Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-03 · Byla Nr. ATP-1041-397/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-03
Bylos Nr.
ATP-1041-397/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Pareiškėjas
M. Č.
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-1041-397/2015
Proceso Nr. 4-22-3-00715-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Č. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimo M. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2015 m. gegužės 27 d., apie 13.00 val., vairavo traktorių ir stabdomas uniformuotų policijos pareigūnų, nesustabdė vairuojamos transporto priemonės. Traktorius neregistruotas, nedraustas privalomuoju draudimu, be valstybinių numerių. Tokiais veiksmais M. Č. pažeidė KET 16, 226 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimu M. Č. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 123 str. 1 d. - 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) bauda, pagal ATPK 123 str. 5 d. - 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. - 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str., skirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda - 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Šalies argumentai

M. Č., nesutikdamas su priimtu apylinkės teismo nutarimu, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašė panaikinti minėtą nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Skunde nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo byloje neatliktas pilnas tyrimas ir nesurinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, kad būtent M. Č. 2015-05-27 vairavo traktorių ir buvo stabdomas. M. Č. teigimu policijos darbuotoja L. R. teismui liudijo remdamasi liudytojo parodymais, kurio duomenų nėra administracinėje byloje ir kuris nėra apklaustas administracinėje byloje. Todėl visumoje neaišku apie kokį vairavimo laiką bei kokį traktorių kalbama ir ką faktiškai norėjo ir galėjo pasakyti jos paminėtas liudytojas. M. Č. manymu, policijos pareigūnė siekdama rezultato teismui, teikė prieštaringus faktinėm aplinkybės duomenis, pagrįstus jos išgalvotais motyvais. Tiriant administracinę bylą buvo būtina nustatyti L. R. minimą liudytoją ir jį apklausi, kadangi jo parodymai šioje byloje yra labai reikšmingi.

Skunde taip pat nurodė, jog administracinės bylos nagrinėjimo metu teismas rėmėsi parodymais, kurie buvo atlikti baudžiamosios bylos tyrimo medžiagoje esamais pirminiais apklausos duomenimis, kurie yra išgauti naudojant psichologinį smurtą ir atliekant tyrimą toliau nėra patvirtinti. M. Č. teigimu, nepripažinus jo kaltu, nėra jokio pagrindo remtis parodymais, kurie išgauti neteisėtu būdu. Administracinėje byloje neapklausus liudytojų, negavus ekspertų išvados kam priklauso rastas traktorius vadovautasi prieštaringais įrodymais, kurie nėra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir, kurie užkirto pažeidėjui jo teisę teisėtai gynybai ir įrodymų pateikimui.

Atsiliepimas

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas atsiliepimu į M. Č. skundą prašė, skundžiamą Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, M. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

M. Č. apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvada, kad konstatuoti, tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą, galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. Č. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pareiškėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas M. Č. savo kaltę dėl pažeidimų numatytų ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. 130 str. 1 d. neigė, teigdamas, kad nežino už ką jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei nežino kas važinėjo pavogtu traktoriumi, o apklaustas įtariamuoju dėl traktoriaus vagystės davė neteisingus parodymus, kadangi iš tyrėjų jautė spaudimą bei buvo išsigandęs, tačiau pirmos instancijos teismas šią jo versiją pagrįstai vertino kritiškai kaip pasirinktą gynybos taktiką, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime, M. Č. duodamas teismui paaiškinimus savo parodymus keitė ir painiojosi faktuose. Iš bylos duomenų matyti, jog M. Č. 2015-06-17 buvo pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. dėl Ž. Ž. priklausančio traktoriaus MTZ Belarus 892, valst. (duomenys neskelbtini) bei prie traktoriaus pritvirtinto UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio priekinio tišakio krautuvo pagrobimo. Apklaustas įtariamuoju M. Č. savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo visiškai pripažino, smulkiai išdėstė visas su traktoriaus pagrobimu susijusias aplinkybes, be to, išsamiai paaiškino ir aplinkybes susijusias su traktoriaus vairavimu t.y. nurodė, kad 2015 m. gegužės mėn. pabaigoje, važiuojant į mišką ties K. kaimu, jį bandė sustabdyti policijos pareigūnų automobilis, tačiau jis nestojo, nes neturėjo traktoriaus dokumentų. Nuvažiavęsį mišką, ten paliko traktorių, o pats parėjo į namus (b. l. 42-43). Duodamas paaiškinimą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (b. l. 6) bei apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 29) M. Č. neigė padaręs jam inkriminuojamus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nurodydamas, jog traktoriaus nevairavo ir nežino kodėl jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei nurodė, jog apklaustas įtariamuoju davė neteisingus parodymus, kadangi jautė moralinį spaudimą iš tyrėjų, todėl buvo priverstas prisipažinti ko nėra padaręs ir pasirašyti ant jų surašyto protokolo. Pirmosios instancijos teismui į posėdį iškvietus ir apklausus tyrėją S. V., kuris kategoriškai patvirtino, kad joks spaudimas M. Č. atžvilgiu nebuvo naudotas ir jis parodymus užrašė tik iš įtariamojo pasakojimų (b. l. 51), M. Č. jau pakeitė savo poziciją ir paaiškino, kad apklausos metu iš tyrėjo pusės nebuvo jokių grasinimų ir spaudimo, pripažino, kad tyrėjas užrašė tai ką jis pasakojo, bet prieš apklausą jam grasino kriminalistai, kurie ir nurodė ką turi sakyti (b. l. 51). M. Č. nurodomos aplinkybės, jog apklausiant jį įtariamuoju jis prisipažino dėl to ko nepadrė, kadangi jam buvo daromas spaudimas neva tai iš tyrėjo, vėliau teisme paneigus šią versiją, nurodant neva tai spaudimas buvo iš kriminalistų, aukštesniojo teismo neįtikina ir tai vertinama kaip M. Č. gynybinė taktika bei siekis išvengti tiek baudžiamosios, tiek administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad pareiškėjas būdamas rūpestingas, apdairus, be to nekaltas ir neva tai priverstas dėl jam daromo spaudimo iš kriminalistų bei tyrėjų pusės, prispažinti tai ko nepadrė, galėjo realizuoti savo teisę apskųsti policijos pareigūnų bei tyrėjo veiksmus dėl netinkamos apklausos ir daromo spaudimo, kad būtų apgintos galimai pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, tačiau to nepadarė. Be to, pastebėtina ir ta aplinkybė, jog kaip pagrįstai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, apklausiamas įtariamuoju dėl jam pareikštų įtarimų, M. Č. tiksliai, konkrečiai, aiškiai bei smulkiai išdėstė visas aplinkybes, kurios sutampa su nustatytais faktiniais duomenimis ir kurių nei tyrėjas, nei kriminalistai negalėjo žinoti. Be to, po įtariamojo apklausos protokolu M. Č. pats pasirašė, jokių pastabų ar papildymų nenurodė. Aukštesniojo teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pripažindamas M. Č. kaltų pagal jam inkriminuotus administracinės teisės pažeidimus, pagrįstai rėmėsi jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį įtariamuoju dėl traktoriaus pagrobimo, kuriose jis, be kita ko, pripažino bei nurodė ir aplinkybes susijusias su traktoriaus vairavimu ir nestojimu jį stabdant policijos pareigūnams.

Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų L. R. ir E. K. parodymais, kurie sutampa esminėse bylos aplinkybėse, tarpusavyje neprieštarauja, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra duomenų, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Apklausta pirmosios instancijos teismo metu L. R. nurodė, kad traktoriaus gaudynių metu sustojus prie jaunuolio, kuris stovėjo prie sodybos vartų ir paklausus, ar matė kas vairavo traktorių, jaunuolis pasakė, kad „Š“. Dar kartą paklausus, ar tikrai, jaunuolis atsakė, kad tikrai „Š“. L. R. teismo posėdžio metu negalėjo garantuoti, kad M. Č. yra tas pats žmogus, kuris vairavo traktorių, nes jo veido nematė, kadangi nespėjus apvažiuoti traktoriaus, jis greitai pasuko į keliuką ir nuvažiavo į laukus. Tačiau, jos teigimu, realiai apžiūrėjus, M. Č. panašus į žmogų, vairavusį traktorių, kadangi yra smulkaus sudėjimo, trumpai kirptais tamsiais plaukais ir atlėpusiomis ausimis (b. l. 52). Teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas E. K. nurodė, jog negali pasakyti, ar traktoriaus kabinoje buvo M. Č., kadangi jį matė iš nugaros. Liudytojas patvirtino tą aplinkybę, jog kolegei L. R. iš kaimo gyventojų pasakė, kad traktorių vairavo asmuo pravarde „Š“. Vėliau išsiaiškino, kad pravardė „Š“ yra M. Č..

Pareiškėjo apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog tiriant administracinę bylą nebuvo nustatytas ir apklaustas L. R. minimas liudytojas. M. Č. manymu L. R. teismui teikia prieštaringus faktinėm aplinkybėm duomenis, pagrįstus jos išgalvotais motyvais. Su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas nesutinka, juos atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, jog priešingai nei teigia pareiškėjas savo apeliaciniame skunde, policijos pareigūnės L. R. minimas liūdytojas yra nustatytas t.y. L. M., jis buvo apklaustas pačios pareigūnės L. R. Kauno apskrities VPK Kėdainių raj. PK Kelių policijos poskyryje (b.l. 7). Apklaustas L. M. paaiškino, jog privažiavus policijos pareigūnei ir paklausus ar jis nematė, kas vairavo traktorių, jis pasakė, kad galėjo vairuoti „Š“, tačiau šimtą procentų garantuoti negali. Nurodė, jog žmogaus pravarde „Še“ vardas yra M. Senais laikais matydavo, kad „Š“ vairuodavo traktorių, bet kokį nežino.

Atmestinas ir M. Č. apeliacinio skundo argumentas, jog administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad rastas traktorius yra būtent 2013 m. pavogtas traktorius priklausęs Ž. Ž.-H. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju spendžiamas M. Č. atsakomybės klausimas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir ta aplinkybė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra duomenų, kad rastas traktorius priklausė būtent Ž. Ž.-H., nepaneigia fakto, jog M. Č. vairavo traktorių ir stabdomas uniformuotų policijos pareigūnų nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, už ką jam ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kam būtent priklausė rastas traktorius ir ar M. Č. sodybos pastatuose galėjo būti slepiamas rastas traktorius, nustatys ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlikdami įkiteisminį tyrimą dėl galimos nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d.

Atsakant į kitus apeliacinio skundo argumentus, aukštesnysis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad M. Č. padarė jam inkriminuotus administracinės teisės pažeidimus numatytus ATPK 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. Taigi, nors pareiškėjas neigia savo kaltę bei prašo panaikinti skundžimą Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimą, jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad M. Č. nesutinka su skundžiamame nutarime padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai pakankamai išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Keisti nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimą M. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gytis Večerskas