Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-179-511-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-30
Bylos Nr.
1A-179-511-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas, Algirdas Gaputis
Kaltinamasis
S. Š.
Nukentėjusysis
A. T., Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.: 1A-179-511/2009Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6., 1.2.25.4.3 (S)
NUTARTIS2009 m. birželio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš

kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,išteisintajai S. Š.,gynėjui Vytautui Kupcikevičiui,nukentėjusiam A. T.,nukentėjusiojo atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. T. ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-01-28 nuosprendžio, kuriuo S. Š. išteisinta iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. išteisinta pagal kaltinimą, jog ji 2006 m. balandžio 16 d. 19.20 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) 1, vairuodama automobilį „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 196 punktų reikalavimus, o būtent: sukeldama pavojų kitiems eismo dalyviams, vairuodama automobilį, išvažiavo iš šalutinės gatvės į pagrindinę, neįsitikino, kad tai bus saugu ir nepraleido jai iš kairės pusės pagrindine gatve tiesiai važiavusio motociklo „Kawasaki ZX-900“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, tuo padarydama motociklo vairuotojui A. T. stuburo kaklinės dalies, dešinio peties viršutinės dalies sumušimus, stuburo kaklo 7-o slankstelio skersinės ataugos lūžį, dešinio peties nervinio rezginio sumušimą, pilną C-5 nervinio rezginio šaknelės nutraukimą, C-6 šaknelės pažeidimą, kraujo išsiliejimą aplink dešinio peties nervinį rezginį, sužalojimai lydimi 5-6 nugaros smegenų kaklinės dalies segmentų sumušimo, dėl ko A. T. neteko 60 procentų darbingumo, t.y. jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusysis A. T. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-01-28 nuosprendį, nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl baudžiamasis įstatymas išteisinant S. Š. pritaikytas neteisingai ir prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti, S. Š. pripažinti kalta pagal BK 281 str. 3 d., priteisti solidariai iš atsakovų – S. Š. ir AB „Lietuvos draudimas“ 6926,98 litus turtinei ir 300 000 litų neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti 13 000 litų už eismo įvykyje sugadintą motociklą bei 10 200 litų patirtų išlaidų advokato ir advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas neišnagrinėjo ir neištyrė bylos tiek, kiek to reikalauja įstatymai, nevertino neparankių įrodymų, esančių byloje, tuo pažeidė Lietuvos Konstitucinio teismo suformuotą praktiką, įpareigojančią teismus priimamus procesinius sprendimus grįsti pakankamais, logiškais, aiškiais ir suprantamais byloje dalyvaujantiems asmenims argumentais bei motyvais (2006-01-16 LR Konstitucinio Teismo nutarimas).

Išvadas apie S. Š. vairuojamo automobilio išvažiavimo į pagrindinį kelią - Basanavičiaus gatvę Panevėžyje būdą ir vietą, teismas grindė tik kaltinamosios S. Š., nukentėjusiojo R. Š., liudytojų - V. E., Ž. G., R. K. - parodymais bei 2006-11-24 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (06) ir 2008-01-11 ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (07), šiuos įrodymus teismas įvertino kaip neprieštaringus ir nuoseklius, o jo, nukentėjusiojo, ir liudytojo P. P. parodymus - kaip prieštaringus, o teisiamajai neparankių specialistų išvadų - visai nevertino. Tiesioginė eismo įvykio liudytoja A. G. teisme apklausta nebuvo.

Teismas nustatydamas, jog S. Š. pagal savo asmenines savybes bei susidariusią situaciją, negalėjo suprasti savo poelgio reikšmės ir išvengti pavojingų padarinių, rėmėsi tik kaltinamosios, jos gynėjo ir sutuoktinio R. Š. parodymais, kurie vertintini ypač kritiškai - kaip pasirinkta gynybinė pozicija.

Teismas nustatydamas, kad S. Š. buvo įsitikinusi, kad kitos transporto priemonės pagrindiniu keliu ir negali važiuoti, nes ji matė, jog iš kairės pusės, nuo kur atvažiavo A. T. vairuojamas motociklas, degė raudonas šviesoforo signalas, o dešinėje pusėje, kur šviesoforo signalas nebuvo matomas, buvo sustoję kitos transporto priemonės, suteikė pirmenybę kaltinamajai S. Š. prieš kitus proceso dalyvius, nes pati kaltinamoji teismui paaiškino, kad jokiais šviesoforų signalais, išvažiuodama į pagrindini kelią, nesivadovavo. Taip teismas pažeidė BPK 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad vykdant teisingumą draudžiama kam nors teikti privilegijų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad S. Š., prieš pat eismo įvykį matė tik didelių gabaritų transporto priemones: iš kairės - autobusus, iš dešinės - automobilius, todėl teismo padaryta išvada, jog kaltinamoji pagrįstai tikėjosi, kad niekam nepadarys kliūties - pagal LR KET yra neteisinga.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad byloje buvo bandoma įrodinėti, ne teisiamosios, o tariamai jo, motociklininko padarytus KET pažeidimus, t.y., neva jis, nepaisydamas draudžiamų šviesoforo signalų, 2006-04-16 galėjo per Panevėžio miestą motociklu važiuoti 100 km/h greičiu ir pats susižaloti, tačiau visi šie liudytojų parodymai buvo paneigti kompetentingų specialistų išvadomis ir byloje atlikta autotechnine ekspertize bei dalinai - tų pačių liudytojų parodymais.

Teismas, nevertindamas jo atstovo iniciatyva į baudžiamąją bylą pateiktos ekspertės - specialistės profesorės O. L. 2007-01-18 specialisto išvados, nes teismas įvertino kaip duomenis gautus ne LR BPK nustatyta tvarka, grubiai pažeidė rungimosi principą, įtvirtintą BPK 7 str., o 2006-06-28 Lietuvos TEC specialisto išvados (duomenys neskelbtini) - visai nevertino.

Teismas nepasisakė dėl kaltinimo argumentų, o faktines eismo įvykio aplinkybes sprendime nurodė tik tokia apimtimi, kad pateisintų savo ydingą sprendimą. Teismas neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, pateiktus specialistų išvadose, kad jo vairuojamo motociklo greitis buvo tik apie 62-68 km/h, o 2006-04-16 eismo įvykio metu, jis dėvėjo sertifikuotus ir kokybiškus motociklininko rūbus, batus ir apsauginį šalmą ir tik todėl po eismo įvykio išliko gyvas.

Šalies argumentai

Apeliantas mano, kad dėl ikiteisminio tyrimo pradžioje nustatyto nesunkus sveikatos sužalojimo, ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir kt., jo procesinė padėtis visą laiką buvo blogesnė už įtariamosios ir kaltinamosios S. Š., o nepalankiam teismo sprendimui jis buvo pasmerktas dar neprasidėjus teismo procesui, nes turėjo būto visi įrodymai visapusiškai ištirti ir motyvuotai įvertinti nuosprendžio aprašomoje dalyje.

Nurodo, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo jas pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t.y. kokie šių taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios taisyklių pažeidimu padarymo pasekmės.

Eismo dalyvio veika, kuria yra padaromas grubus Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas, eismo įvykio priežastis yra tada, jei analogiškoje situacijoje laikantis Kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimų, įvykis nebūtų kilęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini)). Priežastinio ryšio nustatymas yra teismo, o ne ekspertų ar specialistų kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), teismas ištyrė ir įvertino tik kaltinamajai S. Š. palankius įrodymus ir nepagrįstai nusprendė, kad jos veikoje nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnio 3 dalyje požymių ir ją išteisino.

Nurodo, kad KET interpretavimas, kai vairuotojui leidžiama nepaisyti KET - duoti kelią, pagrindinis kelias, sankryža, priverstinis sustojimas ir kt. - visiškai negina kitų žmonių teisių ir toks teismo nuosprendis neturi jokio, į ateitį nukreipto, auklėjimo eismo dalyvių, poveikio.

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorė skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-01-28 nuosprendį, nurodo, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi išdėstytos teismo išvados, jog S. Š. veikoje nėra kaltės, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir prašo šį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: S. Š. pripažinti kalta pagal BK 281 str. 3 d. ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 67 str., 68 str., bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – vieneriems metams uždrausti vairuoti kelių transporto priemones.

Šalies argumentai

Prokurorė skunde nurodo, kad baudžiamojoje byloje buvo apklausti liudytojai Z. G., R. K. ir nukentėjusysis R. Š., kurie tvirtino, kad A. T. vairuojamas motociklas J. Basanavičiaus g. važiavo degant raudonam šviesoforo signalui, o liudytojas P. P. parodė, kad motociklas važiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Teismas vienareikšmiškai atmesdamas P. P. parodymus, motyvavo, kad šis liudytojas nematė, koks šviesoforo signalas degė priekyje esančioje pėsčiųjų perėjoje. Dėl neaiškių priežasčių teismas neišanalizavo byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos, kurioje teigiama - užsidegus šviesoforo žaliam signalui transportui (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų perėjoje, po dviejų sekundžių užsidega žalias transporto signalas (duomenys neskelbtini) sankryžoje transportui, judančiam (duomenys neskelbtini). Šiuo režimu šviesoforai veikė eismo įvykio metu ir šiuo metu režimas nepakeistas. Sutinkamai su P. P. parodymais, (duomenys neskelbtini). sankryžoje su (duomenys neskelbtini)., motociklui pradėjus važiuoti degant žaliam šviesoforo signalui, sekančiame šviesofore jau degė žalias signalas. Be to, teismas nevertino nukentėjusiojo A. T. teisme duotų parodymų, kurie atitinka liudytojo P. P. parodymams apie šviesoforo parodymus ir motociklo važiavimo greitį. Liudytojų Ž. G. ir R. K. parodymus, kad motociklas nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve iki susidūrimo vietos važiavo didindamas greitį ir greitis buvo 100 km/val., paneigia trys eismo įvykio tyrimo ekspertų išvados. Išvados atitinka P. P. ir A. T. parodymus, kad motociklas nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. išvažiavo iš stovėjimo padėties ir važiuodamas iki susidūrimo vietos tik nežymiai viršijo leistiną greitį.

Kritiškai vertintini kaltinamosios S. Š. parodymai, nes prieštarauja liudytojo P. P. ir nukentėjusiojo A. T. parodymams, be to, nesutampa ir su liudytojų Z. G. ir R. K. parodymais. S. Š., duodama parodymus teisme, parodė, kad po to, kai pamatė (duomenys neskelbtini) kairėje užsidegusį raudoną šviesoforo signalą prieš ją stovėjęs automobilis išsuko, o ji dar praleido šaligatviu einantį žmogų ir tik tada važiavo, būdama įsitikinusi, kad niekas gatve nevažiuoja. S. Š. parodymų apie priekyje buvusį nenustatytos markės automobilį, niekas nepatvirtino, išskyrus kartu važiavusį sutuoktinį R. Š.. Tik S. Š. parodė, kad užsidegus raudonam šviesoforo signalui, dar praėjo laiko - nuvažiavo priekyje buvęs automobilis, po to ji praleido pėsčiąjį ir tik tada įvažiavo į J. Basanavičiaus g., kai šioje gatvėje degė raudonas eismą reguliuojantis šviesoforo signalas. Tai ne tik prieštarauja A. T. ir P. P. parodymams, bet nesutampa su Ž. G., R. K. parodymais. Liudytojai Z. G. ir R. K. parodė, kad A. T. vairuojamas motociklas sankryžą su Ukmergės g. pravažiavo degant geltonam šviesoforo signalui. Pagal byloje esančią UAB „(duomenys neskelbtini) “ pažymą raudonas šviesoforo signalas, sankryžose su (duomenys neskelbtini) užsidega vienu metu. Tokiu atveju, A. T. vairuojamo motociklo susidūrimas negalėjo įvykti praėjus nemažam laiko tarpui po raudono šviesoforo signalo užsidegimo, kaip parodė S. Š..

Nukentėjusysis R. Š. parodė, kad tuo metu kairėje pusėje esančioje stotelėje stovėjo autobusai, kurie matomumui neužstojo. Tačiau byloje esančiame įvykio plane, prijungtose fotonuotraukose užfiksuoti duomenys parodo, S. Š., stovėdama paskui nenustatytos markės automobilį ir būdama prieš pėsčiųjų taką negalėjo matyti pasikeitusio signalo šviesofore, esančiame ties sankryža su (duomenys neskelbtini) g. Vairuotoja S. Š., pravažiavusi autobusų stotelę, vadinamą kišenę, turėjo dar kartą pasižiūrėti į kairę, įsitikinti saugumu ir tik tada važiuoti į (duomenys neskelbtini) g.

Nesuprantama, kodėl teismas nuosprendyje pirmiausia remiasi 2006-11-24 LTEC Šiaulių skyriaus eismo įvykio objektų tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis, sudarytomis iš abejotinų liudytojų parodymų, nesiremiant objektyviais eismo įvykio vietos duomenimis. Neabejotina, kad motociklo važiavimas apie 100 km/val. greičiu, techniniu požiūriu yra galimas ir pagal technines charakteristikas, motociklas Kawasaki ZX- 900, 100 km/val. greitį pasiekia per 4,9- 6 s, tam pravažiuodamas iki 68,4 - 108 m atstumą. Tačiau šioje eismo įvykio situacijoje šios techninės charakteristikos netaikytinos.

Baudžiamojoje byloje esančios trys eismo įvykio tyrimo ekspertų išvados apie A. T. vairuojamo motociklo buvusį greitį susidūrimo metu, nėra prieštaraujančios viena kitai. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini). sankryžos iki įvykio vietos yra apie 150 m. Eismo įvykio ekspertizę daręs LTEC vyriausiasis ekspertas V. Š., apklausos teisme metu patvirtino, kad susidūrimo metu motociklo greitis buvo 62 km/val., su galima paklaida- 3 km/val. Šis ekspertas patvirtino motociklo techninę galimybę važiuoti 100 km/val. greičiu, tačiau aiškindamas apie A. T. vairuojamo motociklo įveiktą distanciją iki susidūrimo, ekspertas aiškiai parodė, kad tik efektyviai stabdant šioje distancijoje galima nuo išvystyto 100 km/val. greičio sumažinti iki 62 km/val.

Byloje nėra jokių duomenų, kad A. T. vairuojamas motociklas prieš susidūrimą buvo stabdomas ar kitaip mažinamas greitis. Visi liudytojai parodė, kad motociklas iki susidūrimo važiavo didėjančiu greičiu. Todėl darytina išvada, kad motociklas prieš susidūrimą važiavo dar mažesniu nei 62 km/val. greičiu, ką patvirtino ir liudytojas P. P.. Be to byloje yra teisme neapklaustos liudytojos A. G. parodymai, kad motociklo greitis prieš susidūrimą labai didelis nebuvo.

Ištyręs ir įvertinęs įrodymus, teismas teisiniu požiūriu turėjo patvirtinti ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą S. Š. veiksmų pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Šioje eismo įvykio situacijoje vairuotoja S. Š., iš šalutinės gatvės įvažiuodama į pagrindinę gatvę, nedavė kelio pagrindine gatve jai iš kairės važiavusiam motociklui, kurį vairavo A. T.. Įvažiuodama į pagrindinę gatvę, neįsitikinusi saugumu ir nepraleidusi pagrindine gatve važiavusio motociklo, S. Š. pažeidė eismo įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 53, 196 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko susidūrimas, kurio metu buvo sunkiai sužalotas motociklo vairuotojas A. T.. Nustatyti S. Š. veiksmai atitinka neatsargią veiką- nusikalstamą nerūpestingumą ( BK 16 str. 3 d. ). Neteisinga teismo išvada, kad S. Š. pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes negalėjo ir neturėjo numatyti jai inkriminuojamos veikos padarinių. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu matomumas į kairę buvo 150 m, nebuvo jokių kliūčių pamatyti atvažiuojantį motociklą. Kaltinamoji S. Š. nenurodė jokių aplinkybių, įtakojusių jos regėjimo galybes ar matomumą šio eismo įvykio metu. S. Š. turėjo realią galimybę pastebėti pagrindine gatve atvažiuojantį motociklą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo A. T. ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmos instacijos teismas S. Š. dėl veikos, numatytos BK 281 str. 3d. išteisino pagrįstai.

BPK 20str. 5p. nustato, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje išdėstė ir įvertino tiek kaltinančius, tiek teisinančių įrodymų visumą, dėl jų nuosprendyje motyvuotai pasisakė. Nėra pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė įrodymų vertimo taisykles.

Liudytojas V. E. parodė, kad 2006-04-16 apie 19.17 val. jis sustojo stotelėje, ties (duomenys neskelbtini). Stovint stotelėje, įvyko avarija - susidūrė lengvasis automobilis bei motociklas. Lengvasis automobilis suko iš keliuko, kuris veda iš „Maksimos“ parduotuvės. Mašinos (duomenys neskelbtini) gatvėje stovėjo, nes degė raudonas šviesoforo signalas.

Liudytoja Ž. G. parodė, kad 2006-04-16, apie 19.20 val., ji važiavo (duomenys neskelbtini) gatve Vilniaus kryptimi. Pravažiavus tiltą per Nevėžio upę, ji sustojo prie šviesoforo ties pėsčiųjų perėja, nes jai užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Už jos taip pat sustojo kažkoks automobilis. Priešais, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ji pastebėjo dideliu greičiu atvažiuojantį motociklą, kuris pervažiavo per raudoną šviesoforo signalą ties (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į automobilį, kuris suko į (duomenys neskelbtini) gatvę iš keliuko, vedančio iš parduotuvės „Maksima“. Automobilis važiavo lėtai. Susidūrimas įvyko maždaug gatvės viduryje, ties skiriamąja juosta. Motociklas važiavo labai dideliu greičiu, gal virš 100 km/h. Tą motociklą ji pastebėjo dar ties (duomenys neskelbtini) gatvės sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve, kurią motociklas pravažiavo šviesoforo signalui iš geltonos spalvos keičiantis į raudoną.

Liudytojas R. K. parodė, kad 2006 m. balandžio 16 d. apie 19.20 val. jis sustojo pirmoje kelio juostoje prie šviesoforo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje užsidegus geltonam šviesoforo signalui. Stovėjo pirmas, šalia jo antroje kelio juostoje taip pat stovėjo mašina, o už jo irgi stovėjo automobilių. Tarp jo ir šalia stovinčio automobilio pravažiavo motociklininkas, pralindo laviruodamas pro juos ir jau baigiant degti geltonai šviesai ir nuvažiavo dideliu greičiu. Motociklininkas pravažiavo antrąjį šviesoforą ((duomenys neskelbtini))jau degant raudonam signalui. Jo manymu, motociklo greitis buvo 100 km/h. Tuo metu iš parduotuvės „Maksima“ keliuko lėtai išvažiavo automobilis „VW Passat“ ir taip pat lėtai suko į kairę, tačiau nespėjus užsukti, į to automobilio kairį priekinį sparną trenkėsi motociklas.

Iš specialisto K. G. išvados, O. L. surašyto dokumento bei teismo ekspertizės akto matyti, jog susidūrimo metu motociklo greitis viršijo toje vietoje leistiną 50 km/val ir specialistų ir eksperto skaičiavimais buvo 62-68 km/val.

Vadovaudamasis šiais įrodymais, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, minėtų liudytojų parodymų patikrinimo vietoje duomenimis, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog motociklu važiavęs nukentėjusysis A. T. viršijo leistiną greitį bei degant raudonam šviesoforo signalui kirto pėsčiųjų perėją, esančią apie 40 m atstumu nuo išvažiavimo nuo “Maksimos” parduotuvės ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžos ir susidūrė su išteisintosios S. Š. vairuojamu automobiliu, išvažiavusiu sankryžoje nuo “Maksimos” parduotuvės į (duomenys neskelbtini) g.

Teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų Ž. G., V. E. ir R. K. aptartais parodymais, o ne liudytojo P. P. parodymais, kad ties (duomenys neskelbtini), motociklininkas pradėjo važiuoti užsidegus leistinam šviesoforo signalui, važiavo nedideliu greičiu bei analogiškais nukentėjusiojo A. T. parodymais.

P. P. parodė, jog prieš įvykį, degant raudonam šviesoforo signalui, jo vairuojamas autobusas stovėjo pirmoje juostoje, pirmas prie šviesoforo ties (duomenys neskelbtini) sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve.

Liudytojas R. K. nurodo, kad būtent toje vietoje tuo pat metu stovėjo jo vairuojamas mikroautobusas.

Akivaizdu, jog situacija, kai du automobiliai tuo pat metu stovi lygiai toje pačioje vietoje, yra negalima.

P. P. parodymai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. P. P. teigė, kad įvykio metu jam įvažiuojant į autobusų stotelę, joje daugiau autobusų nebuvo. Tai prieštarauja liudytojų V. E. ir R. K. parodymams, jog autobusų stotelėje tuo metu stovėjo du autobusai. Liudytojas R. K. parodė, jog stotelėje sustojo už autobuso, kurį vairavo V. E., o P. P. autobuso nematė. Šie parodymai atitinka V. E. parodymus, kad tuo metu stotelėje stovėjo jo vairuojamas autobusas bei liudytojos A. G. apklausos protokolo duomenis, jog betarpiškai prieš įvykį stotelėje ji išlipo iš miesto maršrutinio autobuso Nr. 16 ( 152 b.l., 1 t.). UAB”(duomenys neskelbtini) ” raštas patvirtina, kad autobusą Nr. 16 vairavo V. E.; autobusas šioje stotelėje turėjo sustoti 19.17, t.y., būtent įvykio metu. (T.1, b.l. 131). R. K. parodė, kad tuoj po įvykio užsidegus žaliam šviesoforo signalui įvažiavo ir sustojo V. E. autobusui iš paskos. P. P. parodymai akivaizdžiai prieštarauja šiems duomenims ir iš to darytina išvada, jog P. P. su įvykiu susijusių aplinkybių nematė, arba jas blogai įsidėmėjo ir nurodė neteisingai. Tuo tarpu V. E., Ž. G., R. K. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių tarpusavyje atitinka, nenustatyta jog šie liudytojai byloje būtų suiteresuoti, abejoti šiais jų parodymais nėra pagrindo. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ne liudytojo P. P., bet V. E., Ž. G., R. K. parodymais.

A. T. byloje pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Be to, byloje nustatyta, jog A. T., įvykio metu pats padarė KET reikalavimų pažeidimus. Dėl savo padėties byloje jis yra suinteresuotas asmuo, kaip ir išteisintoji S. Š.. Suinteresuoto asmens parodymus turi patvirtinti byloje surinkti įrodymai, tačiau minėti A. T. parodymai ne tik yra abejotini, bet ir paneigti kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Nukentėjusysis A. T. teisiamajame posėdyje pripažino, jog įvykio aplinkybes prisimena mažai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena visiškai. ( T1, b.l. 72-73). A. T. teiginiai, jog važiavo nedideliu greičiu, prieštarauja Ž. G. ir R. K. parodymams, o, kad važiavo per pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui, prieštarauja dar ir liudytojo V. E. parodymams.

Ž. G. parodė, kad motociklas (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve kirto geltonam šviesoforo signalui keičiantis į raudoną, R. K. parodė – kad degant geltonam šviesoforo signalui, abu šie liudytojai vienodai parodė, jog sekantį šviesoforą - ties pėsčiųjų perėja prie (duomenys neskelbtini) autobusų sustojimo, motociklas pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Iš UAB”(duomenys neskelbtini) ” pažymos matyti, jog skirtumas tarp šviesoforų signalų persijungimo pradžios (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų perėjoje ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve yra 2 sekundės, pirmiau įsijungia (duomenys neskelbtini). pėsčiųjų perėjos šviesoforas. Tarp šių šviesoforų yra apie 170 m atstumas. Todėl akivaizdu, jog A. T. vairuojamas motociklas šią pėsčiųjų perėją neleistinai kirto kurį laiką jau degant raudonam šviesoforo signalui ir tarp minėtos prokuroro skunde nurodomos pažymos duomenų bei liudytojų R. K. bei Ž. G. parodymų prieštaravimų nėra.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. S. parodė, jog įvykio dieną ruošėsi autobusu grįžti į namus. J(duomenys neskelbtini) sankryžoje sustojo autobusas, šalia jo motociklas, degė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliai šviesai, motociklininkas nuvažiavo gal 60 km/val greičiu. Motociklas stovėjo antroje juostoje, o autobusas- pirmoje. Kai išgirdo smūgį, šviesofore degė žalia šviesa.

G. S. parodymai vertintini kritiškai. Jie neatitinka nuoseklių V. E., Ž. G., R. K. parodymų. Liudytoją G. S. savo iniciatyva rado nukentėjusysis, akivaizdu, jog nukentėjusysis apie šį įvykį su liudytoju kalbėjo. Liudytojas pakankamai detalius parodymus davė apie įvykio, buvusio prieš trejus metus aplinkybes, tai kelia abejonių, ar jo parodymai nėra įtakoti vėliau gautos informacijos. Abejones šio liudytojo parodymais kelia ir jo atsiradimo byloje aplinkybės.

Kolegija nesutinka su nukentėjusiojo A. T. skundo teiginiu, kad teismas bylą išnagrinėjo nepilnai. Pripažintina, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas neišsamiai: išreikalauta tik dalis reikalingų duomenų - savalaikiai nesurinkti visi reikalingi duomenys iš autobusų parko apie autobusų judėjimo grafikus, kontrolines vairuotojų atžymas, nepaimti vaizdo kamerų duomenys, kur galėjo būti užfiksuotas transporto priemonės, jų judėjimo eiliškumas (duomenys neskelbtini) g. nuo įvykio vietos pusės, nustatyta ir apklausta tik maža dalis asmenų, mačiusių įvykį. To padaryti nebegalima, nes šie duomenys neišlikę, todėl tiek pirmos instancijos teismas, tiek, apeliacinės instancijos teismas šalinant prieštaravimus tarp liudytojų V. E., Ž. G., R. K., R. Š. bei išteisintosios S. Š. parodymų iš vienos pusės ir liudytojų P. P., ir nukentėjusiojo A. T. parodymų, yra išnaudoję visas galimybes. Įteikti teismo šaukimą ir apklausti liudytoją A. G. nėra galimybės, turimais duomenimis ji išvykusi į užsienį. Vadovaujantis visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, esminės bylos aplinkybės atitinka V. E., Ž. G., R. K., R. Š. ir S. Š., o ne P. P., A. T. ir liudytojo G. S. parodymus. Be to, jei vertinant įrodymus kyla abejonės ir prieštaravimų pašalinti negalima, šios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo, konkrečiu atveju išteisintosios S. Š., naudai, apie ką pagrįstai pasisakė pirmos instancijos teismas. Ši baudžiamojoje teisėje taikoma taisyklė nereiškia, jog teismas išteisintajai suteikė privilegijas, kaip teigiama nukentėjusiojo apeliaciniame skunde.

Nustatant eismo įvykio kilimo pagrindinę sąlygą ir nagrinėjant priežastinį ryšį, vadovaujamasi visuma byloje surinktų įrodymų, ne vien specialisto išvadomis ar ekspertizių aktais. Jie vertintini atsižvelgus į eksperto ar specialisto nagrinėtos situacijos atitikimą teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

O. L. 2007-01-18 dokumentu, pavadintu specialisto išvada, pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi tik tiek, kiek jis neprieštarauja LTEC 2008-01-11 eksperto V. Š. atliktos ekspertizės aktui. Skirtingai nei V. Š., kuris turi eismo įvykio tyrimo ir transporto trasologijos eksperto kvalifikacijas, O. L. išvados surašymo turėjo tik eismo įvykio eksperto kvalifikaciją, tačiau savo išvadas grindė ir trasologiniais tyrimais, todėl šios išvados abejotinos dėl specialistės O. L. kompetencijos.

Specialisto K. G. 2006-11-24 išvados skaičiavimai ir kiti duomenys artimi LTEC 2008-01-11 ekspertizės akto duomenims. Tačiau ekspertas V. Š. papildomai ištyrė įvykio situaciją, kai motociklas važiuoja jo nustatytu susidūrimo metu 62 km/val. greičiu.

Išsamesnis tyrimas atliktas eksperto V. Š., todėl visų pirma atsižvelgtina į šio tyrimo išvadas, įvertinus ir eksperto V. Š. paaiškinimus teismo posėdžių metu.

2008-01-11 ekspertizės akte teigiama, jog išvados dėl šio įvykio nevienareikšmės. Jei motociklininkas A. T. prieš eismo įvykį važiavo 100 km/h greičiu, o automobilio „VW Passat“ vairuotoja pajudėjo skersai (duomenys neskelbtini) gatvės po sustojimo, tai techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad motociklininkas susidariusioje kelio eismo situacijoje vairuotojai S. Š. sudarė netikėtą kliūtį. Jei S. Š. vairuojamas automobilis įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę sumodeliuotu apie 12 km/h greičiu be sustojimo, o motociklas, vairuojamas A. T., judėjo sumodeliuotu apie 62 km/h greičiu, tai techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad S. Š., išvažiuodama iš šalutinės gatvės į pagrindinę, nedavė kelio pagrindine gatve jai iš kairės artėjusiam motociklui, kurį vairavo A. T..

Ekspertas V. Š. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, jog ekspertizės akto išvados sąlygoje nurodytas 100 km/val motociklo greitis, tai nėra greitis susidūrimo metu, o galimas motociklo greitis kelių sekundžių intervale iki įvykio. Nustatyti ekspertiniu būdu, kokiu greičiu šiame laiko intervale judėjo motociklas, nėra objektyvių duomenų, tačiau liudytojai Ž. G. ir R. K. parodė, jog motociklas judėjo dideliu– apie 100 km/val greičiu Iš liudytojų parodymų taip pat nėra galimybės nustatyti tikslų motociklo greitį. Ekspertas paaiškino, jog techniniu požiūriu nebuvo kliūčių motociklui prieš susidūrimą išvystyti didesnį greitį bei pristabdant jį sumažinti iki nustatytojo susidūrimo metu nepaliekant stabdymo žymių. Iš Ž. G. ir R. K. parodymų aiškiai matyti, jog motociklo greitis prieš įvykį buvo žymiai didesnis už leistiną, o kad susidūrimo metu jis gana žymiai viršijo toje vietoje leistiną 50 km/val greitį, patvirtina specialisto išvada bei ekspertizės akto duomenys.

Iš plano prie kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog sankryža (duomenys neskelbtini) g. ties išvažiavimu nuo “Maksimos” parduotuvės, kurioje įvyko šis autoįvykis, yra nereguliuojama ir transporto priemonė, įvažiuojanti į (duomenys neskelbtini)., privalo praleisti šia pagrindine gatve važiuojančias transporto priemones. Tačiau ši sankryža yra prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos per (duomenys neskelbtini) g. Nors šis šviesoforas nereguliuoja eismo išvažiuojant nuo “Maksimos” parduotuvės, tačiau faktiškai ties šiuo išvažiavimu turi įtakos eismo sąlygoms.

Ekspertas V. Š. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, jog ekspertizės akte nurodydamas kaip galimas dvi alternatyvias išvadas, nevertino aplinkybės, kai motociklas pėsčiųjų perėją kerta degant raudonam šviesoforo signalui ir ši aplinkybė keistų ekspertizės akte aprašytą situaciją. Ekspertas taip pat paaiškino, jog buvusioje situacijoje motociklininkas būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, tai vairuotoja būtų spėjusi padaryti kairįjį posūkį ir pilnai atlaisvinti eismo juostą, motociklininkas nebūtų spėjęs atvažiuoti iki vairuotojos judėjimo juostos ir susidūrimas nebūtų įvykęs, t.y., būtų duodamas kelias.

Iš ekspertizės akto duomenų matyti, jog automobiliui VW Passat pradedant įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę, motociklas nuo susidūrimo su automobiliu vietos buvo 59,8- 34,6 m. atstumu ( T.2, b.l. 48). Iš plano prie įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog atstumas nuo reguliuojamos pėsčiųjų perėjos iki susidūrimo vietos 43,8 m. ( T.1, b.l. 88). Todėl vadovaujantis minėtais eksperto skaičiavimų duomenimis bei privalomai imant palankesnius kaltinamajam duomenis (jie šioje situacijoje ir yra labiau tikėtini), S. Š. vairuojamam automobilui VW Passat pradedant įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę, A. T. motociklas buvo anapus pėsčiųjų perėjos, A. T. degė raudonas šviesoforo signalas ir jis privalėjo sustoti ties pėsčiųjų perėja. Kadangi jokia transporto priemonė nekliudė, S. Š. pradėjo posūkį, įvažiuodama į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę. Po to A. T. motociklas, važiuodamas didesniu nei leistina greičiu ir nepaisydamas raudono šviesoforo signalo kirto pėsčiųjų perėją bei atsitrenkė į S. Š. vairuojamą automobilį.

Įvertinus įvykio situaciją, konstatuotina, jog vairuotojas, būdamas pakankamai atidus ir elgdamasis apdairiai, šioje situacijoje įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) g., neturėjo pagrindo numatyti staiga atsirasiant kliūtį, nes pagrindine gatve transporto eismą draudė raudonas šviesoforo signalas prieš perėją, o (duomenys neskelbtini) g. atkarpoje tarp išvažiavimo nuo “Maksimos” parduotuvės ir pėsčiųjų perėjos judančių transporto priemonių, kurias pagal KET reikalavimus privalu praleisti, nebuvo. Net ir tuo atveju, jei (duomenys neskelbtini) gatve kokia nors transporto priemonė nepaisytų eismą draudžiančio šviesoforo signalo, tačiau važiuotų leistinu 50 km/val greičiu, susidūrimas šioje situacijoje nebūtų įvykęs, nes iš šalutinio kelio į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę įvažiavęs automobilis jau būtų palaisvinęs šios transporto priemonės eismo juostą ir nesudaręs kliūties, ką patvirtina 2008-01-11 ekspertizės akto duomenys, bei eksperto V. Š. paaiškinimai apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Todėl konstatuotina, jog S. Š. kliūtį netikėtai sudarė važiavęs didesniu greičiu už toje vietoje leistiną bei kirtęs pėsčiųjų perėją degant raudonam šviesoforo signalui nukentėjusiojo A. T. vairuojamas motociklas. Šie nukentėjusiojo A. T. veiksmai, prieštaraujantys KET reikalavimams buvo būtinoje ir pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Jei A. T. šių veiksmų nebūtų atlikęs, eismo įvykis nebūtų kilęs.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai pasisakė ir dėl to, kad S. Š. pagal savo asmenines savybes bei susidariusią situaciją, negalėjo ir neturėjo numatyti, kad jai įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvę, į jos automobilį atsitrenks motociklas ir kils kaltinime nurodytos pasekmės, kad dėl to nėra jos kaltės ir ji veikos, kuria buvo kaltinama, nepadarė. Todėl teismas teisingai nusprendė ją išteisinti, nepadarius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1d. 1p.,

nutarė:

Nukentėjusiojo A. T. ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Eligijus GladutisAlgirdas GaputisEvaldas Vanagas