvą į namus, šis geria alų, niekur nenori eiti, mergaitei taip leisti laiką yra neįdomu. Paskutiniu metu tėvas su dukra nebendrauja, jų tarpusavio ryšiai nutrūko. Teismas mano, kol tėvas neatnaujins santykių su dukra, nesuras bendrų interesų, nustatyti teismo sprendimu konkrečią tėvo su dukra bendravimo tvarką netikslinga.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dukros L. išlaikymui reikia skirti 1200 Lt per mėnesį (b.l. 73). Ieškovė dirba UAB „Sportland LT“, uždirba, išskaičiavus mokesčius, 1200 Lt per mėnesį, turi nekilnojamojo turto. Atsakovas dirba UAB „Danstemos statyba“, uždirba, išskaičiavus mokesčius, 500 Lt per mėnesį, jokio turto neturi. Teismas mano, kad proporcingai turtinei padėčiai tėvas turi skirti 400 Lt, o motina dvigubai didesnį, t.y. 800 Lt, išlaikymą dukrai (CK 196 str. 1 d. 1 p.). Priteisus iš tėvo 400 Lt dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Padidėjus tėvo gaunamoms pajamoms, priteista 400 Lt išlaikymo suma turi būti didinama (CK 3.201 str. 1 d.).

Teisė reikalauti išlaikymo įsiskolinimo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo šios savo pareigos (CK 3.200 str.). Byloje nustatyta, kad nuo 2010-12-23 atsakovas neteikė išlaikymo dukrai. Nors posėdžio metu atsakovas sakė, kad dukrai pirko turguje kelnes, kostiumą, megztinuką ir kitų drabužių už 500 Lt, duodavo vieną ar du kartus per mėnesį po 50 Lt (b.l. 73), tačiau posėdyje išklausius nepilnametę L. ši patvirtino motinos parodymus, kad tėvas jai jokių drabužių nėra pirkęs ir pinigų nedavė. Tokiu būdu už laikotarpį nuo 2010-12-23, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, iki 2011-11-15, kai buvo paduotas ieškinys, priteisiamas iš atsakovo nepilnametei dukrai L. J. nesumokėtas 4306,67 Lt (400 Lt x 10 mėn. + 23 d. (400 Lt : 30 d. x 23 d.) išlaikymo įsiskolinimas.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Sutuoktiniai gyvendami santuokoje bendrai turto ir skolinių įsipareigojimų neįgijo, vienas iš kito išlaikymo sau nereikalauja, todėl šie klausimai priimant sprendimą santuokos nutraukimo byloje nesprendžiami (CPK 385 str. 1 d.).

Ieškovei iš atsakovo priteisiamas sumokėtas 139 Lt žyminis mokestis, 400 Lt už teisines paslaugas, 28 Lt už pažymą, bendra bylinėjimosi išlaidų suma – 567 Lt (b.l. 2,15). Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Priteisus nepilnametei dukrai išlaikymą, iš atsakovo J. J. priteisiamas 144 Lt žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista, ir 22 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d., 92 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 296 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2000-09-02 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 2388) tarp J. J. a.k(duomenys neskelbtini) ir I. J. a.k(duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė K.), nutraukti.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl J. J. a.k(duomenys neskelbtini) ir I. J. a.k(duomenys neskelbtini) kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę J..

Nustatyti nepilnametės dukros L. J. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina I. J. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš tėvo J. J. a.k(duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai L. J. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2011-11-15, kol dukra sulauks pilnametystės, ir 4306,67 Lt (keturių tūkstančių trijų šimtų šešių litų 67 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-12-23 iki 2011-11-15, pavedant dukros piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jos įstatyminei atstovei, - motinai I. J. a.k(duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš J. J. a.k(duomenys neskelbtini) turėtas 567 Lt (penkių šimtų šešiasdešimt septynių litų) bylinėjimosi išlaidas I. J. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš J. J. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 144 Lt (vieno šimto keturiasdešimt keturių litų) žyminį mokestį ir 22 Lt (dvidešimt dviejų litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo santuoką nutraukti įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.