- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-15
- Bylos Nr.
- e2-3717-642/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01654-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- N. G., A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- notaras E
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų N. G. (N. G.) ir A. G. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys notaras E. S., E. G., atstovaujama atstovės pagal įstatymą R. N. (buvusi pavardė – G), institucija teikianti išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu įpareigoti Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarą E. S. atlikti pareiškėjų prašomą veiksmą, t.y. išduoti pareiškėjams N. G. ir A. G. paveldėjimo teisės liudijimą į likusį mirusiojo I. G. (I. G.) turtą. Nurodė, kad palikėjo I. G. pirmos eilės įpėdinės dukros V. G. ir E. G. per įstatyme nurodytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, t.y. pirmos eilės įpėdinės nepradėjo faktiškai valdyti paveldimo turto, nesikreipė į teismą dėl turto apyrašo sudarymo bei nepadavė notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą. Pirmos eilės įpėdiniams nepriėmus palikimo, pareiškėjai turi teisę paveldėti mirusiojo, turtą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjai laikosi nuomonės, kad notaro nurodytos priežastys, kad paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas dėl to, kad notarui yra žinoma apie mirusiojo vaikus, kurie laikytini aukštesnės, eilės įpėdiniais už palikimą priėmusius pareiškėjus, yra nepagrįstos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo notaras E. S. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad turėdamas informacijos apie pirmos eilės įstatyminius mirusiojo įpėdinius, iš kurių viena yra nepilnametė duktė, negalinti savarankiškai įgyvendinti savo kaip įpėdinės teisių po tėvo mirties, negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo I. G. motinai A. G. ir tėvui N. G.. Remiantis tuo, jog notarui yra žinoma apie mirusiojo vaikus, kurie laikytini aukštesnės eilės įpėdiniais už palikimą priėmusius mirusiojo motiną ir tėvą, buvo atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą A. G. ir N. G.. Nepilnametės įpėdinės E. G. atstovei pagal įstatymą R. G. buvo išsiųstas pranešimas apie įpėdinės teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą likusį po mirusiojo I. G.. Taip pat minėtas pranešimas buvo pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Suinteresuoto asmens E. G. atstovė pagal įstatymą R. N. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad nepilnametė E. G. palikimo nepriėmė. Kreipimasis į teismą tiek dėl leidimo priimti palikimą, tiek leidimo jo atsisakyti suinteresuoto asmens atstovei, kaip nepilnametės įpėdinės atstovei pagal įstatymą, yra susijęs su papildomais sunkumais, kuriuos lemia jos sveikatos būklė. R. N. yra neįgali (neterminuotas darbingumas 35 procentai) ir dėl neįgalumo pobūdžio - kurtumo, tvarkant dokumentus reikalinga daug laiko ir pastangų, nes tai susiję ir su gestų vertėjo pagalbos poreikiu. Būtent dėl to užtruko, kol teismui padavė prašymą dėl leidimo priimti palikimą nepilnametės dukters vardu.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų sūnus I. G.. 2014-09-17 pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos miesto pirmąjį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo bei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Notarui pateiktame pareiškime pareiškėjai nurodė ir kitus įpėdinius, t.y. mirusiojo I. G. dukras E. G. ir V. G.. 2015-01-26 raštu Nr. S-22 „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ notaras E. S. nutarė atsisakyti atlikti šį notarinį veiksmą, nes vienas iš mirusiojo įpėdinių yra nepilnametis, kuriam taikomos specialios procedūros, siekiant maksimaliai ginti jo turtines teises. 2015-01-27 notaras E. S. pranešimu Nr. S-25 kreipėsi į R. N. bei Vaikų teisių apsaugos tarnybą informuodamas, kad į Klaipėdos miesto pirmąjį notarų biurą kreipėsi I. G., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniai A. G. ir N. G. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į turtą likusį po I. G. mirties. Pažymėjo, kad kadangi mirusiojo I. G. nepilnametė duktė E. G. yra įpėdinė pagal įstatymą I. G. duktė E. G., kurios atstovė pagal įstatymą yra R. N., turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą likusį po tėvo I. G. mirties. Notaras išaiškino R. N., kad ji, kaip dukters atstovė, privalo kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo. Pranešime notaras nurodė, kad paveldimą turtą sudaro likusi neišmokėta 790,87 Eur kompensuojamoji netekto darbingumo pensijos suma ir piniginės lėšos su priskaičiuojamais procentais, esančios „Swedbank“, AB (banko kodas 73000) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktais duomenimis lėšų likutis sąskaitoje 1638,71 Eur. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. S2-6556-639/2015 nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-16 nutartimi tenkino pareiškėjos R. N. prašymą bei nutarė išduoti teismo leidimą R. N. nepilnametės dukters E. G. vardu priimti palikimą, atsiradusį po tėvo I. G. mirties, pagal aprašą (c.b. Nr. S2-6556-639/2015, b.l. 15).
Civilinio kodekso 5.2 straipsnis nustato, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Civilinio kodekso 5.5 straipsnis nustato, kad įpėdiniais gali būti: 1) paveldint pagal įstatymą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė; 2) paveldint pagal testamentą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties; testamente įvardyti dar nepradėti asmenys, jiems gimus; 3) paveldint pagal testamentą – juridiniai asmenys, kurie yra palikėjo mirties momentu arba steigiami vykdant palikėjo testamente išreikštą valią. Šio straipsnio antra dalis numato, kad įpėdiniais pagal testamentą taip pat gali būti valstybė, savivaldybės.
Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalis reglamentuoja įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymą, eilę. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; trečios eilės - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad mirusiojo tėvai pareiškėjai A. G. ir N. G. kreipėsi į Klaipėdos miesto pirmąjį notarų biurą ir prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiojo I. G., mirusio (duomenys neskelbtini), likusį turtą. Kaip nurodė notaras E. S., vadovaujantis Testamentų registro duomenimis, I. G. Lietuvos Respublikoje nuo 2001-07-01 testamento sudaręs nebuvo. Minėto dokumento iki 2001-07-01 mirusysis nesudarė ir Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją I. G. turtas turi būti paveldimas pagal įstatyminį režimą (Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Nepilnametis įpėdinis paveldėjimo byloje yra specifinis teisinis subjektas, kuriam taikomos specialios procedūros, siekiant maksimaliai ginti jo turtines teises, kadangi priėmus palikimą priimamas ne tik mirusiojo turtas, bet ir skolos. Nepilnametis asmuo civilinės teisės prasme yra neveiksnus, jis negali veikti asmeniškai ir tuo yra priklausomas nuo kitų asmenų veiksmų. Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.56 straipsnio nuostatomis neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. Be to, remiantis Civilinio kodekso 3.188 straipsnio l dalies 2 punktu, palikimui priimti arba nuo jo atsisakyti nepilnamečio asmens vardu jo tėvai arba globėjai privalo gauti teismo leidimą, kuriuo duodamas atitinkamas sutikimas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas Civilinio kodekso normas, konstatuotina, kad tiek notarui, vedančiam paveldėjimo bylą, tiek ir nepilnamečio asmens tėvams (globėjams) taikomi padidinti reikalavimai elgtis atidžiai ir rūpestingai saugant turtinius nepilnamečio įpėdinio interesus.
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnis nustato, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Todėl notarui, atliekančiam profesines funkcijas, keliami ne tik aukščiausios teisininko kvalifikacijos, bet ir padidinto atidumo bei rūpestingumo reikalavimai.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad notaras E. S. siekdamas tinkamai vykdyti jam valstybės pavestas funkcijas bei užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus 2015-01-27 pranešimu Nr. S-25 kreipėsi į R. N. bei Vaikų teisių apsaugos tarnybą informuodamas, kad į Klaipėdos miesto pirmąjį notarų biurą kreipėsi I. G., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniai A. G. ir N. G. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į turtą likusį po I. G. mirties. Nepilnametės E. G. atstovė pagal įstatymą R. N. atsiliepime į skundą nurodė, kad yra neįgali ir dėl neįgalumo pobūdžio (kurtumo), tvarkant dokumentus reikalinga daug laiko ir pastangų bei su gestų vertėjo pagalbos poreikiu, dėl to užtruko kol teismui padavė prašymą priimti palikimą nepilnametės dukters vardu, kuris jai buvo išduotas 2015-04-16.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, kad notaras, turėdamas informacijos apie pirmos eilės įstatyminius mirusiojo įpėdinius, iš kurių viena yra nepilnametė duktė, negalinti savarankiškai įgyvendinti savo kaip įpėdinės teisių po tėvo mirties, pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą mirusiojo I. G. motinai A. G. ir tėvui N. G.. Formalus termino praleidimas, kuris yra pateisinamas objektyviomis priežastimis (nepilnametės atstovės neįgalumu) negali būti pagrindas valstybės įgaliotam asmeniui atsisakyti tinkamai ginti nepilnamečio vaiko interesus.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad notaras E. S. pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimą į turtą likusį po jų sūnaus I. G., mirties, kadangi notarui buvo žinoma apie mirusiojo vaikus, kurie laikytini aukštesnės eilės įpėdiniais už palikimą priėmusius mirusiojo motiną ir tėvą, todėl notaro atlikti veiksmai yra pagrįsti ir teisėti. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų skundas netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjų N. G. (N. G.) ir A. G. skundą dėl notaro veiksmų.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.