Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiajam G. T., kaltinamajai I. T., jos gynėjai advokatei Irenai Sabaitienei, viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, nedirbanti, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2013-06-21 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. (3 veikos) 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje ir neatlygintinai išdirbti 40 val. per 4 mėnesius, t. y. po 10 val. kas mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei gydytis nuo alkoholizmo,

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 140 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji I. T. 2014-05-27 apie 15.30 valandą, prie namo (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl mažareikšmės dingsties, tyčia, vieną kartą koja spyrė savo dukrai J. T. į koją ir sėdmenis, plastikiniu maišeliu, kuriame buvo plastikiniai buteliai, sudavė jai į kairį šoną, plastikiniu buteliu ne mažiaus 5 kartus sudavė J. T. į ranką, krūtinę, su nagais nubrėžė nukentėjusiosios kairę ranką, dėl ko nukentėjusiajai buvo konstatuoti odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, poodinė kraujosruva kairiame žaste, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip mušdama savo dukrą J. T. sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.;

Be to, ji 2014-05-27 apie 17.00 valandą, prie namo (duomenys neskelbtini), Kaune, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl mažareikšmės dingsties, tyčia, necenzūriniais žodžiais iškeikė savo sutuoktinį G. T., tyčia akmeniu metė į G. T. priklausančio automobilio „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių stiklą, akmeniu metė į vairuotojo durelių galinio vaizdo veidrodėlį ir jį apgadino, padarydama G. T. 200 litų turtinę žalą. Tokiais savo įžūliais ir vandališkais veiksmais ji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikė viešąją tvarką ir rimtį, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamoji I. T. kalta prisipažino dalinai. Ji paaiškino, kad 2014-05-27 apie 15.30 valandą, prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, ją užpuolė jos dukra J., kuri rankomis griebė jai už plaukų, o ji tik gynėsi. Gimdamasi paėmė nuo žemės plastikinį butelį ir juo sudavė dukrai. Dukros ji nekeikė. Mano, kad dėl šio incidento kalta pati J., kadangi ji išprovokavo konfliktą. Prisipažįsta, kad 2014-05-27 apie 17.00 valandą, prie namo (duomenys neskelbtini), Kaune, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, necenzūriniais žodžiais iškeikė savo sutuoktinį G. T. ir tyčia akmeniu metė į jo automobilio „Audi 100 Avant“ (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių stiklą bei akmeniu metė į vairuotojo durelių galinio vaizdo veidrodėlį ir jį apgadino.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji I. T. kalta prisipažino tik dalinai, tačiau jos kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymais, apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga:

Iš nukentėjusios J. T. parodymų matyti, kad 2014-05-27 apie 15.30 val., kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, jos mama I. T. ją iškeikė necenzūriniais žodžiais ir koją spyrė į sėdmenis. Po to į kairį šoną sudavė su maišeliu, kuriame buvo plastikiniai buteliai. Maišeliui suplyšus I. T. pasiėmė plastikinį butelį ir juo jai sudavė apie 5 kartus (b.l. 19).

Nukentėjęs G. T. parodė, kad 2014-05-27 apie 17.00 val. savo automobiliu „Audi 100“ grįžo namo ir buvo savo namuose. Apie 17.30 val. jam telefonu paskambino kaimynė R. ir pranešė, kad kieme prie jo automobilio su akmeniu rankoje vaikšto jo žmona I. T.. Jis greitai išėjo į kiemą ir pamatė, kai ji akmeniu metė į jo automobilio priekinių durų stiklą, kuris nedužo. Po to kaltinamoji paėmusi į ranką akmenį, juo sudavė į vairuotojo durelių veidrodį, kurį nulaužė. Tokie žmonos veiksmai jį labai papiktino. Jis liepė žmonai baigti kvailiojus. I. T. į tai nieko nesakė ir nubėgo. Jis pradėjo ją vytisi. I. T. pati išsikvietė policiją dėl to, kad jis ją vijo. Kaltinamąją policininkai apie 18.00 val. sulaikė (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš liudytojos R. N. parodymų matyti, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Priešais jos buto langus yra (duomenys neskelbtini) gatvės namas Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-05-27 apie 17.00 val. ji pro langą pamatė, kad neblaivi kaimynė I. T. vaikšto po kiemą. Išgėrusi kaimynė būna labai agresyvi. Žiūrėdama pro langą pamatė, kaip I. T. paėmė akmenį nuo žemės ir juo metė į kieme stovintį vyro G. T. automobilį. Akmeniu į automobilį ji sudavė ne vieną kartą. Automobilį apgadino. Matė, kaip į kiemą išbėgo G. T., kuris nusivijo savo žmoną I. T.. Be to, ji girdėjo, kaip I. T., kai daužė automobilį akmeniu, keikėsi. Ji daug kartų garsiai pasakė „blet, nachui“. Ją labai papiktino toks I. T. elgesys, jog ji keikėsi ir daužė automobilį (b.l.26).

Iš ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustos liudytojos D. K. parodymų matyti, kad prieš mokyklos baigimą, apie 15.30 valandą, ji kartu su drauge J. T. buvo prie jos namų Aukštuose Šančiuose. Tada prie J. priėjo jos mama ir metė į ją maišą su rūbais bei plastmasiniais buteliais. Kai plastikinis butelis nukrito J. mama jį paėmė ir metė į J.. Po to dar apdraskė J. ranką. Be to, J. mama J. pasakė, kad ji „kūrva, benkartas esi“. Po to jis nubėgo kiemais (b.l. 29-31).

Apžiūros protokolu apžiūrėtas, aprašytas ir užfiksuotas, prie pastato esančio A. Juozapavičiaus per. 17, Kaune, stovintis apgadintas automobilis Audi 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-15).

Apžiūros protokolu apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta – kiemas prie namo esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (b.l. 16-18).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2014-05-27 19.44 val. I. T. nustatytas 1.19 promilių girtumas (b.l. 34).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2014-05-28 teikta specialisto išvada G 1228/14 (02), kad J. T. konstatuota odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, poodinė kraujosruva kairiame žaste, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 33).

Baudžiamojoje byloje ištyręs esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai dėl dviejų nusikalstamų veikų įvykdymo I. T., pasitvirtino. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog I. T., tyčia būdama neblaivi, menkaverčio konflikto metu, prokuroro pareiškime nurodytoje vietoje ir laiku, dukrai J. T. tyčia, vieną kartą koja spyrė į koją ir sėdmenis, plastikiniu maišeliu, kuriame buvo plastikiniai buteliai, sudavė jai į kairį šoną, plastikiniu buteliu ne mažiau 5 kartus sudavė J. T. į ranką, krūtinę, su nagais nubrėžė nukentėjusiosios kairę ranką, dėl ko nukentėjusiajai buvo konstatuoti odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, poodinė kraujosruva kairiame žaste, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip mušdama savo dukrą J. T. sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Be to, taip pat jau aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog I. T. būdama neblaivi, menkaverčio konflikto metu, prokuroro pareiškime nurodytoje vietoje ir laiku, necenzūriniais žodžiais iškeikė savo sutuoktinį G. T. ir tyčia akmeniu metė į jo automobilio vairuotojo durelių stiklą bei akmeniu metė į vairuotojo durelių galinio vaizdo veidrodėlį ir jį apgadino. Dėl paminėtų aplinkybių visumos kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Teismas netiki kaltinamosios aiškinimu, kad ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, menkaverčio konflikto metu, dukrai J. T. tyčia, vieną kartą neįspyrė į koją ir sėdmenis, plastikiniu maišeliu, kuriame buvo plastikiniai buteliai, nesudavė jai į kairį šoną, plastikiniu buteliu ne mažiaus 5 kartus nesudavė J. T. į ranką, krūtinę, kad su nagais nenubrėžė nukentėjusiosios kairę ranką, dėl ko jai buvo konstatuoti odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, poodinė kraujosruva kairiame žaste, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuos jos aiškinimus pilnai paneigia nukentėjusiosios J. T. ir liudytojos D. K. ikiteisminio tyrimo duoti parodymai ir byloje esantys dokumentai. Šiuos kaltinamosios parodymus teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamosios pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padaryti du tyčiniai nusikaltimai), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę. I. T. neregistruota VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos ligoninės Aleksoto skyriuje (b.l. 55); Kauno apskrities priklausomybės ligų centre registruota (b.l. 32); administracine tvarka bausta, turi 4 galiojančias administracines nuobaudas (b.l. 42). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno I-mojo teismo psichiatrijos skyriaus 2014-07-01 teikta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kad I. T. nereikalinga skirti teismo psichiatrinės ekspertizės (b.l. 68-70).

Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio. 2014-05-27 19.44 val. nustatytas 1.19 promilių girtumas (b.l. 34). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji naujai nusikalto esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Pažymėtina ir tai, jog 2013-06-20 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jau buvo pripažinta kalta pagal BK 140 str. 1 d., kas rodo, kad asmuo linkęs smurtauti šeimoje bei nepaiso visuotinai pripažįstamų normalaus elgesio ir bendravimo normų. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir išvardintas aplinkybes, kaltinamajai skirtinos sankcijose numatytos bausmės – laisvės apribojimai.

I. T. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-05-27 18.10 val. iki 2014-05-28 16.52 val. ir nuo 2015-01-19 11.20 val. iki 2015-01-20 13.30 val.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės pagalbos išlaidų-57,90 Eur priteisimo iš kaltinamosios I. T. už advokato atstovavimą ikiteisminiame tyrime bei pirmosios instancijos teisme.

LR BK 106 str. 1 d. numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015-01-20 nutartimi LR BPK 51 str. 1 d. 3 p. pagrindu I. T. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo ir termino nustatymo klausimui. 2015-01-20 nutartimi I. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Taigi, šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014), todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės pagalbos išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos PBK 272 str., 276 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

I. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. ir nuteisti:

pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-05-27 iki 2014-05-28 ir 2015-01-19 iki 2015-01-20.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. įpareigoti ją per 3 (tris) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo bei neatlygintinai per 4 (keturis) mėnesius išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų, t.y. po 10 valandų kas mėnesį sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės pagalbos išlaidų-57,90 Eur (penkiasdešimt septynių Eurų 90 ct) priteisimo iš I. T. už advokato atstovavimą, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.