- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-15
- Bylos Nr.
- 1A-480-193-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00282-11-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Bronė Vidzėnienė, Eligijus Gladutis
- Nuteistasis
- M. R., ir M
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-480-193/2012
Teisėja Nida Solovjovienė Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00282-11-7
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. birželio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nuosprendžio, kuriuo M. R. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bei jis išteisintas iš kaltinimo pagal BK 302 str. 1 d.
Šiuo teismo nuosprendžiu nuteisti ir M. J. bei M. P., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
M. R. nuteistas už tai, kad jis kartu su M. P. 2011 m. liepos 21 d. apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), UAB „R“ parduotuvės-baro kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kartu bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, panaudodami fizinį smurtą A. J. atžvilgiu, t.y. ne mažiau kaip du kartus tyčia smogdami kumščiu nukentėjusiajam į veidą, pargriaudami jį ant žemės, spardydami į įvairias kūno vietas ir taip padarydami A. J. odos nubrozdinimus bei kraujosruvas veido srityje, tuo padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą – A. J. priklausantį turtą: pinigus 10 litų, maišelį 3 Lt vertės, maišelį 2 Lt vertės, 1 duonos kepaliuką 1,25 Lt vertės, 2 batonus 1,74 Lt vertės, 2 dėžutes žuvies konservų 2,12 Lt vertės, 300 g. dešros 1,99 Lt vertės, 2 kg agurkų 1 Lt vertės, 1 kg lašinių 3 Lt vertės, 1 žvaigždutę dviračiui 4 Lt vertės, 1 tušinuką 2 Lt vertės, piniginę 3 Lt vertės, 1 stiklainį 0,5 litro talpos pomidorų padažo 2 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam 37,10 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. R. apeliaciniu skundu nesutinka su Biržų rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nuosprendžiu ir prašo išteisinti jį iš kaltinimo pagal BK 180 str. 1 d. arba šį jo nusikaltimą perkvalifikuoti į viešosios tvarkos pažeidimą ir sumažinti jam paskirtą bausmę. Mano esantis nuteistas nepagrįstai. Teigia jokio plėšimo neįvykdęs, tačiau prisipažįsta kaltu įvykdęs viešosios tvarkos pažeidimą. Apelianto teigimu, jis jokių pinigų ar daiktų niekieno neprašė ir iš nieko neėmė, tik susiginčijo su A. J., kurį jis pastūmė. Ar A. J. nugriuvo, jis nematė. Iš A. J. jis nieko neėmė ir nematė, kad kas imtų. Nurodo, kad maišelis su produktais, kurį paėmė policija, buvo ne A. J., ką pastarasis vėliau pats pripažino ir jį grąžino. Maišelio grąžinimą patvirtino ir liudytoja D. Ž.. Apelianto teigimu, maišelį iš A. J. paėmė su šiuo alaus bare kartu buvęs vyriškis, kuris be to A. J. sudavė smūgį į veidą. Nuteistasis pažymi, kad A. J. duodamas parodymus painiojosi, todėl prašo į tai atkreipti dėmesį. Apeliantas teigia, kad jam ir M. P. nebuvo leista pasisakyti ir neteisingai nuspręsta, jog jie atsisakė duoti parodymus. Pažymi, kad teisme jis pageidavo duoti parodymus po liudytojų parodymų davimo, tačiau teisėja vėliau tokios teisės nesuteikė, taip pažeisdama jo teises. Taip pat skunde pažymima, kad sutinkamai su nukentėjusiojo teisme duotais parodymais, jis jį ir M. P. atpažino iš tatuiruočių ant rankų, tačiau apie jas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo domėtasi.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti jo ginamojo apeliacinį skundą, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto M. R. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę. Nors apeliantas ginčija savo kaltę dėl plėšimo, įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija neranda pagrindo skundą tenkinti.
Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už plėšimo įvykdymą pagal BK 180 str. 1 d. bei teigia prisipažįstantis kaltu įvykdęs tik viešosios tvarkos pažeidimą, o ne plėšimą, tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, liudytojų E. R., D. Ž., V. Š. parodymais, įvykio vietos, parodymų patikrinimo vietoje, reikalaujamų daiktų pateikimo bei daiktų apžiūros protokolų duomenimis, specialisto išvada, kurių pagrindu konstatavo M. R. kaltę dėl jam inkriminuoto plėšimo A. J. atžvilgiu padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui, nuteistam pagal BK 180 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir išteisinti jį dėl jo ar jo veiką perkvalifikuoti į BK 284 str. nėra jokio pagrindo.
Teismas byloje nustatė, kad M. R. kartu su M. P. ir su nenustatytu asmeniu 2011 m. liepos 21 d. apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), UAB „R“ parduotuvės-baro kieme, panaudodami fizinį smurtą A. J. atžvilgiu pagrobė iš pastarojo kaltinime nurodytą turtą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis M. R. neneigia kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje buvęs bei susidūręs su A. J.. Apeliantas skunde teigia, kad jis tik susiginčijo su A. J., kurį jis pastūmė, bet jokių pinigų ar daiktų niekieno neprašė ir iš nieko neėmė. Tačiau šių nuteistojo nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs duomenys, priešingai – byloje esančių įrodymų visuma paneigia tokius nuteistojo teiginius, todėl pastarieji vertintini kritiškai. Nors, nuteistojo teigimu, jis inkriminuoto plėšimo neįvykdė, tai paneigia byloje surinktų įrodymų visetas. Nukentėjusysis nuo pat proceso pradžios davė nuoseklius ir išsamius parodymus apie prieš jį įvykdytą plėšimą bei šį nusikaltimą įvykdžiusius asmenis. Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, juos taip pat patvirtino ir liudytojų E. R., D. Ž., V. Š. parodymai, įvykio vietos, reikalaujamų daiktų pateikimo bei daiktų apžiūros protokolų duomenys, specialisto išvada. Sutinkamai su nukentėjusiojo A. J. parodymais, vienas iš jį kaltinime nurodytomis aplinkybėmis apiplėšusių asmenų yra būtent apeliantas M. R.. Netikėti nukentėjusiojo parodymais, juos vertinant kitų aukščiau nurodytų įrodymų kontekste, nėra jokio pagrindo. Nukentėjusiojo parodymais bei įrodymų visuma paneigta ir apelianto skunde iškelta savaip interpretuojama, niekuo neparemta įvykio versija. Apelianto teiginiai, kad maišelis su produktais, kurį paėmė policija, buvo ne A. J., ką pastarasis vėliau pats pripažino ir jį grąžino, o maišelio grąžinimą patvirtino ir liudytoja D. Ž., visiškai nepagrįsti. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nukentėjusysis A. J. patvirtino, kad patalpoje, kur buvo ir M. R., kratos metu rastas maišelis su maisto produktais ir daiktais, yra jo- A. J.. Iš A. J. parodymų teisiamajame posėdyje seka tik tai, kad atgavęs maišelį su pagrobtu turtu, jis rado ir jam nepriklausiusių maisto produktų-kiaulės kojas ir taukus, kuriuos buvo atnešęs grąžinti liudytojai D. Ž., tačiau pastaroji šių maisto produktų nepriėmė. Taigi nukentėjusysis A. J. nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme neparodė, kad iš jo pagrobtas maišelis su maisto produktais ir daiktais, priklausė ne jam. Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusysis A. J. painiojosi duodamas parodymus. Jis tiek ikiteisminiame tyrime tiek teisme vienodai parodė, kad buvo užpultas ir apiplėštas trijų asmenų, tarp jų ir M. R., iš jo buvo pagrobtas maišelis su kaltinime išvardintais daiktais. Liudytojas V. Š. teisme patvirtino, kad atėję M. P. ir M. R. atsinešė juodos spalvos didelį maišelį, bei siūlė pirkti jame buvusius maisto produktus, atvykę policijos darbuotojai sulaikė M. P. ir M. R. bei paėmė maišelį. Šie duomenys paneigia apelianto teiginį, kad jis tik galimai pažeidė viešąją tvarką susistumdęs su nukentėjusiuoju. Apeliacinio skundo teiginys, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiškinamasi apie tatuiruotes ant kaltinamųjų rankų, skundžiamo nuosprendžio nedaro neteisėtu ar nepagrįstu. Teisiamajame posėdyje ištirtų ir skundžiamame nuosprendyje nurodytų įrodymų visetas visiškai patvirtina M. R. kaltę įvykdžius plėšimą.
Teisingai kvalifikavęs nuteistojo M. R. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Skirdamas jam bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.
Skundo teiginiai, kad jam -M. R. – teisiamajame posėdyje nebuvo leista pasisakyti ir neteisingai nuspręsta, jog jis atsisakė duoti parodymus, atmetami. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisiamojo posėdžio metu M. R. kelis kartus buvo siūloma duoti parodymus, jis parodymus duoti atsisakė: iš pradžių teigė, kad duos parodymus, kai bus apklausti visi liudytojai, teismui apklausus liudytojus bei nusprendus, kad neatvykusių liudytojų į posėdį nebekviesti ir jų neapklausinėti, M. R. vėl buvo pasiūlyta duoti parodymus, tačiau juos duoti M. R. vėl atsisakė, reikalaudamas, kad būtų apklausti liudytojai ir tada jis duos parodymus. Jam buvo suteikta teisė pasisakyti ir paskutiniojo žodžio teise, nuo šios teisės M. R. atsisakė. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad M. R. nebuvo leista pasisakyti ir neteisingai nuspręsta, kad jis atsisakė duoti parodymus.
Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių bei materialinių teisės normų, todėl naikinti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.