Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, lietuvis, teistas:

1) 2008 m. rugpjūčio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

2) 2010 m. rugpjūčio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 1 metų 5 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. rugpjūčio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

3) 2013 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 80 parų arešto bausme;

4) 2017 m. kovo 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 5 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

5) 2017 m. rugsėjo 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – 3 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies 7, 8, 10 punktais atidėtas 2 metams (2019 m. sausio 3 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro);

6) 2018 m. gruodžio 5 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. rugsėjo 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme (2020 m. gruodžio 18 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis T. R. 2021 m. liepos 31 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – daugiabučio namo kieme, pašalinio asmens akivaizdoje, vartodamas necenzūrinius žodžius D. J. atžvilgiu, tyčia metė link jo dviratį, tačiau nepataikė, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, atsinešęs veidrodį, mediniais rėmais, jį tyčia metė link šalia D. J. buvusio E. K. ir pataikė į D. J. automobilį Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip apgadindamas jo priekinį stiklą ir stogą, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, atsinešęs kirvį, juo mosavo priešais E. K. ir D. J., šaukdamas „ateinu normaliai pasikalbėti“ ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir sugadino svetimą, D. J. priklausantį turtą – automobilį Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas nukentėjusiajam D. J. turtinę – 300 Eur žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Kaltinamasis T. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis 2021 m. liepos 31 d. buvo nuėjęs į futbolo turnyrą, kuris vyko prie ežero, esančio (duomenys neskelbtini). Ten išgėrė apie 5-6 butelius 0,33 l talpos alaus. Iki to laiko buvo negėręs apie pusę metų. Šalia jo namo, daugiabučiame name gyvena D. J.. Jį žino gerai, su juo jokių konfliktų niekada nėra buvę. Prie ežero buvo nuvažiavęs dviračiu. Kas vyko prie jo namų, pasakyti negali. Nuo išgerto alaus pasigėrė. Savo tolimesnių veiksmų papasakoti negali. Pripažįsta, kad taip galėjo elgtis, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, tačiau pats neprisimena. Negali tiksliai pasakyti iš kur gavo veidrodį, tačiau mano, kad galėjo paimti jį iš šiukšlių krūvos, esančios prie šio namo, o iš kur atsinešė kirvį, neprisimena. Dviratis, kurį metė link D. J. priklauso jam. Negali pasakyti nei ką sakė D. J., nei kas ten vyko. Tiesiog buvo visiškai girtas ir nieko neprisimena. Jis nukentėjusiajam asmeniui D. J. pilnai atlygino žalą ir su juo susitaikė, jo atsiprašė. Dėl to, kad įvykdė šią nusikalstamą veiką labai gailisi.

Nukentėjusysis D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2021 m. liepos 31 d. apie 16.00 val. savo automobiliu Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su draugu E. K. atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Automobilį pastatė prie namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Pastebėjo ateinantį iš matymo pažįstamą T., kuris vizualiai matėsi, kad neblaivus, rankose iškėlęs laikė dviratį. Vėliau tą dviratį metė link jo, tačiau į jį nepataikė. Ateidamas T. rėkė ir keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jis ėjo link jo ir abu apsistumdė. Jis jam tyčinių smūgių nesudavė, tiesiog nuo savęs atsistūmė. Dėl ko konfliktas įvyko, nesuprato, nes asmuo buvo neblaivus ir nesuprato, ko jis iš jo norėjo. Tuo metu atėjo jo draugas E. ir bandė sulaikyti agresyvų asmenį. Tada T. pabėgo link savo namų ir tikriausiai iš namų atsinešė veidrodį su mediniu rėmu (1,30x0,5 m dydžio). Tuo veidrodžiu užsimojo ir metė link jo draugo E., tačiau jam nepataikė, o pataikė į jam priklausantį automobilį Toyota, pataikė į priekinį stiklą bei stogą. Apgadino jam priklausančio automobilio stogą ir suskaldė priekinį automobilio stiklą. Kai jis pribėgo prie automobilio, T. vėl kažkur dingo. Po kelių minučių T. atbėgo rankoje laikydamas kirvį Fiskars ir eidamas sakė „ateinu normaliai pasikalbėti”. Eidamas kirviu mosavo, ėjo link jo ir draugo. Jis paėmęs prie laiptinės buvusią medinę kėdę, ją metė į T., nes norėjo iš jo rankų išmušti kirvį. O jo draugas, paėmęs minėto veidrodžio medinį rėmą, metė į T., bet nepataikė. T. iš rankų iškrito kirvis, jis jį pasiėmė ir iš įvykio vietos pasišalino. Jis paskambino 112 ir kvietė policiją, nes apgadino jo automobilį ir jam padarė turtinę žalą. Jo nesužalojo, jam smūgių nesudavė. Dėl automobilio patyrė 300 eurų turtinę žalą. T. R. padarytą turtinę žalą jam pilnai atlygino, jam jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės, civilinio ieškinio nereikš. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. K. parodė, kad jis 2021 m. liepos 31 d. apie 16.00 val. su draugu D. J. automobiliu Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Jis turėjo draugui padėti iškrauti daiktus. Kai tik atvažiavo, draugas automobilį pastatė prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis išgirdo kažką netoliese rėkiant. Vėliau pamatė ateinantį iš matymo žinomą vyrą T., kuris rankose iškėlęs laikė dviratį. Jis eidamas rėkė, šaukė, keikėsi. Jis nesuprato, kodėl jis šaukia. Jis rėkė „sumušiu, ateikit čia, žertvos“ ir kitais panašiais žodžiais. Jis rankose turimą dviratį metė link jo draugo D., tačiau į jį nepataikė. Tada draugas su tuo vyriškiu apsistumdė. Jis ėjo padėti draugui, tačiau agresyvus vyriškis ištrūko ir pabėgo, galimai namo. Po kelių minučių jis atėjo rankose laikydamas veidrodį su mediniu rėmu maždaug 1,30x0,5 m dydžio. Tuo veidrodžiu užsimojo ir metė link jo, bet pataikė į šalia stovėjusį automobilį Toytoa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam suskaldė priekinį stiklą ir apgadino stogą. Iš laiptinės atėjo D. ir tada vėl bandė sulaikyti tą vyriškį, bet jis pabėgo į krūmus. Tačiau greitai grįžo rankoje laikydamas kirvį Fiskars ir tuo kirviu mojavo ir sakė, kad ateina normaliai pasišnekėti. Jis su draugu išsigando ir jis, paėmęs medinį veidrodžio rėmą, metė link to vyro, kad jam iš rankų išmuštų kirvį, tačiau nepataikė. Tuo metu D. medine kėde metė į tą vyrą ir išmušė jam iš rankų kirvį. Paskui agresyvus asmuo pasiėmė kirvį ir nuėjo, tikriausiai namo. Jo draugas D. paskambino 112 ir iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai sulaikė tą asmenį, tačiau jis ir toliau elgėsi agresyviai, šaukė, keikė. Jo nesužalojo, jam smūgių nesudavė. Jis nenukentėjo, pretenzijų neturi.

Kaltinamojo T. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, be visiško kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiojo D. J., liudytojo E. K. parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

2021 m. rugpjūčio 1 d. D. J. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. liepos 31 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas vyras vardu T., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, veidrodžiu su mediniu rėmu trenkė į jam priklausantį automobilį Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino jo priekinį stiklą bei stogą, padaryta 300 Eur turtinė žala. Prašo pradėti tyrimą ir minėtam asmeniui taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones;

įvykio vietos apžiūros protokolas su nuotraukomis, kuriuose užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Prie daugiabučio gyvenamojo namo yra automobilių stovėjimo aikštelė. Aikštelė asfaltuota. Įvažiavus į aikštelę ir pasukus į kairę, kairėje pusėje stovi mūrinis daugiabutis namas. Link namo veda trinkelėmis išgrįstas takas. Galu ant minėtų trinkelių, priekiu link automobilių stovėjimo aikštelės stovi automobilis Toyota Preva, pilkos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis neužrakintas. Dešinės pusės galinės durys pradarytos. Prie automobilio ant trinkelių matomos veidrodžio šukės. Kairėje pusėje viršuje automobilio priekinis stiklas suskilęs, taip pat automobilio stogas apgadintas prie priekinio lango viršaus kairėje pusėje. Ant automobilio stogo, priekinio stiklo ir prie valytuvų matosi daug veidrodžio šukių. Nuo automobilio priekio 1,4 m atstumu aikštelėje guli dviratis, nuo automobilio priekio 4 m atstumu ir 1 m atstumu nuo aikštelės krašto ant žolės guli medinis rėmas.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyta tiek elgesio forma (būdas), atitinkanti įvardytą įstatymu įtvirtintame reguliavime, tiek ir jos sukeltos pasekmės – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018 ir kt.). Teismų praktikoje pažymima, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015 ir kt.).

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad T. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, t. y. Jis 2021 m. liepos 31 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – daugiabučio namo kieme, pašalinio asmens akivaizdoje, vartodamas necenzūrinius žodžius D. J. atžvilgiu, tyčia metė link jo dviratį, tačiau nepataikė, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, atsinešęs veidrodį, mediniais rėmais, jį tyčia metė link šalia D. J. buvusio E. K. ir pataikė į D. J. automobilį Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip apgadindamas jo priekinį stiklą ir stogą, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, atsinešęs kirvį, juo mosavo priešais E. K. ir D. J., šaukdamas „ateinu normaliai pasikalbėti“ ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir sugadino svetimą, D. J. priklausantį turtą – automobilį Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas nukentėjusiajam D. J. turtinę – 300 Eur žalą. Taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, įžūliais ir vandališkais veiksmais kaltinamasis viešoje vietoje veikdamas tiesiogine tyčia pažeidė viešąją tvarką, todėl jo veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota tinkamai.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už T. R. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiajam pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteiktas 2021 m. rugsėjo 17 d., nukentėjusysis sutinka procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis T. R. praeityje teistas, tačiau 2020 m. gruodžio 18 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į nukentėjusiojo poziciją – sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, civilinio ieškinio nereiškia, žalą kaltinamasis atlygino. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nubausti ir pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jauną amžių bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, su kuria kaltinamasis sutinka ir, kuri, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų. Taip pat prokurorės prašymu kaltinamajam pataisyti skirtini ir kiti įpareigojimai.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam T. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Daiktinius įrodymus – medinį rėmą ir veidrodžio šukes, paimtus 2021 m. liepos 31 d. įvykio vietos apžiūros metu, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintini kaltinamajam (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 1 (vieną) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir šį įpareigojimą tęsti visą paskirtos bausmės atlikimo laikotarpį, bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. R. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 1 (vieną) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir šį įpareigojimą tęsti visą paskirtos bausmės atlikimo laikotarpį, bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti T. R. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, veidrodžio šukes ir medinį rėmą, paimtus 2021 m. liepos 31 d. įvykio vietos apžiūros metu, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam T. R. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuteistajam išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.