- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-21
- Bylos Nr.
- N-63-2156-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Antanas Ablingis
- Pažeidėjas
- A. Č.
- Nukentėjusysis
- A. H.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimo A. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. rugpjūčio 31 d. surašė A. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 21.40 val., Šlapaberžės kaimo sąvartyno teritorijoje, Kėdainių r., būdamas neblaivus vairavo automobilį „Opel Frontera“ atbuline eiga ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę, ją apgadino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 106 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimu pripažino A. Č. kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo konstatuodamas, kad asmens kaltę įrodo policijos pareigūnų D. E. ir J. M. tarnybiniai pranešimai, nukentėjusiojo A. H. paaiškinimas, alkotesterio rodmenys, vairuotojo pažymėjimas, eismo įvykio vietos schema bei eismo įvykio aplinkybes užfiksavusios nuotraukos, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas ir pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo. Skirdamas nuobaudą – 4000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams – teismas pažymėjo, kad atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę (baustas už vairavimą esant neblaiviam).
II.
Nesutikdamas su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimu, A. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neištyrė visų įvykio aplinkybių, nepagrįstai atsisakė išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą ir apklausti liudytojus. Teigia, kad teismo nutarime nepilnai ir neteisingai užrašyti jo paaiškinimai, suklysta dėl A. H. pavardės rašymo. Nurodo, kad A. H., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Opel Frontera“ atbuline eiga ir atsitrenkė į savo automobilį „Audi 80“. Tvirtina, kad, kilus konfliktui dėl automobilių apgadinimų, A. H. prieš jį panaudojo smurtą ir jam padarė dvi pjautines žaizdas, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodo, kad policijos pareigūnai atvyko jau po eismo įvykio ir jo nematė, todėl jų tarnybiniai pranešimai turi būti vertinami kritiškai. Teigia, kad taip pat kritiškai vertintinos teismo išvados, jog jo kaltę pagrindžia vairuotojo pažymėjimas ir nuotraukos, kuriose užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, paliekant galioti 2009 m. rugsėjo 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su A. Č. teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas eismo įvykio aplinkybes. Iš teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas, pripažindamas A. Č. kaltu dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo, teismo posėdyje neapklausė A. H., kuris savo paaiškinime nurodė, kad betarpiškai matė, jog A. Č., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Opel Frontera“ atbuline eiga ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę (b. l. 5). Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą aplinkybę, pažymi, kad vien tik rašytiniai, pažeidimą galinčio patvirtinti, asmens paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojo parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Be to, pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalis garantuoja teisę kaltinamajam apklausti kaltinančius parodymus duodančius liudytojus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N-259-03, Administracinių teismų praktika Nr.4, psl. 64-67).
Taip pat pritartina A. Č. teiginiui, kad šios bylos nagrinėjimui yra svarbios nutrauktame ikiteisminiame tyrime, pradėto pagal apelianto paduotą pareiškimą, nustatytos aplinkybės. A. Č. pateiktame apklausos protokole, kuriame A. H. buvo apklaustas kaip įtariamasis, užfiksuota, kad jis negali patvirtinti, jog apeliantas apgadino jo automobilį, nes to betarpiškai nematė, apgadinimus pastebėjo tik po tarpusavyje įvykusio konflikto.
Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas policijos pareigūnų D. E. ir J. M. tarnybinius pranešimus, turėjo atsižvelgti į tai, jog jie betarpiškai nematė pačio eismo įvykio, o apie įvykio aplinkybes sužinojo iš A. H..
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. nutartį byloje Nr.N1-1333/2007). Nagrinėjamoje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių patikrinti, kokius paaiškinimus teisme davė apeliantas.
Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei yra naikintinas, o byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
A. Č. apeliacinį skundą tenkinti.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.