Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei - Bedalienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. K., vertėjai Dainai Bžeskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą byloje - Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2009-08-04 nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. K. 2009-08-13 pateikė skundą Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir Institucija) dėl 2009-08-13 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Policijos nuovados viršininko R. L. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N 225571, kurioje ji nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir LR ATPK) 183 straipsnio 1 dalį - įspėjimu, panaikinimo. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo nepadarė, todėl ir administracinė nuobauda jai skirta neteisėtai. Taip pat nurodo, kad neaišku, kaip pareigūnai nustatė, jog tariamai jos sukeltas triukšmas viršijo leistinas normas, nes protokolas surašytas praėjus 2 savaitėms po tariamo pažeidimo, remiantis tik subjektyviu namo gyventojo, parašiusio skundą policijai, vertinimu, nesant jokių garso matavimo duomenų ir pan. (b.l. 4-6).

Institucijai apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje pranešta tinkamai. Į bylos nagrinėjimą Institucijos atstovas neatvyko. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir LR ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdžio metu J. K. skundą palaiko ir prašo skundą tenkinti iš esmės jame nurodytų motyvų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies (LR ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš 2009-08-04 administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, kad J. K. kaltinama tuo, kad 2009-07-21 nuo 02.00 val. iki 04.00 val. Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje patalpoje ir balkone, garsiai kalbėdama ir klausydamasi muzikos, sukėlė triukšmą - tokiais veiksmais trikdė viešąją rimtį, atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 183 straipsnio 1 dalyje (b.l. 11-12). Skundžiamu 2009-08-04 Institucijos nutarimu J. K. paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas (b.l. 13). Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas atitinka LR ATPK 260 ir 286 straipsnių reikalavimus, juos surašė tam įgalioti pareigūnai (LR ATPK 225 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas, 259¹ straipsnio 2 dalis). Paskirtoji nuobauda atitinka sankcijos minimumą.

Nagrinėjamoje byloje Institucija nustatė, kad J. K. savo veiksmais trikdė viešąją rimtį, todėl padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 183 straipsnio 1 dalyje. LR ATPK 183 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta administracinė atsakomybė už šauksmą, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį.

Skunde bei teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. K. nesutinka padariusi pažeidimą, nes nagrinėjamas pažeidimas iš esmės neįrodytas faktiniais bylos duomenimis.

LR ATPK 256 straipsnyje nurodyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Taigi ir veika, apibrėžta LR ATPK 183 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, gali būti įrodinėjama tik visais leistinais faktiniais duomenimis.

LR ATPK 257 straipsnyje numatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Be to, analogiška nuostata įtvirtinta ir LR ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinama kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. LR ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytas imperatyvas bylą nagrinėjančiai Institucijai išaiškinti:

ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių,

- ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

LR ATPK 183 straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė. Tai reiškia, kad ji nereikalauja, jog būtų pažeistos kokiuose nors kituose teisės aktuose nustatytos taisyklės ar tvarkos. Atitinkamai ir nustatinėjant triukšmo lygį nebuvo pareigos atlikti visas kituose teisės aktuose numatytas triukšmo lygio matavimo procedūras. Viešosios rimties trikdymas gali būti įrodytas ir iš viso neatlikus jokių matavimų, o, pavyzdžiui, remiantis liudytojų parodymais ar kitais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-13 nutartis administracinėje byloje Nr. N63-612/2008).

Administracinių teisės pažeidimų, išskyrus kelių eismo taisyklių pažeidimus, bylų rengimo ir nagrinėjimo policijos įstaigose tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymu Nr. 5-V-461 patvirtintos Administracinių teisės pažeidimų, išskyrus kelių eismo taisyklių pažeidimus, bylų rengimo ir nagrinėjimo policijos įstaigose taisyklės (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 13 - 14 punktuose nustatyta, kad: policijos pareigūnų, dalyvavusių nustatant administracinį teisės pažeidimą, tarnybiniai pranešimai yra laikytini dokumentais, kuriais remiantis nustatomi faktiniai duomenys, reikalingi administracinio teisės pažeidimo bylai išspręsti; todėl visose administracinio teisės pažeidimo bylose tarnybinius pranešimus privalo surašyti visi policijos pareigūnai, dalyvavę nustatant administracinio teisės pažeidimo faktą; tarnybiniai pranešimai turi būti nepriekaištingi, nuoseklūs, visapusiški ir detalūs, kad juose kuo išsamiau atsispindėtų visos aplinkybės, turinčios reikšmės pažeidėjo versijoms paneigti, bylai teisingai išspręsti.

Šiuo atveju byloje yra policijos pareigūno, tyrusio R. A. (R. A.) ir G. A. (G. A.) pareiškimą dėl triukšmo iš buto, kuriame gyvena J. K. (b.l. 14, 15, 18), tarnybinis pranešimas, tačiau faktinių duomenų, detalizuojančių ir nuosekliai apibūdinančių nagrinėjamo pažeidimo padarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, jame nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą atmestinas skundo argumentas, jog šiuo atveju nebuvo atlikti jokie triukšmo ir pan., matavimai, nes juridiškai Institucijai atitinkamai elgtis ir nebuvo privalu ar būtina, o teisingam bylos išsprendimui laikytini reikšmingais kiti duomenys – liudytojų parodymai, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos pažeidimo aplinkybės ir (ar) kiti duomenys.

Liudytoju byloje apklausto A. P., buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. savininko, parodymai vertintini kritiškai, nes jis bute negyvena, suteikė teisę bute gyventi J. K. ir E.Z., be to, duomenų, kad nagrinėjamo pažeidimo padarymo dieną jis buvo bute, nėra. Tačiau laikytini aktualiais šio liudytojo parodymai, susiję su buto ir namo konstrukcija bei buto padėtimi name – tai dviejų kambarių butas, kurio grindys medinės, išklotos linoleumu, namas statytas 1990 m., 5 aukštų, blokinis, laiptinėje yra 15 butų, aukšte po 3 butus, su kaimynais, gyvenančiais žemiau, yra nesutarimų ir jie nuolat konfliktuoja su buto savininku bei nuomininkais.

Liudytoja byloje apklaustos E. Z. parodymais nustatyta, kad ji ir J. K. minėtame bute gyvena 5 - 6 mėnesius; nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu ji ir J. K. bute buvo kartu. J. K. ir E. Z. paaiškino, kad dėl darbo specifikos dirba iki vėlumos, todėl po 23 valandos vaikšto, naudojasi vonia ir pan.

Šios liudytojos parodymai patvirtina, kad pretenzijos dėl triukšmo iš esmės yra tik iš vieno buto, esančio aukštu žemiau, gyventojų, nes kitų duomenų apie nusiskundimus dėl triukšmo iš kitų, šalia esančių butų, gyventojų, byloje nėra, o kaimynystėje, t.y. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., gyvenančios V. A. paaiškinimu - ji neturinti problemų su šalia gyvenančia J. K., nes šiuo metu ji netriukšmauja (b.l. 37).

Liudytojais byloje apklaustų R. A. ir G. A. parodymai vertintini kritiškai, nes jie gyvena viename bute aukštu žemiau – (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir yra tie asmenys, su kuriais tiek buto savininkas A. P., tiek J. K. nesutaria ir konfliktuoja dėl vaikščiojimo po butą garsų, balkonų durų darinėjimo, baldų stumdymo, nuorūkų mėtymo. Kitų veiksmų nutarime nurodytu laikų - šauksmų, švilpimų, garsaus dainavimo arba grojimo muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitų panašių veiksmų nenurodo, pažymi, kad triukšmaujama nuo š.m. pradžios. Liudytojas R. A. patvirtino, kad garsai girdimi dėl prastos kaimyninio garso izoliacijos. Be šių liudytojų parodymų dėl triukšmo, iš kitų butų gyventojų ir (ar) kitų asmenų nusiskundimų nėra ir teismas tokių duomenų papildomai surinkti neturi galimybės. Dėl galimai egzistuojančio ir (ar) buvusio konflikto tarp R. A., G. A. ir J. K. bei E. Z., ir A. P., nesant kitų faktinių duomenų, reikšmingų bylai teisingai išspręsti, teismas neturi galimybės šių liudytojų parodymus laikyti objektyviais, J. K. pažeidimą įrodančiais duomenimis.

Išanalizavus nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo nustatymo aplinkybes darytina išvada, kad jokių faktinių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų (ar paneigtų) Institucijos nutarime nurodytas aplinkybes, t.y. jog pažeidimas padarytas būtent J. K. garsiai kalbant ir (ar) garsiai klausantis muzikos ir tokiais veiksmais trikdant viešąją rimtį, nėra. Laikytina, kad Institucija tyrimą J. K. byloje atliko neišsamiai, nesurinko ir neištyrė visų būtinų ir reikalingų bylai teisingai išspręsti faktinių duomenų. Be to, iš policijos byloje pateikto išrašo (b.l. 19-20) matyti, kad 2009 metais butas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., buvo tikrintas dėl triukšmo net 8 kartus, tačiau kokie yra šių policijos atliktų patikrinimų rezultatai, lieka neaišku, o už viešosios rimties trikdymą J. K. Institucijos administracinėn atsakomybėn patraukta tik nagrinėjamu atveju (b.l. 21). Vien tik policijos iškvietimo faktai nėra asmens pažeidimo padarymo įrodymas.

Teigtina, kad prielaidomis, nustatydamas asmens kaltę, teismas nesiremia, o šiuo atveju teismas neturi galimybės pats surinkti papildomus ar (ir) kitus įrodymus, reikalingus teisingai bylą išnagrinėti, todėl ginčijamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, įpareigojant ją atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucijos 2009-0/8-04 nutarimas nepagrįstas faktiniais duomenimis ir neteisėtas, todėl naikintinas, o byla grąžintina tirti iš naujo institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodant, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N 225571 (administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. P 302074) reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą – užfiksuoti ir nustatyti faktinius duomenis, susijusius tiek su pažeidimo padarymo vieta, tiek su pažeidimo padarymo būdu, tiek ir pažeidimu kilusiomis pasekmėmis (LR ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 - 124 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296 straipsniu, teismas

nutaria:

Skundą patenkinti iš dalies, 2009-08-13 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Policijos nuovados viršininko R. L. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N 225571 panaikinti ir J. K. administracinę bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Kitą skundo dalį atmesti.

Nutartį per 10 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.