Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

1. K. Č., būdamas mažamečių vaikų L. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), I. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu, turėdamas teisę ir pareigą auklėti savo vaiką, būdamas atsakingas už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalėdamas rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis), piktnaudžiavo šiomis savo teisėmis ir pareigomis, psichiškai ir fiziškai gniuždydamas savo vaikus: 2010 metais, baudžiamojo proceso metu tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pakėlęs I. Č. už plaukų nuo žemės, vartodamas jos garbę ir orumą žeminančius žodžius „ką tu blet myši čia ant sofų“, nešė suėmęs už plaukų ją į tualetą, taip sukeldamas I. Č. fizinį skausmą; 2013 metais, baudžiamojo proceso metu tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sukėlęs konfliktą, sudavė I. Č. kumščiu į kojos dešinę šlaunį, padarydamas jai kraujosruvą šlaunyje ir taip sukeldamas jai fizinį skausmą; nuo 2016 metų gruodžio mėnesio iki 2020 metų birželio mėnesio, baudžiamojo proceso metu tiksliau nenustatyto laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuolat sukeldamas konfliktus, šaukdamas ir vartodamas keiksmažodžius, sistemingai naudojo fizinį smurtą, t. y. nenustatytą skaičių kartų smurtavo prieš I. Č., stipriai pastumdamas ją į duris, tampydamas už plaukų, nuo ko ji buvo parkritusi ant kelių nuo skausmo, suduodamas kumščiu jai į galvą, nugarą ir koją, t. y., tokiais savo smurtiniais tyčiniais veiksmais sukeldamas I. Č. fizinį skausmą; nuo 2011 metų birželio mėnesio, baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2016 metų gruodžio mėnesio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą prieš L. Č., stipriai paimdamas ją už rankos ir taip sukeldamas jai fizinį skausmą; nuo 2016 metų gruodžio mėnesio iki 2020 metų birželio mėnesio, baudžiamojo proceso metu tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sukeldamas konfliktą, nuolat šaukdamas ir vartodamas keiksmažodžius, sistemingai naudojo fizinį smurtą L. Č. atžvilgiu, nemažiau 3-4 kartus, tiksliau nenustatytą skaičių kartų suduodamas mažametei ranka į galvą, petį, suduodamas smūgius tarp menčių į nugaros sritį, grubiai ją pastumdamas, tempdamas už plaukų, stipriai suimdamas už rankos, riešo, tokiais savo smurtiniais tyčiniais veiksmais sukeldamas L. Č. fizinį skausmą; 2018 metais, baudžiamojo proceso metu tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sukeldamas konfliktą, tempė už plaukų A. Č., taip sukeldamas jam fizinį skausmą; 2019 metais, baudžiamojo proceso metu tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sukeldamas konfliktą, trenkė kumščiu iš viršaus į galvą A. Č., taip sukeldamas jam fizinį skausmą; 2020 m. birželio 1 d. apie 06.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sukeldamas konfliktą, šaukdamas ir vartodamas keiksmažodžius, pastūmęs A. Č., sudavė jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu į dešinį šoną, taip sukeldamas jam fizinį skausmą bei tokiu būdu sutrikdydamas A. Č. psichinę sveikatą, t. y. dėl panaudoto fizinio ir psichinio smurto sukeldamas jam (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl jo – K. Č. tyčinių veiksmų, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

2. Teisiamojo posėdžio metu K. Č. parodė, kad kaltinimas jam aiškus, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jis turi (duomenys neskelbtini) vaikus: D. ((duomenys neskelbtini) amžiaus), L. ((duomenys neskelbtini) amžiaus), I. ((duomenys neskelbtini) amžiaus) ir A. ((duomenys neskelbtini) amžiaus). Šiuo metu vaikai gyvena su savo mama S. V.. 2010 metais jie visi gyveno šeimoje bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji tiksliai neprisimena, bet galėjo būti toks atvejis, kad I. nusišlapino ant sofos (šimtą kartą vaikai taip darė). Būdavo, kad jis timptelėdavo I. už plaukų, kai ši visiškai jo neklausydavo; jis galėjo timptelėti I. už plaukų, kai ši nusišlapino ant sofos. Jis mano, kad tuo metu, kai jis timptelėjo I., šiai skaudėjo. 2013 metais jie gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis prisimena, kad vaikai dūko, lakstė iš kambario į kambarį. Jis vaikams daug kartų liepė nusiraminti. Kažkokiu momentu vienas kitą vaikydamiesi vaikai nugriuvo ir jis sudavė I. per užpakalį. Kraujosruvos nebuvo, tačiau kraujosruva galėjo būti dėl to, kad vaikai dūkdami daužydavosi vienas į kitą, į baldus. Nuo 2016 metų gruodžio mėnesio iki 2020 metų birželio mėnesio jis gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis yra paėmęs L. už rankos taip, kad jai galėjo skaudėti. Jis buvo sudavęs L. į petį, dėl ko šiai galėjo kažkiek skaudėti. Jis L. penkis kartus liepdavo susitvarkyti, bet šiai nesutvarkius būdavo, kad jis ją nutempia už riešo ir parodo, ką reikia sutvarkyti. Jis yra timptelėjęs ją už plaukų taip, kad jai galėjo skaudėti. Jis neprisimena, ar jis stumdė L. – gal ir yra ją stumtelėjęs. 2018 metais jis tempė už plaukų A., kadangi šis dvi valandas negrįžo iš (duomenys neskelbtini) treniruotės, neatsiliepė telefonu, nei treneris, nei kitų vaikų tėvai nežinojo, kur šis yra (po treniruotės A. buvo su draugu). Taip pat A. buvo dešimt kartų sakyta, kad jis nedėtų krauti telefono ant palangės šalia gėlių, tačiau A. telefoną ten dėjo ir imdamas telefoną nuvertė gėlę. Jis atėjo kelti gėlę, tačiau A. lindo. Jis A. pasakė nelįsti ir ranka sudaviau šiam per petį (gal jis nepataikė ir galėjo suduoti į šoną). Jis mano, kad A. skaudėjo (šis tai parodė). Jis bando atkurti santykius su vaikais, prisideda prie vaikų išlaikymo. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi.

3. Teisiamojo posėdžio metu K. Č., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu K. Č. parodė, kad jis su S. V. – T. nebūdami santuokoje susilaukė (duomenys neskelbtini) vaikų: vyriausias sūnus D. Č. (gimęs (duomenys neskelbtini)), šiuo metu jau yra pilnametis, ir nepilnamečiai – A. Č. (gimęs (duomenys neskelbtini)), I. Č. (gimusi (duomenys neskelbtini)) ir L. Č. (gimusi (duomenys neskelbtini)). Su S. V. – T. jis gyveno kartu maždaug nuo (duomenys neskelbtini). Nuo 2004 metų iki 2011 metų jie gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini); nuo 2011 metų iki 2016 metų gruodžio mėnesio jie gyveno S. V. – T. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jie su S. V. – T. nutraukė santykius ir jis išsikraustė į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. sausio 19 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3281-1044/2017 vaikų gyvenamoji vieta formaliai buvo nustatyta su juo – nelyginiais metų mėnesiais vaikai gyvena su savo mama, lyginiais – su juo. 2021 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12120-1094/2021 buvo patvirtinta jų pasirašyta nauja taikos sutartis: nuolatinė nepilnamečių vaikų A., L. ir I. gyvenamoji vieta nustatyta su mama; nepilnamečių vaikų išlaikymui jis įpareigotas kas mėnesį skirti po 150 eurų kiekvienam, lėšas iki einamojo mėnesio 20 d. pervedant į nurodytą sąskaitą; taip pat teismo nutartyje aptarta ir sutarta jo tolimesnė bendravimo ir susitikimų su vaikais tvarka. Jis kartais panaudodavo fizinį smurtą prieš savo nepilnamečius vaikus I., L. ir A., kadangi norėjo šiuos apraminti, kai šie dūko ar neklausė, kartais nestipriai suduodavo į kūno vietas, nurodytas pranešime apie įtarimą, t. y. I. į nugarą, koją ir galvą, L. tarp menčių, ar suimdavo mergaitėms už plaukų. Po tokių konfliktinių situacijų vaikai verkdavo, bet greit nusiramindavo ir viskas būdavo gerai. Skausmu vaikai jam nesiskundė. Tai pat kartais jis ir šaukdavo, kai baigdavosi kantrybė, kai vaikai neklausė, išdykavo arba nesitvarkydavo savo išmėtytų daiktų, pešdavosi tarpusavyje ir rodydavo kaprizus. Viskas vyko pranešime apie įtarimą nurodytais adresais maždaug nuo 2010 metų. Jis patikslina, kad jis tikrai nėra taip stipriai sudavęs vaikams, kad atsirastų mėlynė arba kraujosruva. Kartais vaikai patys bedūkdami lauke ar namuose susidaužydavo ar bėgiodami nukrisdavo, po ko jam pasiskųsdavo nukritę. Jis ne kartą yra matęs mėlynę ant L. ir A. rankų ir kojų – vaikai sakė, kad skauda. Kartais jam trūkdavo kantrybė ir jis kartais vaikus sudrausmindavo, pakeldamas balsą, keikdavosi prie vaikų, tačiau jis visada rūpinosi vaikais, prižiūrėdavo, kad šie būtų švarūs, aprengti, pavalgę, pamokos būtų paruoštos, jis visada nuveždavo vaikus laiku ir į polikliniką, ir į būrelius. Kartais tikrai reikėdavo juos sudrausminti – dažniausiai konfliktai kildavo dėl to, kad vaikai nenorėdavo tvarkyti savo daiktų. Jis per impulsyviai sureaguodavo ir supykęs smurtaudavo. 2020 m. gegužės 31 d. apie 19.00 val. S. V. – T. A., L. ir I. atvežė į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Vaikai tą vakarą tvarkė atsivežtus drabužius, A. ruošėsi į kitos dienos treniruotę ir po to ėjo miegoti. Kitą dieną, t. y. 2020 m. birželio 1 d. namie jie buvo keturiese: jis ir trys nepilnamečiai vaikai. L. dar vyko nuotolinės pamokos, todėl jie visi anksti prabudo ir dar kažkiek gulinėjo. A. atsikėlė iš lovos ir jis išgirdo, kaip nuo palangės nukrito gėlė. Kaip A. numetė gėlę nuo palangės, jis nematė, nes buvo kitame kambaryje su mergaitėmis, tačiau besikraudamas telefoną pastarąjį A. padeda ant palangės, todėl jis mano, kad A. beimdamas telefoną užkliudė gėlę ir ši nukrito ant žemės. Išgirdęs, kad nukrito gėlė, jis atėjo pas A. į kambarį (dukros liko kitame kambaryje, gulėjo lovose). Jis ant A. supyko, nes pastarajam jis daug kartų yra sakęs nedėti ant palangės telefono. A., numetęs gėlę, norėjo ją nuo žemės pakelti, tačiau jis nurodė A. gėlės nekelti, nes norėjo sutvarkyti viską pats. A. jo neklausė ir toliau kėlė gėlę – žemės pradėjo byrėti, todėl supykęs jis priėjo prie A. ir bardamasis bei keikdamasis, norėdamas A. patraukti, sudavė A. ranka į šoną. A. išsigando, trumpam sutriko pastarojo kvėpavimas, bet greitai A. nusiramino. Jis yra pasiruošęs vaikų atsiprašyti ir susitaikyti su jais ir jų įstatymine atstove bei kuo greičiau atkurti ryšį ir bendrauti su vaikais (T. 3, b. l. 30-33, 77-81).

5. Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. parodė, kad birželio 1 d. jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su tėčiu bei seserimis I. ir L.. Jis miegojo prie balkono esančiame kambaryje, tuo tarpu sesės miegojo kitame kambaryje su tėčiu. Tą rytą jis atsikėlė apie 06.30 val. ir nuėjo žaisti su telefonu. Telefonas išsikrovinėjo. Pamatęs nukritusią gėlę jis norėjo šią pakelti, tačiau tėtis atsikėlė iš lovos ir pradėjo rėkti, pykti, keiktis, sakyti „nedaryk nesąmonių“, po ko nustūmė jį ranka iš šono ir kumščiu trenkė jam į kepenis, dešinį šoną, šonkaulių dešinę pusę. Jam skaudėjo, jis duso. Pakėlęs gėlę tėtis išėjo, o jis verkė, nes buvo nuliūdęs, nuskriaustas. Tuo metu sesės buvo kitame kambaryje. Vieta, į kurią tėtis jam trenkė, buvo paraudonavusi. Jis tą vietą parodė sesei I., kuri paskambino mamai. Po to jis ėjo į mokyklą, stengėsi apsimesti, kad nieko nebuvo. Su mama jis sutaria gerai; su tėčiu jis dažniausiai sutaria gerai, bet kartais pykstasi. Dabar su tėčiu jis nesimato. Anksčiau buvo kokie trys kartai, kuomet tėtis jį mušė, tik ne taip stipriai (ankstesniais kartais tėtis jam trenkė į galvą, tampė už plaukų). Tėtis ir seseris yra mušęs (seses mušė mažiau, gal vieną kartą). Jis prisimena vieną kartą, kuomet tėtis trenkė jam į galvą už tai, kad buvo nukritusi kompiuterio pelė: jis žiūrėjo per kompiuterį įvairius vaizdo įrašus, kaip žaisti žaidimus; kompiuterio pelė buvo ant stalo krašto ir nukrito; tada tėtis ranka vieną kartą trenkė jam į galvą iš viršaus, pataikė į pakaušio labiau dešinę pusę. Jam tada skaudėjo galvą. Apie tai jis papasakojo sesei I., kuri jį paguodė, sakydama „nusiramink, viskas bus gerai“. Kitą mėnesį jis nuvažiavo pas mamą ir jai apie tai papasakojo. Mama sakė, kad jei bus dar toks kartas, ji kvies vaikų teisių specialistus. Taip pat namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tėtis tampė jį už plaukų, nes buvo nukritęs kažkoks indas ir iš pastarojo iškrito kiti daiktai; toje vietoje galvoje išsirovė plaukai ir jam labai skaudėjo. Įvykio kuomet tėtis jį tampė už plaukų, niekas nematė, tačiau jis apie tai papasakojo sesei I., dar apie tai sužinojo mama. Sesės kažką padariusios buvo blogai, tai jas tėtis irgi tampė už plaukų (ką jos buvo padariusios blogai, jis nežino). Jis atsimena, kaip tėtis tampė sesę I. už plaukų prie pianino – I. sakė, kad jai skaudėjo, kad nenori važiuoti pas tėtį, nes šis juos muša. Vieną kartą tėtis tampė už plaukų sesę L. – L. kažką blogai padarė ir tėtis tampė ją už plaukų. Tėtis taip elgiasi, nes supyksta, pamato, kad ką blogai padarai, kai gauni blogą pažymį. Po šio įvykio su tėčiu jis nebendravo. Tėtis atsiprašė telefonu, jis tėčiui atleido (T. 1, b. l. 185-188).

6. Ikiteisminio tyrimo metu L. Č. parodė, kad būna tokių atvejų, kai tėtis smurtauja prieš ją, brolį ir sesę. Birželio l d. rytą jos brolio telefonas buvo padėtas ant palangės šalia gėlės. Norėdamas paimti telefoną brolis ar užkliudė gėlę, ar gėlė pati nukrito (ji tiksliai nežino). Tada tėtis, supykęs, kad nukrito gėlė, atsikėlė ir nuėjęs pas brolį pastarajam trenkė į krūtinę, pastatė gėlę ir grįžo į kambarį. Broliui buvo sunku kvėpuoti ir vėliau jis pradėjo verkti. Brolis nepasipriešino, nes gal manė, kad gaus dar. Po to jos sesė parašė mamai, kad taip įvyko, po ko mama išvietė vaikų teisių specialistus. Ji matė, kaip tėtis sudavė broliui ranka (kuria, ji nepamena), nes jos kambarys yra priešais brolio kambarį, taigi pro duris ji mato brolio lovą. Ir anksčiau yra buvę atvejų, kai tėtis pradėdavo garsiai rėkti ar suduodavo per galvą broliui arba stipriai paimdavo už rankos: yra buvę, kad brolis vėluodavo grįžti namo, dėl ko tėtis pradėdavo pykti ir garsiai rėkti. Būna, kad kažkas nukrenta broliui, ar kažkoks daiktas į vietą nepadėtas, tada tėtis pradėdavo rėkti, suduodavo broliui per galvą, grubiai paėmęs už rankos sakydavo pakelti tą daiktą. Jos brolis lankė (duomenys neskelbtini) treniruotę ir paliko gertuvę ar kažką, dėl ko tėtis labai supyko ir iš visų jėgų sudavė broliui delnu per galvą į dešinę pusę. Taip pat sesė jai yra pasakojusi, kuomet buvo atvažiavusi pas tėtį pagroti pianinu; telefono garsas nebuvo išjungtas, tėtis paprašė patildyti garsą, sesė paėmė telefoną, bet nespėjo išjungti garso ir telefonas suskambėjo, tada tėtis ją už plaukų patempė. Tai įvyko gegužės mėnesį. Su sese irgi kažkas panašaus nutikdavo: ar ji nesusitvarkydavo, ar pavėluodavo namo, ar kažką pamesdavo – tada tėtis tiesiog supykdavo ir suduodavo jai per galvą, per petį, tempdavo už plaukų. Kartą ar du per mėnesį taip nutikdavo. Ji pati kiek mažiau nuo tėčio yra gavusi. Būdavo, kad jos daiktas ne vietoje padėtas – užuot paprašęs padėti daiktą į vietą, tėtis yra tempęs ją už plaukų. Būdavo, kad tėtis jai trenkdavo ar stipriai paimdavo už rankos. Jai skaudėdavo, ji pradėdavo verkti. Kažkoks jos daiktas buvo ne vietoje padėtas, jai einant pro duris tėtis stipriai paėmė ją už plaukų ir pradėjo ją tempti. Kažkoks daiktas buvo ant stalo padėtas ne savo vietoje – užuot paprašęs susitvarkyti tėtis priėjo, pradėjo rėkti, jai atidarius duris pažiūrėjo į ją griežtu žvilgsniu ir pradėjo ją tempti už plaukų, dėl ko jai skaudėjo (tai įvyko praeitais metais arba šių metų pradžioje). Tai įvyko namuose, kuriuose tėtis dabar gyvena ((duomenys neskelbtini)). Ji negaudavo taip dažnai, kaip sesė su broliu -ji yra gavusi nuo tėčio gal kokius tris ar keturis kartus. Kitais kartais arba trenkdavo jai per galvą, arba grubiai paimdavo už riešo. Jiems gyvenant su mama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), irgi būdavo atvejų, kai tėtis paimdavo ją už rankos, tada ji buvo mažytė. Su tėčiu dabar ji nebendrauja (T. 2, b. l. 27-30).

7. Ikiteisminio tyrimo metu I. Č. parodė, kad ji turi du brolius ir vieną sesę. Gegužės 30 d. apie 19 val. jie persikraustė pas tėtį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur išsikraustė daiktus, pasiklojo lovas ir nuėjo miegoti. Viename kambaryje miega jos tėtis, ji ir sesė, kitame kambaryje – brolis. Ryte atsikėlusi ji išgirdo, kaip jos tėtis pradėjo labai keiktis ir išlipęs iš lovos nubėgo prie jos brolio lovos. Tada ji išgirdo, kaip tėtis jos broliui trenkė, kaip brolis kūkčiojo, jam sunku buvo kvėpuoti. Iš karto po smūgio ji ėjo į tualetą ir matė brolį, kuris apsiverkęs buvo atsirėmęs į lovos atlošą šonu. Po smūgio tėtis pagamino pusryčius, jie ėjo valgyti. Pavalgę jie šiek tiek pabuvo namie, o vėliau tėtis liepė eiti į biblioteką. Eidama ji brolio paklausė, kas atsitiko – šis papasakojo, kad ryte atsikėlęs jis pamatė nukritusią gėlę, kurios jis nenumetė; iš pradžių jis į tai nekreipė dėmesio, bet po to pakėlė tą gėlę ir keldamas netyčia trenkė į radiatorių; tėtis užrėkė ant jo ir trenkė kažkur į kepenis. Brolis sakė pradėjęs dusti, kad jam labai skaudėjo. Sesė jai sakė „aš girdėjau, kaip A. trenkė į nugarą“. Ji pasakė sesei, kad trenkė ne į nugarą, o į pilvą ir jam buvo sunku kvėpuoti. Ji nebenori su tėčiu gyventi. Apie šį įvykį ji parašė mamai išsiųsdama žinutę (dažniausiai po įvykių ji mamai parašo, kaip kas buvo). Ją tėtis mušdavo, kai ji buvo savo brolio amžiaus, t. y. (duomenys neskelbtini). Paskutinis atvejis, kiek ji atsimena, buvo (duomenys neskelbtini) klasės pradžioje: mokykloje ji gavo dvejetą, taigi grįždama iš mokyklos ji žinojo, kad jai bus blogai, kad tėtis ją aprėks ar muš. Grįžusią į namus, t. y. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tėtis ją aprėkė ir pastūmė ją stipriai į duris, į kurias ji trenkėsi galva ir visu kūnu. Jai skaudėjo galvą, liejosi akyse, buvo toks kaip svaigimas, šiek tiek pykino. Galbūt vienas iš pirmų tėčio smurto atvejų buvo, kai jai buvo (duomenys neskelbtini): ji, jos sesė ir jos brolis žaidė gaudynių, o tėtis virtuvėje žiūrėjo televizorių; jos brolis bėgo pro spintas, trenkė galvą į spintą ir apsiverkė; jos su sese išsigando ir nubėgo į savo kambarį, norėjo pasislėpti; tada atėjo tėtis ir tiesiog trenkė jai kumščiu kažkur į koją, nes sesė sakė, kad ji kalta dėl to, jog jos brolis paslydo. Jai liko mėlynė. Nuėjusi pas mamą pastarajai ji viską papasakojo. Tarp pirmojo ir paskutiniojo smurto atvejų dar buvo smurto atvejų. Neįmanoma suskaičiuoti, nes tai buvo kiekvieną savaitę. Pirmas kartas buvo kažkada po Šventų Kalėdų: gavusi dovanų naujas ausines kitos dienos ryte ji paprašė tėčio, kad šis jai prijungtų tas ausines. Tėtis liepė jai pirma susitvarkyti. Ji susitvarkė ir nuėjo prie kompiuterio, taigi ji negirdėjo, kad tėtis jai kažką sakytų. Išgirdusi, kad tėtis ateina, ji išsigando. Tėtis paėmė jai už plaukų, tampė ir keikėsi. Ji nesuprato, ką jai reikėjo tvarkytis, nes ji buvo susitvarkiusi. Vėliau ji pamatė, kad buvo netvarkos. Atsisėdusi ant lovos ji apie įvykį parašė mamai ir verkdama skaitė knygą. Jai atrodo, kad šis įvykis vyko per praėjusias arba užpraeitas Šventas Kalėdas, t. y. 2018 arba 2019 metais. Taip pat buvo atvejis, kai jos su sese buvo nesusitvarkiusios; tėtis atėjo apžiūrėti. Ji stovėjo arčiausiai tėčio. Tėtis pasakė „kad dar čia liko šiukšlių“ ir antrą kartą atėjo patikrinti. Ji vėl stovėjo arčiausiai tėčio. Tėtis paėmė ją už plaukų ir tampė iki tol, kol ji iš skausmo parkrito ant kelių. Buvo toks jausmas, kad jai tėtis išrovė plaukus. Kitą dieną apie įvykį ji parašė mamai. Jai mama parašė, kad jeigu bus kitas toks kartas, ji pasistengtų iš karto parašyti arba filmuoti, arba įrašyti, kaip tėtis ją muša. Nuo to karto ji visada pasileisdavo diktofoną. Kai tėtis tampė ją už plaukų ir ji parklupo ant kelių, buvo kokie 2016 – 2017 metai sausio mėnesį. Dar buvo atvejis, kuomet ji grįžusi pas tėtį gyventi pamiršo, kad reikia įrašinėti, taigi ji buvo pasidėjusi telefoną, nes jai šio nereikėjo. Tėtis kažkur išėjo. Jos sesė, ji ir jos brolis turėjo vieną kompiuterį ir šiuo nepasidalino. Brolis ją stumdė, bet ne piktai. Ji pastūmė brolį ir ant jo užrėkė, kad šis baigtų; brolis trenkėsi nosimi ir jam pasipylė kraujas. Po kiek laiko grįžo tėtis, kuriam brolis viską papasakojo. Tada tėtis į ją labai piktai pažiūrėjo, trenkė jai kumščiu į galvą, pradėjo tampyti ją už plaukų. Ji nubėgo į tualetą, tačiau tėtis ją vėl tampė už plaukų. Ji tualete verkė, tada nubėgo prie savo lovos ir norėjo paimti telefoną, bet tėtis atėjo ir vėl tampė ją už plaukų. Po kelių dienų ji parašė mamai, kad taip buvo. Jai labai skaudėjo, manė, kad bus mėlynė, bet toje vietoje buvo raudona. Nuo tampymo visa galva buvo raudona. Šitas įvykis buvo, kai ji buvo (duomenys neskelbtini) klasėj (2017 arba 2018 metais). Visi likusieji kartai buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji nenori gyventi pas tėtį. Kai ji atvažiuoja pas tėtį, šis visada būna piktas (T. 2, b. l. 3-7).

8. Ikiteisminio tyrimo metu S. V. – T. parodė, kad ji turi (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) amžiaus), kurie gimė jai gyvenant ne santuokoje su buvusiu partneriu K. Č.. (duomenys neskelbtini) ji sukūrė naują šeimą ir išsikraustė gyventi į vyro namus. Teismo patvirtinta taikos sutartimi vaikų gyvenamoji vieta formaliai nustatyta su jų tėvu, tačiau nelyginiais metų mėnesiais vaikai gyvena su ja, o lyginiais – su tėvu. Vaikai keičia gyvenamąją vietą kiekvieno kalendorinio mėnesio paskutinį sekmadienį 17-21 val. 2020 m. gegužės 31 d. apie 19.30 val. ji nuvežė vaikus į K. Č. namus, esančius (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 1 d. iš dukters I. Č. susirašinėjimo programa ji gavo žinutę, kad tėvas smurtauja prieš jauniausiąjį vaiką A. Č., kuriam (duomenys neskelbtini). Apie šį atvejį ji informavo (duomenys neskelbtini), kurioje mokosi sūnus, klasės mokytoją D. V. ir socialinę pedagogę. Pastaroji patikino apie šį atvejį informuosianti Vaiko teisių apsaugos skyrių Vilniuje, taip pat ji pati asmeniškai kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių. K. Č. psichologinį ir fizinį smurtą prieš vaikus, ypač patį jauniausią (duomenys neskelbtini) amžiaus berniuką A. Č., naudoja nuolat - iš esmės tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl iširo jų santykiai. Dėl tos pačios priežasties – visą vaikystę lydėjusio psichologinio ir fizinio smurto – su tėvu visiškai nutraukė santykius jų vyriausiasis sūnus D. Č., kuriam dabar (duomenys neskelbtini). Nepilnamečiai vaikai laikas nuo laiko pasiskundžia, kad tėvas namie su jais blogai elgiasi, tačiau vengia guostis pedagogams, nes bijo, kad tada juos paims iš tėčio ir perduos į globos namus. Tiek, kiek ji pažįsta vaikų tėvą, ji mano, kad jo elgesys nepasikeitė: namuose nuolat skamba keiksmai, įžeidinėjimai, kalbama pakeltu tonu (apie tai yra užsiminę net daugiabučio namo, kuriame šiuo metu vaikų tėvas nuomojasi butą, gyventojai), vaikai stumdomi, tąsomi už plaukų ir kitaip žeminami. Ji supranta tėvo vaidmens svarbą vaikų gyvenime ir tikrai nedaro jokių kliūčių vaikų ir tėvo bendravimui, nepaisant to, kad vaikų biologinis tėvas turi įsisenėjusių (duomenys neskelbtini) problemų, kurių nepripažįsta ir nesprendžia (kol jie gyveno kartu, dėl alkoholio problemų nebuvo). Vaikai pageidauja gyventi su jos šeima, nes puikiai sutaria su jos sutuoktiniu, kuris yra stabilios psichikos žmogus ir jais rūpinasi kaip savo vaikais. Sūnus A. anksčiau yra skundęsis, kad prieš jį smurtauja tėvas K. Č., anksčiau ji jau kreipėsi į policiją (apytiksliai 2016 metais), tačiau dėl įrodymų stokos ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Paskutinį kartą, t. y. 2020 m. birželio 1 d. A. jai pasakė, kad tėvas jam trenkė į krūtinę, kad jam net buvo sunku kvėpuoti, parodė ant krūtinės paraudimą. Kiek jai žinoma, prieš kitus vaikus taip pat dažnai yra naudojamas psichologinis smurtas ar smulkūs apstumdymai. Vaikai nebūdavo linkę kalbėti apie konkrečius atvejus, nebent netyčia prasitardavo. Buvo atvejis, kai ji namie nustūmė puodelį, kuris sudužo; vaikai įsitempė ir paklausė jos vyro „Tu, V., nešauksi dabar ant mamos, kad ji numetė puodelį?“. Iš tokių reakcijų galima suprasti, kad su vaikais taip yra elgiamasi, todėl iššaukiama tokia vaikų reakcija į atitinkamus veiksmus. Ji pamena atvejį, kai dukra L. palikusi autobuse sportinį krepšį grįžo namo visa išsigandusi, beveik isterijoje, verkė – patyrė didžiulį stresą todėl, kad vaikai yra barami dėl pamestų daiktų ar panašių nutikimų. Yra nutikęs atvejis, kuomet I., būdama (duomenys neskelbtini) amžiaus, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prišlapino į lovą; tada K. Č. pakėlęs I. už plaukų nuo žemės nešė į tualetą, sakydamas „ką tu blet myši čia ant sofų“. Tuo metu I. verkė ir klykė iš skausmo, po to kelias valandas matėsi nestiprus galvos odos paraudimas ant vaiko galvos. Į medicinos įstaigą ji nesikreipė, vaikas nusiramino, o galvos odos paraudimas tą pačią dieną išnyko. Tuo metu ji buvo nėščia, sugebėjo vaiką apginti tik žodžiu, K. Č. pasakė, kad tokie veiksmai nebus toleruojami. Vaikai apie smurto atvejus jai papasakodavo tik praėjus kuriam laikui, daugiau jie pasakodavo apie patiriamą emocinį smurtą, kad ant jų yra šaukiama, keikiamasi, šitai jie labai pabrėždavo. I. mokykloje aiškinosi, kad tėčiui turbūt „koprolalija“, kuomet asmenys nevalingai keikiasi. Vaikai sakydavo nenorintys važiuoti pas tėtį, tačiau fizinio smurto kaip nenoro priežasties nenurodydavo. Buvo atvejis, kuomet vaikams esant pas K. Č. I. ji turėjo atvežti daiktų; I. tuo metu išeidinėjo, rengėsi namie; būdama prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ji girdėjo, kaip K. Č. šaukė ant I. „Kurva, blet pasiimk striukę“. Jai L. yra pasakojusi apie tai, kad vieną kartą K. Č. liepė tvarkyti lentynas ir jai sudavė smūgius tarp menčių į nugaros sritį (tai įvyko maždaug prieš porą metų). Ji ant vaikų kažkokių smurto žymių, mėlynių nematydavo. Nuo 2004 metų iki 2011 metų jie gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2011 metų birželio mėnesio – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ji nutraukė santykius su K. Č. ir šis išsikraustė į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 63-66, 75-78, 80-81).