- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-15
- Bylos Nr.
- I-1277-643/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04084-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- V. O.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė
dalyvaujant Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. O. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. O. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas ar atsakovas) 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 1A-377 „Dėl V. O. skundo nagrinėjimo sustabdymo“.
Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0027 pripažino J. A. skolininku muitinei už neteisėtai įvežtas prekes. Gavęs papildomos informacijos iš prokuratūros (baudžiamosios bylos medžiagos) atsakovas 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0027 pripažino V. O. solidariai atsakančiu su kitais asmenimis dėl mokestinės prievolės, kuri buvo apskaičiuota J. A.. Dėl šio sprendimo pareiškėjas su skundu kreipėsi į Departamentą. Departamentas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 1A-377 sustabdė pareiškėjo skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0027 nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis sprendimas pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr.01-2-00032-11.
Pareiškėjas nurodo, kad baudžiamojoje byloje jam, kaip ir kitiems solidariems skolininkas yra pareikštas lygiai tokio paties dydžio ieškinys, kiek vietos mokesčio administratorius yra paskaičiavęs mokestinių prievolių. Tokiu būdu atsakovas yra pareiškęs ieškinį dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu baudžiamojoje byloje ir tuo pačiu tai pačiai sumai, tuo pačiu pagrindu, dėl to paties dalyko yra paskaičiavęs mokestinę prievolę ir vykdomos administracinės procedūros. Pareiškėjo teigimu, atsakovas reiškia dvigubą reikalavimą, pareikšdamas ieškinį baudžiamojoje byloje ir atlikdamas administracinę mokestinės prievolės paskaičiavimo ir išieškojimo procedūrą. Mano, kad dvigubas išieškojimas yra negalimas. Pareiškėjo turtas šiuo metu yra tiek atsakovės, tiek prokuroro areštuotas, taikomos sankcijos pažeidžia jo teises. Pareiškėjo nuomone, mokestinis ginčas turi būti išnagrinėtas nelaukiant baudžiamosios bylos baigties.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime (b. l. 12–14) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškina, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0027 už neteisėtai įvežtas prekes, t. y. 147 860 pakelių cigarečių „J. L.“ su trečiųjų šalių banderolėmis, pripažino J. A. skolininku muitinei bei įregistravo jo atžvilgiu mokestinę prievolę. Po sprendimo priėmimo iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros buvo gauta papildoma informacija (ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje medžiaga, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Kaltinamasis aktas Nr. 01-2-00032-11), pagal kurią 2011 m. pirmoje pusėje - 2011 m. rugsėjo mėn. M. T., V. M., S. L., V. M., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., V. S., V. O., A. T., J. A. susitarė gabenti kontrabanda medienos balkiuose išpjautose ertmėse paslėptas akcizais apmokestinamas prekes, jas Lietuvos Respublikoje laikyti, gabenti ir realizuoti kitiems asmenims ir atliko tam tikrus veiksmus.
Vietos mokesčių administratorius, remdamasis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio nuostatomis ir ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0027 pripažino M. T., V. M., S. L., V. M., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., V. S., V. O., A. T., J. A. solidariais skolininkais muitinei bei įregistravo mokestinę prievolę: 13 073,16 Eur muito, 192 918,50 Eur akcizo, 48 024,50 Eur PVM, delspinigių: 12 269,75 Eur akcizo, 3 054,33 Eur PVM; skyrė 25 401,70 Eur baudos.
Šalies argumentai
Dėl šio sprendimo panaikinimo į Departamentą su skundu kreipėsi pareiškėjas. Atsakovas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 1A-377 sustabdė pareiškėjo skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0027 nagrinėjimą Departamente iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00032-11.
Atsakovas pažymi, kad teismas minėtoje baudžiamojoje byloje dėl civilinio ieškinio nėra priėmęs jokio įsiteisėjusio sprendimo ir nėra jokio kito galiojančio sprendimo dėl mokestinių prievolių už šio ginčo prekes pareiškėjo atžvilgiu, todėl teigti, kad reiškiamas dvigubas reikalavimas, pagrindo nėra.
Paaiškina, kad nagrinėjamo ginčo atveju, vietos mokesčių administratorius skolą muitinei apskaičiavo ir įregistravo remdamasis pirmine ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014 m. gruodžio 16 d. Kaltinamąjį aktą baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-0032-11, V. O. padarytoje veikoje yra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, požymių: pareiškėjas bei kiti minėti asmenys dėl savanaudiškų paskatų - turėdami tikslą neteisėtai praturtėti, susitarė gabenti kontrabanda medienos balkiuose išpjautose ertmėse paslėptus 147 860 pakelių cigarečių „J. L.“, nepažymėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis. Remiantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio nuostatomis, neteisėtai laikius, gabenus importo muitais ir kitais mokesčiais apmokestintas prekes - cigaretes, atsiranda importo skola muitinei, tačiau jokiu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ar įsakymu minėti asmenys, taip pat ir pareiškėjas, nėra pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, t. y. neteisėtai įvežę, įgiję, gabenę ar laikę Lietuvos Respublikos teritorijoje akcizais apmokestinamas prekes - ginčo cigaretes.
Departamento nuomone, teisėtam ir pagrįstam sprendimui mokestiniame ginče priimti reikalinga papildomai įvertinti ikiteisminiame tyrime nustatinėjamas aplinkybes, todėl buvo tikslinga sustabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė A. P. paaiškino, kad Departamentas 2019 m. kovo 14 d. sprendimu atnaujino pareiškėjo skundo nagrinėjimą ir panaikino mokestinę prievolę, kurią jam įregistravo Vilniaus teritorinė muitinė 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Departamento 2018 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 1A-377 „Dėl V. O. skundo nagrinėjimo sustabdymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0027 už neteisėtai įvežtas prekes, t. y. 147 860 pakelių cigarečių „J. L.“ su trečiųjų šalių banderolėmis, pripažino J. A. skolininku muitinei bei įregistravo jo atžvilgiu mokestinę prievolę.
Vilniaus teritorinė muitinė 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0027/10000407431 (b. l. 20–24) pripažino M. T., V. M., S. L., V. M., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., V. S., V. O., A. T., J. A. solidariais skolininkais muitinei bei įregistravo mokestinę prievolę: 13 073,16 Eur muito, 192 918,50 Eur akcizo, 48 024,50 Eur PVM, delspinigių: 12 269,75 Eur akcizo, 3 054,33 Eur PVM; skyrė 25 401,70 Eur baudos.
Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu, su 2018 m. spalio 9 d. skundu (b. l. 18–19) (Departamente gautas 2018 m. spalio 10 d.) kreipėsi į Departamentą, prašydamas jį panaikinti.
Departamentas nagrinėdamas pareiškėjo skundą priėmė 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 1A-377 (b. l. 4–5, 16–17), kuriuo nusprendė pareiškėjo V. O. skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0027 nagrinėjimą sustabdyti iki bus priimtas galutinis sprendimas pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00032-11. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad Departamento nuomone, nagrinėjamu atveju yra tikslinga sustabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą, nes vietos mokesčių administratorius skolą muitinei apskaičiavo ir įregistravo remdamasis pirmine ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tai lemia, kad tarp mokestinės bylos ir nagrinėjamos baudžiamosios bylos egzistuoja arba gali egzistuoti prejudicinis ryšys, todėl centrinio mokesčių administratoriaus priimamas sprendimas priklauso nuo juridinių faktų buvimo ar nebuvimo nustatymo baudžiamojoje byloje ir todėl pareiškėjo skundo nagrinėjimas stabdytinas.
Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo Departamento sprendimu, pateikė skundą teismui, nes mano, kad mokestinis ginčas turi būti išnagrinėtas nelaukiant iki bus priimtas galutinis sprendimas pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00032-11.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas dėl mokestinio ginčo centriniam mokesčių administratoriui paduodamas per vietos mokesčių administratorių, kurio sprendimas yra skundžiamas. Vietos mokesčių administratorius gautą mokesčių mokėtojo skundą ir jam nagrinėti reikiamą medžiagą per 3 darbo dienas privalo nusiųsti centriniam mokesčių administratoriui (2 dalis). Centrinis mokesčių administratorius turi priimti sprendimą dėl skundo dėl mokestinio ginčo per 30 dienų nuo jo gavimo dienos. Šis terminas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti pratęstas iki 60 dienų, jeigu skundui nagrinėti reikia papildomo tyrimo. Apie tai turi būti raštu pranešta skundą padavusiam mokesčių mokėtojui (3 dalis).
MAĮ 154 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad centrinis mokesčių administratorius, išnagrinėjęs mokesčių mokėtojo skundą, pagal savo kompetenciją priima vieną iš šių sprendimų: patvirtina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą (1 punktas); panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą (2 punktas); iš dalies patvirtina arba iš dalies panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą (3 punktas); pakeičia vietos mokesčių administratoriaus sprendimą (4 punktas); panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą ir paveda vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą (5 punktas).
MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos. Skundo ar jo dalies dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas sustabdomas, iki ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija sužinos, kad minėta įstaiga ar institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą.
Nagrinėjamu atveju visų pirma akcentuotina, kad byloje ginčas kilęs dėl skundžiamo Departamento sprendimo, kuriuo atsakovas sustabdė pareiškėjo 2018 m. spalio 9 d. skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0027 panaikinimo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00032-11, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog jis siekia, kad būtų panaikintas skundžiamas atsakovo sprendimas, nes nori, kad būtų išnagrinėtas jo 2018 m. spalio 9 d. skundas Departamentui dėl minėto Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo, t. y. pareiškėjas siekia, kad būtų išnagrinėtas mokestinis ginčas dėl jam įregistruotos mokestinės prievolės.
Į bylą pateiktas Departamento 2019 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. 1A-69 „Dėl V. M., V. S., V. O. skundų“ (b. l. 43–44), iš kurio matyti, kad Departamentas šiuo sprendimu atnaujino pareiškėjo 2018 m. spalio 9 d. skundo nagrinėjimą ir panaikino Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0027. Taigi, nagrinėjamu atveju Departamentas ne tik atnaujino pareiškėjo skundo nagrinėjimą, bet ir priėmė jam palankų sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui įregistruotą mokestinę prievolę.
Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-184/2014, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje eAS-781-556/2015). Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia (nebesukelia) asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-635-492/2017).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Departamento sprendimas jau neturi įtakos pareiškėjo materialinėms teisėms ar pareigoms, nes pareiškėjo reikalavimas dėl kurio jis kreipėsi į teismą, jau yra įvykdytas, todėl skundžiamas atsakovo sprendimas V. O. jau nebesukelia teisinių pasekmių. Taigi, šios bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjo skundo dalykas tapo neaktualus, nes atsakovas jau įvykdė tai, ko šioje byloje pareiškėjas siekė.
Atsižvelgdamas į sprendime nustatytas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo V. O. skundas dėl Departamento 2018 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 1A-377 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.