Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio - pripažino ieškovui teisę be atsakovo sutikimo gauti iš Vilniaus rajono savivaldybės projektavimo sąlygų sąvadą atlikti jam priklausančių 40/100 dalių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, apimančią pamatų, laikančiųjų sienų, stogo konstrukcijų pakeitimą ir įrengiant po ieškovo gyvenamojo namo dalimi rūsį bei virš ieškovo gyvenamojo namo dalies antstatą – mansardą, pristatant prie ieškovo gyvenamojo namo dalies 6, 4 kv. m priestatą; įrašyti į projektavimo sąlygas išlygas: atlikti išsamų viso statinio konstrukcijų (tarp jų - pamatų, sienų, stogo) tyrimą; įpareigoti ieškovą savo lėšomis atlikti parengto rekonstrukcijos projekto ekspertizę; įpareigoti ieškovą iki rekonstrukcijos atlikimo pradžios raštu suderinti su atsakovu savo gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos projektą. Teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo pripažinti jo teisę be atsakovo sutikimo gauti leidimą rekonstruoti statinį, ir šią civilinės bylos dalį nutraukė. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis teismas atmetė. Teismas nustatė, kad šalys yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)bendraturčiai. Ieškovo pastato dalies būklė – avarinė. Atsakovas neginčija ieškovo teisės atlikti rekonstrukciją, tačiau abejoja dėl ieškovo teisės įgyvendinimo būdo. Projektavimo sąlygų sąvadas turi nustatyti ribas ir reikalavimus, kurie padėtų maksimaliai suderinti ieškovo, atsakovo ir savivaldybės interesus dėl norimos atlikti statinio rekonstrukcijos. Projektinių pasiūlymų negalima suderinti, nes ieškovas negavo statinio projektavimo sąlygų sąvado. Gyvenamasis namas senas, būtinas jo kapitalinis remontas, ir ieškovas turi teisę atlikti savo gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją. Siekiant apginti atsakovo teises ir išvengti neigiamų padarinių, į projektavimo sąlygų sąvadą turi būti įrašytos išlygos, kurios maksimaliai apsaugotų likusios gyvenamosios namo dalies stabilumą. Teisės aktuose imperatyviai nenustatyta, kad tokiais atvejais statytojas privalo atlikti statinio konstrukcijų tyrimą, tačiau bylos atveju tai būtina, todėl išlyga dėl konstrukcijų tyrimo atlikimo turi būti įrašyta į projektavimo sąlygų sąvadą. Tačiau atsakovo reikalavimas įrašyti į projektavimo sąlygų sąvadą išlygą, kad gyvenamojo namo konstrukcijų tyrimas turi būti atliktas iki sąvado išdavimo, nelogiškas. Šiuo atveju tikslinga atlikti projekto ekspertizę, todėl yra pagrindas tenkinti atsakovo reikalavimą įrašyti į projektavimo sąlygų sąvadą išlygą dėl ieškovo įpareigojimo savo lėšomis atlikti parengto rekonstrukcijos projekto ekspertizę bei raštu su atsakovu iki rekonstrukcijos pradžios suderinti ieškovui priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos projektą. Darbų vykdymo projektas - tai rekonstrukcijos projekto sudėtinė dalis ir jo parengimą reglamentuoja teisės aktai. Dėl to nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo įrašyti į projektavimo sąlygų sąvadą išlygą dėl ieškovo įpareigojimo parengti rekonstrukcijos darbų vykdymo projektą. Apie numatomą rekonstrukciją galima spręsti tik esant rekonstrukcijos projektui, kurį galima rengti tik gavus projektavimo sąlygų sąvadą. Atsakovo reikalavimai, nurodyti priešieškinio 1.5-1.14, 1.16 punktuose, susiję su konkrečių rekonstrukcijos darbų atlikimu, taip pat atsakovo teisių apsauga, nustatyta Statybos įstatyme ir statybos reglamentuose. Teisės aktuose nenumatyta galimybės įtraukti į projektavimo sąlygų sąvadą vandentiekio ir nuotekų tinklų sprendimo klausimą. Ieškovui negavus projektavimo sąlygų sąvado ir neparengus rekonstrukcijos projekto, neatlikus projekto ekspertizės kartu su gyvenamojo namo konstrukcijų tyrimu, nėra galimybės nuspręsti, ar atsakovo išlygos tinkamai apsaugos jo teises ir nesuvaržys ieškovo teisės atlikti jo gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, ar atsakovo siūlomas konkrečių darbų atlikimas įmanomas. Dėl to šioje stadijoje, kai nėra gauta projektavimo sąlygų sąvado, nurodyti atsakovo reikalavimai yra pertekliniai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kolegija nustatė, kad nagrinėjamoje byloje teisiškai nereikšminga, ar ieškovo gyvenamojo namo dalies būklė yra avarinė, nes jo teisę rekonstruoti bendrą daiktą riboja tik kito bendraturčio teisėti interesai. Bendraturčio sutikimas duodamas ne namo rekonstrukcijai, o konkrečiai statybos dokumentuose (arba jų eskizuose, projektuose) apibrėžtai rekonstrukcijai. Apeliantas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-1064/2003. Ieškovas pateikė architekto parengtus projektinius pasiūlymus ir jų patikslinimą. Teismas sprendimu faktiškai leido ieškovui pradėti rekonstrukcijos projektavimo darbus pagal ieškovo pateiktą projektinį pasiūlymą, neištyręs atsakovo atsikirtimų rekonstrukcijai pagrįstumo. Teismas neišsprendė šalių ginčo, kurio pagrindinis aspektas - ar galima rekonstrukcija ieškovo nurodytu būdu, t. y. nugriaunant ieškovui priklausančią gyvenamojo namo dalį, nepadarant esminės žalos likusiai pastato daliai. Analizuojant atsakovo nurodytas išlygas, darytina išvada, kad atsakovas nesutinka su ieškovo gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija ieškovo projektiniame pasiūlyme nurodytu būdu - nugriaunant ieškovui priklausančią gyvenamojo namo dalį ir pastatant naują. Atsakovo pasiūlytos išlygos iš esmės prieštarauja ieškovo pozicijai byloje, nes ieškovo pateiktuose į bylą projektiniuose pasiūlymuose numatytas ieškovui priklausančios gyvenamojo namo dalies esminis perstatymas. Kolegijos nuomone, atsakovo iškeltų klausimų analizė reikalauja specialių žinių statybos srityje. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad netikslinga atlikti projektinių pasiūlymų ekspertizės, nes projektavimo sąlygų sąvadas yra bendras dokumentas, kurį išdavus galima statinio projekto rengimo pradžia, o apie numatomą rekonstrukciją galima spręsti tik esant rekonstrukcijos projektui. Tokia teismo pozicija prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams - ieškovas, gavęs teismo leidimą be atsakovo sutikimo gauti projektavimo sąlygų sąvadą atlikti gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, įpareigojamas atlikti pastato tyrimą, projekto ekspertizę ir raštu suderinti rekonstrukcijos projektą su atsakovu, o atsakovui paliekama teisė pateikti, derinant su juo rekonstrukcijos projektą, tuos pačius atsikirtimus, kuriuos nagrinėjamoje byloje teismas atmetė kaip perteklinius. Įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad į tokios kategorijos bylas būtų pateiktas išsamus rekonstrukcijos projektas, tačiau pateikti projektiniai pasiūlymai projektavimo sąlygų sąvadui gauti turi būti konkretūs tiek, kad būtų galima atlikti jų ekspertizę pagal šalių pateiktus klausimus ir teismas galėtų įvertinti bendraturčių atsikirtimų pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje ieškovo projektiniai pasiūlymai šiuo požiūriu nebuvo vertinami. Paaiškėjus, kad pateikti projektiniai pasiūlymai nėra pakankamai išsamūs, byloje spręstinas ieškovo reikalavimų tikslinimo klausimas.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra spręstos bylos, kuriose buvo pareikštas reikalavimas dėl teisės be bendraturčio sutikimo atlikti pastato dalies rekonstrukciją, todėl buvo nustatyta, kad tokiu atveju būtina parengti rekonstrukcijos projektą (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-21/2004; 2004 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. O. V. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-335/2004; 2006 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. v. J. R., bylos 3K-3-227/2006). Tačiau šioje byloje yra reiškiamas reikalavimas pripažinti teisę be atsakovo sutikimo gauti tik projektavimo sąlygų sąvadą tam, kad galima būtų atlikti gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos projektavimo darbus, o statybos leidimo, kol projektas neparengtas, ieškovas neprašo. Dėl to šioje byloje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika netaikytina. Reikalavimas parengti statinio projektą dar iki projektavimo sąlygų sąvado išdavimo prieštarauja galiojančioms teisės normoms. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 23 straipsnio 6 dalies 4 punktą projektas reikalingas statybos leidimui gauti, o projektavimo sąlygų sąvadas išduodamas projektui rengti, o ne priešingai. Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 7 punkte nustatyta, kad projektavimo pradžia laikoma projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo diena, kai toks sąvadas privalomas. Reikalavimas pateikti projektą prieš projektavimo sąlygų sąvado išdavimą padidina statytojo riziką patirti nepagrįstai didelių išlaidų, nes be šio sąvado didėja projektavimo darbų apimtis ir sumažėja galimybės pasirinkti architektą-projektuotoją. Ieškovo nuomone, bylos nagrinėjimo metu buvo visiškai atskleista bylos esmė, buvo kviesti statybos specialistai, o jų nuomonių skirtumams pašalinti buvo surengtas išvažiuojamasis teismo posėdis. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M., bylos Nr. 3K -3-1064/2003 (tuo metu dar nebuvo priimtas aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. D1-708 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“), nes nesutampa bylų faktinės aplinkybės. Nurodytoje byloje buvo prašoma išduoti ir statybos leidimą, šalys jau buvo atlikusios joms priklausančių statinio dalių būklės tyrimus ir buvo gautos specialistų išvados, kad abi statinio dalis būtina rekonstruoti ar atlikti jų kapitalinį remontą. Pažymėtina, kad ieškovui priklausanti gyvenamojo namo dalis yra avarinės būklės. Be to, nurodytoje byloje Statybos įstatymas buvo aiškintas netinkamai, nes ne projektavimo sąlygų sąvadui gauti reikia parengti projektą, o priešingai. Projektavimo sąlygų sąvado išdavimo etapas nėra projektavimo sudėtinė dalis. Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje nustatyta, kad projektavimas - tai architektūrinė inžinerinė veikla, į kurią nepatenka savivaldybės ir kitų įgaliotų institucijų atliekami specifiniai veiksmai, atliekami rengiant projektavimo sąlygų sąvadą. Pagal aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. DI-708 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 7 punktą projektavimo pradžia laikoma projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo diena. Projektavimo sąlygos pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalį - tai privalomieji reikalavimai, kurie apibrėžia architekto, projektuotojo veiklos, rengiant projektą, ribas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 33 dalį projektavimo sąlygų sąvadas - tai savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas bendrasis dokumentas, kuriame surašytos visos konkretaus statinio projekto rengimui išduotos techninės sąlygos. Projektavimo sąlygų išdavimą reglamentuoja Statybos įstatymo 20 straipsnis, o jį detalizuoja aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.215 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“. Pagal šiuos teisės aktus veikla, susijusi su projektavimo sąlygų rengimu ir jų sąvado išdavimu, nelaikytina projektavimu, o apima specialius veiksmus, atliekamus tam, kad būtų apibrėžtos architekto, projektuotojo būsimos veiklos, rengiant statinio projektą, ribos. Apeliacinės instancijos teismas bendraturčio teisę gauti projektinius pasiūlymus sieja su teise žinoti apie tai, kas bus daroma su bendrosios nuosavybės objektu tam, kad būtų galima gintis nuo jo teises pažeidžiančios statinio rekonstrukcijos. Tačiau projektinių pasiūlymų konkretumas negali būti tolygus projektui, nes tada netenka prasmės projektavimo sąlygų sąvado, reikalingo projektui rengti, gavimas. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą projektiniai pasiūlymai yra neprivalomi ir iki projektavimo sąlygų sąvado gavimo nerengiami. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalimi akivaizdu, kad projektinius pasiūlymus rengia ne architektas ar projektuotojas, o užsakovas, ir kad juose tik pateikiamos sprendinių idėjos, o ne sprendiniai, kuriuos pateikia architektas, projektuotojas, kai rengia projektą. Būtent projekto konkrečius sprendinius galima patikrinti remiantis atitinkama metodika (aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 214 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“).

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė šalių ginčo, kurio pagrindinis aspektas - ar galima gyvenamojo namo rekonstrukcija ieškovo nurodytu būdu, t. y. nugriaunant ieškovui priklausančią gyvenamojo namo dalį, nepadarant esminės žalos likusiai pastato daliai, o tik perkėlė į kitą projektavimo stadiją. Projektavimo sąlygų sąvado išdavimas - tai ne projektavimas, o specifinė savivaldybės ir kitų valstybės bei savivaldybės įgaliotų institucijų veikla, nustatant projektavimo apribojimus. Tik projektavimo stadijoje rengiami konkretūs sprendiniai, o atsakovas būtent ir reikalauja konkrečių sprendinių, netgi išsamaus projekto. Nesant įstatymo nustatytos pareigos be projektavimo sąlygų sąvado parengti projektą, negalima teismo procese paskirti ir projekto ekspertizės dėl atskirų rekonstrukcijos sudėtinių dalių. Pats atsakovas byloje pateikė įrodymus, kad projektinių pasiūlymų ekspertizė negalima. Kolegija nepagrįstai sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė atsakovo prieštaravimų dėl rekonstrukcijos būdo ir leido pradėti rekonstrukcijos darbus su išlygomis. Kasatoriaus nuomone, kolegija netinkamai aiškino rekonstrukcijos sąvoką. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį, aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr.622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktą pastato nugriovimas ir jo vietoje pastatymas naujo, jei nekeičiamas užstatymo plotas arba jeigu ir keičiamas, bet pristatomo priestato plotas nėra didesnis nei 10 proc. esamo statinio ploto, tai tokia statybos rūšis vadinama rekonstrukcija. Pirmosios instancijos teismas nurodė įtraukti į projektavimo sąlygų sąvadą tam tikrus reikalavimus, kurie nenustatyti teisės aktuose ir kurie nenustatinėjami projekte. Be to, kolegija nepagristai sprendė, kad pirmosios instancijos teismas byloje turėjo paskirti projektinių pasiūlymų ekspertizę. Teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl ekspertizės skyrimo (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Projektiniuose pasiūlymuose pateikiamos tik sprendinių idėjos, o ne sprendiniai. Byloje esant dviejų ekspertinių įstaigų atsisakymams atlikti projektinių pasiūlymų ekspertizę, nesant įstatyme nustatytos pareigos parengti projektinius pasiūlymus iki projektavimo sąlygų sąvado išdavimo ir ieškovui atsisakius savo prašymo atlikti tokią ekspertizę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė neskirti projektinių pasiūlymų ekspertizės. Be to, teismas buvo surengęs išvažiuojamąjį teismo posėdį; šalių specialistų nuomonės buvo suderintos. Taigi kolegija pažeidė proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnio 1 dalis).