- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-16
- Bylos Nr.
- N-62-3356-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 15 d. nutarties S. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2007 m. lapkričio 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad S. Š., muitinės tarpininko uždarosios akcinės bendrovės „AD REM“ atstovė, 2006 m. gruodžio 19 d. Vilniaus teritorinės muitinės Krovinių poste „Kirtimas“, Vilniuje, Metalo gt. 2a, pateikė bendrąjį administracinį dokumentą (toliau – ir BAD) Nr. 6VK30408578 (2006-12-19), kuriame deklaravo išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai prekes: švieslentės su šviesos diodais, skirtos geležinkelio eismo reguliavimui; prekių siuntėjas – „OOO SIEMENS Rusija“, Dubinskajos 96, Maskva; prekių gavėjas – UAB „SIEMENS“, į/k LT 111543824, J. Jasinskio gt. 16, Vilnius; prekių bendroji faktūrinė vertė – 146 227, 84 eurai; TARIC kodas – 85312020. Pateiktame BAD importo rinkinyje prekės aprašymas bei klasifikavimas nurodyti neteisingai, nes prekė turėjo būti deklaruota nurodant TARIC kodą 8530900000, kuriam taikomas trečiųjų šalių muitas – 1,7 %. Dėl to susidarė mokestinė nepriemoka: muito – 8538 Lt, pridėtinės vertės mokesčio – 1545 Lt. Taip nebuvo laikytasi 1993 m. liepos 22 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454 įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio reikalavimų. Ši S. Š. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 209² straipsnio 1 dalį.
Institucijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime konstatuota, kad S. Š. 2006 m. gruodžio 19 d. pateiktame BAD Nr. 6VK30408578 (2006-12-19) neteisingai nurodė deklaruojamų prekių aprašymus bei TARIC kodą, BAD turėjo būti nurodytas TARIC kodas – 8530900000 ir prekės aprašymas – ,,geležinkelio šviesoforo dalys – signalinės sistemos su šviesos diodais“, kurioms taikoma 1,7 proc. trečiųjų šalių importo norma. Šia veika S. Š. padarė ATPK 209² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį jai skirta 6000 Lt bauda. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
II.
S. Š. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad pildydama BAD importo rinkinį rėmėsi užsakovo – UAB „Siemens“, kuris yra prekių gavėjas, pateiktais duomenimis. Krovinį lydintys dokumentai buvo CMR važtaraštis ir kartu su prekėmis pateikta sąskaita-faktūra. Šie dokumentai yra pagrindiniai, kuriais turi remtis deklarantas, nurodydamas importuojamos prekės duomenis. Sąskaitoje-faktūroje buvo nurodytas prekės aprašymas – ,,Stiebinės šviesos diodinės sistemos švieslentės“ ir taip pat nurodytas prekės kodas. Tuo tarpu CMR važtaraštyje buvo nurodytas kitoks prekės aprašymas – ,,švieslentės su šviesos diodais, skirtos geležinkelio eismo reguliavimui“, tačiau kodas nurodytas toks pats, kaip ir sąskaitoje-faktūroje. Kadangi sąskaita-faktūra pagal Komisijos reglamentą yra pagrindinis dokumentas prekės muitinei vertei ir kitiems deklaravimo bei išleidimo į laisvą apyvartą procedūrų reikalingiems duomenims nustatyti, o CMR važtaraštis kaip sutartis tarp vežėjo ir gavėjo nėra esminis dokumentas įrodinėjant prekės duomenis, ji naudojosi pateiktais sąskaitos-faktūros duomenimis. Kadangi abiejuose dokumentuose buvo nurodyti tokie patys prekės kodai, ji neturėjo pagrindo abejoti prekės klasifikavimo teisingumu. Iš pateiktų prekes lydinčių dokumentų aišku, kad deklaruojamų prekių aprašymas galėjo atitikti kelias Kombinuotosios Nomenklatūros pozicijas (8531 ir 8530) ir tik esant pagrįstai abejonei (pvz. nesutapus prekės kodams) būtų reikėję papildomų apžiūros veiksmų prekės kodui nustatyti. Prekės muitinės deklaracijoje yra klasifikuojamos atsižvelgiant į medžiagas ir funkcijas. Tačiau tam, kad tiksliai nustatyti prekės funkcijas, reikia turėti atitinkamų žinių. Pagrindo kilti abejonėms dėl neteisingai nurodyto kodo nebuvo, nes išorinė apžiūra, kuri buvo atlikta įvertinant prekes, nesukėlė abejonių ir be specialių žinių neatitikimų nebuvo galima pastebėti. Be to, pasirašytos muitinės tarpininko sutarties su UAB ,,Siemens“ 3.2 punkte yra numatyta, kad užsakovas įsipareigoja pateikti vykdytojui (muitinės tarpininkui) visus būtinus dokumentus ir dokumentuose nurodyti duomenys turi atitikti išmuitinimui pateikiamam kroviniui. Jos veikoje nėra kaltės.
Institucija prašė skundą atmesti, nes Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 15 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, Institucijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimą pakeitė, o būtent skirtą 6000 Lt baudą pakeitė į 3000 Lt baudą. Teismas nurodė, kad S. Š. paaiškinimai, nomenklatūros medis, kuriame nurodytos pateikiamų deklaruoti prekių klasifikavimo pozicijos, administracinio teisės pažeidimo protokolas, BAD importo rinkinio Nr. 6VR30408578 duomenys, CMR važtaraštis, PVM sąskaita-faktūra, duomenų, susijusių su muitine verte, deklaracija, tikrinimo kontrolės lakštas, 2007-10-30 Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas Nr. 2TR-19-1149 patvirtina, kad buvo pažeista prekių muitinėje deklaravimo tvarka ir pateikti neteisingi deklaruojamų prekių kodai bei jų aprašymai. Veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 209² straipsnio 1 dalį. Vertindamas S. Š. paaiškinimus, kad ji vadovavosi užsakovo pateiktais dokumentais bei duomenimis ir negalėjo be specialių žinių bei tyrimų nustatyti, kad deklaracijoje nurodytas kodas bei aprašymas yra neteisingi, pažymėjo, jog muitinės tarpininko darbo specifika pasižymi tuo, kad jis yra savo srities specialistas ir turi tinkamai atlikti su muitiniu įforminimu susijusias pareigas. Tai reiškia, kad jam, kaip šios profesijos atstovui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, į kuriuos jis turi atsižvelgti ir jų laikytis. Tai, kad užsakovas nepateikė visų reikalingų dokumentų, neatleidžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuo pareigos domėtis pateikiamų duomenų teisingumu ir imtis visų įmanomų veiksmų, kad reikalingi duomenys būtų pateikti. Tuo tarpu S. Š. ne tik nepasinaudojo jai suteikta teise apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir imti prekių mėginius prieš pateikdama muitinei deklaraciją tikslu patikrinti siuntėjo nurodytos informacijos teisingumą, bet ir nesilaikė būtino atidumo laipsnio, t. y. aprašydama prekę Nr. 1 nurodė, kad švieslentės su šviesos diodais yra skirtos geležinkelio eismo reguliavimui, tačiau klasifikavo prekę kitoje Kombinuotosios Nomenklatūros pozicijoje, negu privalėjo, remdamasi pačios nurodytu prekės pavadinimu (b. l. 23-24). Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. Š. kaltė pasireiškė neatsargia kaltės forma – ji nenumatė žalingų pasekmių, nors turėjo (remiantis profesine specifika) ir galėjo (imantis priemonių deklaruojamų duomenų teisingumui išaiškinti) jas numatyti. Teismas konstatavo, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, pažeidimą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, todėl pagrindo panaikinti minėtą nutarimą nėra. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigė padaryto pažeidimo, nepadarė jo piktybiškai, užsakovas nepateikė visų reikalingų dokumentų, patvirtinančių deklaruojamų prekių duomenis, teismas nusprendė, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant S. Š. 3000 Lt baudą.
III.
S. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį ir skirti mažesnę baudą. Prašo atsižvelgti į jos darbo specifiką – ji kasdien deklaruoja daugybę prekių, kurių pavadinimai, savybės ir funkcijos labai panašūs, todėl vietoje būna sunku iš karto nustatyti prekių kodą. Prekės buvo deklaruotos 2006 m. gruodžio 19 d. Muitinės pareigūnai, atlikdami importo procedūrą, nesuabejojo prekei suteikto kodo teisingumu. Tik atlikus papildomą tyrimą, daugiau nei po vienuolikos mėnesių, buvo nuspręsta keisti prekės kodą bei perskaičiuoti mokesčius. Nei vienas prekės gavėjas neatsisako mokėti apskaičiuotus mokesčius, tad žala valstybei nepadaroma. Ji deklaracijoje nurodė tą kodą, kurį manė esant tinkamu. Prašo pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis jos šeiminę ir materialinę padėtį, teigiamą charakteristiką. Ji neneigia pažeidimo, dėl jo gailisi, tačiau neteisingas prekės kodas buvo nurodytas be jokios tyčios. Finansinė ar kitokia žala nebuvo padaryta.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. S. Š. bylos nagrinėjimo metu neigė savo kaltę dėl pažeidimo, todėl nepagrįstai prašo pripažinti naujas lengvinančias aplinkybes. Pagrindo dar labiau mažinti baudą nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti ir sutinka su Institucijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime bei pirmosios instancijos teismo 2008 m. vasario 15 nutartyje pateiktais argumentais, kurių pagrindu padaryta išvada dėl S. Š. kaltės padarius ATPK 209² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos minėtos išvados, tačiau nesutinkama su skirta administracine nuobauda. Apeliantė mano, kad bauda turi būti dar labiau sumažinta.
ATPK 209² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta galimybė už šioje teisės normoje nurodytą teisės pažeidimą skirti baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo. S. Š. pirmosios instancijos teismo nutartimi, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, buvo skirta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda, tai yra beveik 1,7 karto mažesnė bauda nei sankcijoje numatyta minimali. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus argumentus ir įrodymus, sprendžia, kad pagrindo dar labiau mažinti S. Š. skirtą baudą nėra.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su įvykdytu pažeidimu. S. Š. administracinė nuobauda buvo skirta taikant ATPK 30¹ straipsnio, numatančio galimybę paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų pateisintas išskirtinai švelnios administracinės nuobaudos skyrimas, tačiau ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas šiuo atveju negali būti nagrinėtas atsižvelgus į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama tik pagal traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens apeliacinį skundą, todėl esamoje situacijoje turi būti vadovaujamasi non reformatio in peius (draudimo bloginti apelianto teisinę padėtį) principu.
Skiriant administracinę nuobaudą yra būtina įvertinti visas administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tiek tas, kurių pagrindu yra galimas administracinės nuobaudos švelninimas, tiek tas, kurios bylotų apie būtinybę nuobaudą griežtinti. Viena iš tokių – padaryto pažeidimo pobūdis. Įvertinus ATPK 209² straipsnio 1 dalies sankciją spręstina, kad įstatymo leidėjas minėtoje teisės normoje nurodytą pažeidimą vertino kaip sunkų, už kurį numatė galimybę skirti itin griežtą administracinę nuobaudą. S. Š. deklaracijoje nurodžius neteisingus duomenis, atsirado didelė mokestinė nepriemoka: muito – 8538 Lt, pridėtinės vertės mokesčio – 1545 Lt. Šias aplinkybes būtina įvertinti. Tai, kad minėti mokesčiai po to galimai buvo sumokėti, yra mokestį mokančio subjekto pareiga ir ši aplinkybė, sprendžiant S. Š. atsakomybės klausimą, nelaikytina reikšminga. Byloje, kaip minėta, nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių. Tokiomis nelaikytinos ir apeliaciniame skunde įvardytosios – S. Š. gailėjimasis, kurį ji pirmą kartą deklaravo tik apeliaciniame skunde, jos šeimyninė bei materialinė padėtis, teigiama charakteristika, dirbamo darbo specifika. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmeniui, vykdančiam muitinės tarpininko atstovo funkcijas, jo darbo specifika turi būti žinoma ir šį faktorių jis privalo įvertinti prieš imdamasis jam pavestų pareigų, kurias jis privalo vykdyti laikantis teisės aktų reikalavimų. Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartimi skirtą administracinę nuobaudą nėra, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.