- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-17
- Bylos Nr.
- 1-155-586/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Nukentėjusysis
- D. P., R. P.
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
A. S. (A. S.), gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirba „T.“ naftos platformos krano operatoriumi, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis, 2024 m. gegužės 25 d., apie 21.05 val., poilsiavietėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., konflikto metu A. S. tyčia sudavė rankos kumščiu R. P. du kartus į veido sritį, o jam parkritus ant žolės, ne mažiau du kartus koja spyrė į galvos sritį, ko pasekmėje tokiais veiksmais R. P. padarė poodines kraujosruvas veide, kairėje rankoje, odos nubrozdinimus nugaroje, kairėje rankoje, muštines žaizdas viršutinės lūpos išoriniame ir vidiniame paviršiuje, pogleivinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje ir taip nežymiai jį sužalojo.
Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną, gegužės 25 d. su šeima atvažiavo į poilsiavietę „(duomenys neskelbtini)“. Jo vaikai, sūnus 12 metų ir dukra 10 metų, lakstė, žaidė, ėjo maudytis. Jo sūnus autistas. Nukentėjusiųjų šuo buvo palaidas bei lakstė palei vaikus. Pamatė verkiantį sūnų, dukra jam pasakė, jog į koją įkando nukentėjusiųjų šuo. Teko ilgai raminti sūnų. Žmona nuėjo ir paprašė, kad pririštų šunį, bet jie to nepadarė. Nukentėjusioji buvo neblaivi. Vėliau atbėgo dukra ir pasakė, kad ir jai įkando šuo. Nusprendė važiuoti namo. Iš automobilio aikštelės atvarė automobilį iki jų pavėsinės, tam kad susidėti savo daiktus. Pamatė, kad nukentėjusioji filmuoja ar fotografuoja automobilį. Šūktelėjo jai „ką jus darote?“, ji nuėjo už namo. Tada jis nuėjo paskui ją, norėjo tik pasikalbėti. Nukentėjusioji sėdėjo už stalo, bekalbant su ja, pamatė, kad iš namo išbėga nukentėjusysis. Pagalvojo, kad jam smogs galva į kaktą. Dėl to sudavė jam du kartus, po smūgių jis nukrito. Nukentėjusysis buvo stipriai neblaivus. Tada jis apsisuko ir ėjo link poilsiavietės, nukentėjusysis jį vijosi, atsisuko ir sudavė dar du smūgius, nukentėjusysis vėl nukrito. Apsisukęs ėjo prie šeimos ir pastebėjo, kad nėra jo telefono. Paprašė žmonos, kad jam paskambintų, o pats ėjo link nukentėjusiųjų namelio. Nukentėjusioji jo telefoną turėjo rankoje, jam neatidavė, o metė link vandens. Jis sudavė tik keturis smūgius ir pastūmė nukentėjusįjį, kai šis bandė atsistoti, gal tada ir pataikė į veidą. Nukentėjusiajam smūgius sudavė tik dėl to, kad gynėsi nuo nukentėjusiojo grasinimo pavartoti smurto prieš jį.
Nukentėjusioji D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną poilsiavo. Žino, kad su automobiliu į poilsiavietę įvažiuoti negalima. Ir kai pamatė, kad jų kaimynai atvarė iki pavėsinės automobilį, norėjo tik paskambinti šeimininkui ir pasakyti, kad automobilis ne jų. Tačiau šeimininkas neatsiliepė, todėl ir paveikslavo automobilį. Kaltinamasis ją pamatė ir ją nusekė bei norėjo atimti jos telefoną. Sudavė jai koja vieną smūgį į pilvo sritį, po kurio ji nuvirto ant plastmasinio staliuko. O ji kaip tik buvo iš po pilvo operacijos ir randai dar pilnai nebuvo užgiję. Iš namelio išbėgo jos vyras, tai kaltinamasis dar užpuolė ir jos vyrą. Jos vyras net nespėjo kaltinamajam nei vieno smūgio suduoti. Pripažino, kad tą dieną buvo išgėrusi, ir kol laukė policijos išgėrė dar.
Nukentėjusysis R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šeimininkai pasakė, jog turės kaimynus, tačiau kaimynai nakvoti nepasiliks. Vakarop nuėjo miegoti ir išgirdo žmonos šauksmą. Jis išbėgo iš namelio ir gavo smūgį į lūpos apačią, antrą į veidą. Smūgiuota buvo kumščiais. Po smūgių nukrito, bandė stotis ir gavo dar kelis smūgius. Kaltinamajam jokių smūgių nesudavė.
Lydytoja L. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gegužės 25 d. atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“. Atvažiavo ir jų draugai. Poilsiavietėje jau buvo vyras ir žmona (nukentėjusieji). Nukentėjusiųjų šuo buvo palaidas. Ji pasakė, kad sūnus yra autistas bei paprašė, kad pririštų šunį. Vėliau šuo įkando tiek sūnui tiek ir jos dukrai. Kai ėjo maudytis, matė kaip nukentėjusysis gulėjo girtas prie namelio. Vakare nusprendė važiuoti namo, todėl vyras atbuline eiga parvarė automobilį iki pavėsinės. Benešant daiktus į automobilį pamatė, kad nukentėjusioji paveiksluoja jų automobilį. Jos vyras nuėjo paklausti, kodėl ji fotografuoja. Ėjo vyrui iš paskos, matė, kai nukentėjusysis išėjo iš namelio ir norėjo smūgiuoti, tada vyras atsisuko ir sudavė jam du kartus. Parėjus į poilsiavietę vyras pastebėjo, kad neturi savo telefono, todėl jis grįžo atgal. Nukentėjusysis griebė butelį užsimojo ir norėjo trenkti jos vyrui, tačiau nespėjo, nes jos vyras pamatė ir pastūmė nukentėjusįjį, o šis atsisėdo ant stalo. Po to, jie susirinko savo daiktus ir išvažiavo.
Liudytoja R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną atvažiavo į stovyklavietę, kepė šašlykus, vaikai žaidė. Nukentėjusiųjų šuo vis atbėgdavo iki jų. Šuo vis puolė ir lojo. A. vis nuvarydavo. Kaltinamojo sūnus D. buvo užpultas to šuns, o paskui ir kaltinamojo dukra, A. atbėgo su kruvina koja. Pačio konflikto nematė, tik matė, kaip moteris, nukentėjusioji, filmavo ar fotografavo automobilį.
Šalies argumentai
Iš 2024 m. gegužės 27 d. protokolų - pareiškimų nustatyta, kad R. P. ir D. P. kreipėsi į policiją su pareiškimais pranešdami, kad 2024 m. gegužės 25 d., adresu (duomenys neskelbtini), juos sumušė nepažįstamas vyriškis (b. l. 1-9).
Iš 2024 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjos A. M. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių nustatymo nustatyta, kad policijos pareigūnai 2024-05-25, apie 22.30 val. gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini)Klaipėdos r., buvo sumuštas pranešėjos vyras. Pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko D. P., kuri nurodė, kad įvyko konfliktas su kitais poilsiautojais, kurie buvo atvykę į stovyklavietę automobiliu „Ford“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Du nepažįstami asmenys sumušė jos vyrą R. P. ir pasišalino. Pareigūnai patikrino D. P. alkotesteriu ir nustatė 2,51 promilių neblaivumą, o R. P. nustatė 2,78 promilių neblaivumą. Apžiūrint R. P. buvo matoma patinusi ir pratrūkusi su kraujo pėdsakais viršutinė lūpa, dešinysis skruostas paraudęs, matėsi nubrozdinimas bei kraujosruvos, dešinės akies vokas patinęs, matoma mėlynė, ant nosies prabrėžta, ant nugaros tai pat matėsi įdrėskimai (b. l. 10-13).
Iš ROIK 0124000313418 nustatyta, kad į bendrą pagalbos centrą 2024-05-25, 21.18 val., telefonu buvo pranešta, jog du vyrai sumušė pranešėjos vyrą (b. l. 14-20).
Iš 2024 m. gegužės 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra „(duomenys neskelbtini)“ poilsiavietės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Teritorijoje yra trys mediniai, rudos spalvos poilsio nameliai. Tarp pirmo ir antro (nuo kairės pusės) matosi sustatytos kėdės prie stiklinio staliuko. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima. Įvykio vietoje tarp pirmo ir antro namuko, grumtynių pėdsakų nepastebėta (b. l. 28-33).
Iš 2024 m. birželio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameromis daryti vaizdo - garso įrašai. Vaizdo įrašuose matyti, kaip policijos pareigūnai eina prie poilsiavietės. Iš namelio išeina moteris, loja palaidas šuo. Moteris nurodo, kad juos sumušė. Moteris teigia, kad poilsiavo, ją pradėjo mušti dėl to, kad ji nupaveikslavo mašiną, nes jie pravažiavo, o šeimininkas neleidžia, jie supyko. Greitoji buvo, apžiūrėjo, biški sumušė. Abudu neblaivūs. Nori rašyti pareiškimą, nes juo sumušė nei už ką, jie nieko nedarė. Moteris teigia, kad pradėjo mušti, trenkė ir jis nukentėjo, trenkė į pilvą, dar kažką, vyras puolė ją gelbėti. Įraše matyti, kaip moteris atsisuka į vidų ir sako „tėti, ką medikai nustatė tau“ - atsikelk. Moteris teigia, jie išgėrę, baliavojo. Vyriškiui ir moteriai pasiūloma praeiti prie tarnybinio automobilio prasipūsti. Vyrui nustatytas - 2,78 girtumas, moteriai - 2,51. Moteris teigia, kad jie normaliai su jais bendravo, jie atvažiavo su vaikais, nei iš šio nei iš to sako, tavo šuo kandžiojas, mano „D.“ - jis niekad nesikandžioja. Policijos pareigūnei pasitikslinus, vyriškis teigia, kad jie jau buvo, kada tie kiti atvažiavo. Automobilius stato čia, o jie nuvažiavo ten. Jo žmona nufotografavo, jiems nepatiko. Moteris girdisi, nurodo, jog vyras miegojo, o tas pradėjo ją spardyti. Vyras teigia, kad jis išbėgo ir buvo sumuštas (b. l. 34-36).
Iš 2024 m. gegužės 25 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas R. P.. Matosi patinimai ir nubrozdinimai veido srityje, įdrėskimai ant nugaros (b. l. 55-60).
Iš 2024 m. gegužės 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 465/2024 (03) nustatyta, kad R. P. konstatuota: poodinės kraujosruvos veide, kairėje rankoje, odos nubrozdinimai nugaroje, kairėje rankoje, muštines žaizdos viršutinės lūpos išoriniame ir vidiniame paviršiuje, pogleivinė kraujosruva viršutinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau šešių trauminių kontaktinių smūgių bei dinaminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, turinčių ribotą paviršių bei bukabriauniais daiktais. Sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 64-65).
Iš 2024 m. gegužės 28 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad D. P. sužalojimų nepatyrė, ant kūno jokių žymių nėra, įvykio metu buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl to nesutinka, kad būtų atlikta asmens apžiūra (b. l. 84-85).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).
A. S. savo kaltės nepripažino, teigia, kad jo suduoti smūgiai buvo savigyna. Kaltinamasis A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek ir teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad nukentėjusiajam R. P. sudavė 4 smūgius ir smūgiavo tik dėl to, kad matė, jog vyriškis (nukentėjusysis) buvo suspaudęs kumščius, ir buvo nusiteikęs agresyviai, bandė jam (kaltinamajam) suduoti, smūgių išvengė, bet jam pačiam (nukentėjusiajam) sudavė du kartus iš abiejų rankų į veidą, vyriškis vėl pargriuvo ant žemės, bandė kabintis jam už kojos, tada jis pastūmė nukentėjusįjį koja (b. l. 112-116). Nukentėjusiojo R. P. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek ir teisiamojo posėdžio metu buvo nuoseklūs. Jis nurodė, jog gulėdamas lovoje išgirdo žmonos balsą, triukšmą kieme, dėl to ir išėjo iš namelio, už namelio kampo pamatė žmoną ir nepažįstamą vyrą, kuris stūmė jo žmoną, ir norėjo apginti ją, tačiau jam nespėjus prieiti, vyriškis (kaltinamasis) vieną kartą rankos kumščiu trenkė į veido sritį, į lūpas, vėliau gavo antrą smūgį į veido sritį ir nukrito ant žemės. Tada jam gulint ant žemės, bandant atsikelti, vyriškis trenkė mažiausiai dar du smūgius į galvos sritį ( b. l. 41-44). Nukentėjusioji D. P. tiek teisme tiek ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad eidama pastebėjo, kad pievoje stovi automobilis, asmenų, kurie išsinuomoję pavėsinę. Pieva buvo išvažinėta, matėsi provėžos, o sodybos šeimininkas draudžia važiuoti į pievą, norėjo padaryti nuotrauką, kad nesulauktų pretenzijų. Iš pavėsinės išėjo nepažįstamas vyras, todėl ji apsisuko ir nuėjo, o vyras ėjo iš paskos. Šalia jų namelio nepažįstamas vyras pradėjo ją įžeidinėti, vieną kartą koja spyrė jai į pilvo sritį, po smūgio jį nukrito ant lauko stalo. Išėjo iš namelio jos vyras Raimundas, kaltinamasis atsisukęs kelis kartus smūgiavo rankos kumščiu jos vyrui į veido sritį, po ko jis nukrito (b. l. 70-73). Liudytoja L. S. taip pat nurodė, jog kaltinamasis A. S., pamatęs nukentėjusįjį R. P., kuris norėjo smūgiuoti, sudavė nukentėjusiajam du kartus. O kai kaltinamasis pastebėjo, kad neturi savo telefono ir grįžo atgal, nukentėjusysis užsimojo buteliu ir norėjo trenkti kaltinamajam, tačiau nespėjo, nes kaltinamasis pamatęs stūmė nukentėjusįjį nuo savęs, nukentėjusysis nenukrito, tarsi atsisėdo nuo pastūmimo ant stalo ( b. l. 89-93).
Asmuo matydamas, kad prieš jį gali būti panaudotas fizinis smurtas, ir pasiėmęs priemonę tam smurtui atremti, turi teisę į būtinąją gintį, kai pavojingas kėsinimasis prasideda realiai. Todėl tai, ar būtinoji gintis atitinka teisėtumo reikalavimus, ar buvo viršytos būtinosios ginties ribos, – tiek fakto, tiek teisinio vertinimo klausimas, kuris turi būti sprendžiamas vertinant visumą bylos aplinkybių, tarp jų ir nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, besikėsinančiojo asmenybę, jo ankstesnį elgesį bei elgesį įvykio metu ir po jo, santykius su besiginančiuoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-7-326/2013, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).??? Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek ir teisme tvirtino, kad būtent nukentėjusysis R. P. išbėgdamas iš namo ketino smogti galva ir todėl gindamasis nuo nukentėjusiojo R. P. galimų smūgių, sudavė 2 du smūgius, po kurių nukentėjusysis nukrito. Nueidamas pastebėjo, kad nukentėjusysis jį vejasi, kaltinamasis atsisuko ir sudavė dar du smūgius. Taigi, kaltinamasis A. S. pirmas atliko puolamojo pobūdžio fizinius veiksmus, pavartojo fizinį smurtą sužalodamas nukentėjusįjį, sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusysis iki tol jokių fizinių veiksmų apskritai neatliko. Be to, net jeigu A. S. būtų sąžiningai suklydęs įžvelgdamas nukentėjusiojo pavojingą kėsinimąsi, Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017). Iš būtinosios ginties instituto sampratos, būtinosios ginties atveju besiginančio asmens subjektyvus situacijos pavojingumo suvokimas negali būti vertinamas kaip neginčijama aplinkybė. Vien tai, kad asmuo tam tikroje socialinėje situacijoje mano, kad jo teisėms kyla pavojus, savaime nereiškia, kad tas pavojus realiai egzistuoja (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275-689/2019). Dėl šių priežasčių teismas neturi jokio teisinio pagrindo A. S. neteisėtus veiksmus vertinti kaip atliktus būtinosios ginties sąlygomis.
Aplinkybė, kad nukentėjusysis R. P. nežymiai sužalotas būtent kaltinamojo veiksmais, patvirtina byloje esanti 2024 m. gegužės 29 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad R. P. konstatuotos poodinės kraujosruvos veide, kairėje rankoje, odos nubrozdinimai nugaroje, kairėje rankoje, muštinės žaizdos viršutinės lūpos išoriniame ir vidiniame paviršiuje, pogleivinė kraujosruva viršutinėje lūpoje (b. l. 64-65), 2024 m. gegužės 26 d. tyrėjos A. M. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad apžiūrint R. P. matėsi specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai (b. l. 10-13). Tačiau teismas daro išvadą, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie įvykio dieną nukentėjusiosios D. P. patirtus sužalojimus. Kaip pati nukentėjusioji nurodė, kad į medikus nesikreipė, nes buvo iš po operacijos ir randai dar pilnai nebuvo užgiję. Be to, iš pirminių duomenų, ROIK pranešimo nustatyta, kad D. P. bendrajam pagalbos centrui pranešė, jog yra sumuštas jos vyras. Taigi, iš bylos medžiagos nustatyta, kad tų aplinkybių, jog A. S. galimai galėjo spirti D. P. į pilvo sritį byloje nepatvirtina jokie kiti įrodymai, tik pačios nukentėjusiosios D. P. parodymai, o priimant apkaltinamąjį nuosprendį negalima remtis tik nukentėjusiosios parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl aplinkybės, kad A. S. galimai tyčia kartą koja spyrė D. P. į pilvo sritį – laikytinos neįrodytomis ir buvo pašalintos iš kaltinimo.
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis mušdamas nežymiai sužalojo žmogų.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinis nesunkus nusikaltimas.
Kaltinamasis A. S. anksčiau neteistas, dirba. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis, parinktinas artimas minimumui (BK 48 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą o jo netekus, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD skaitmenine laikmena– nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.