Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Lino Žukausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu 16 (šešiolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė A. S. paskirta laisvės atėmimas 20 (dvidešimčiai) metų, pirmuosius 7 (septynerius) metus bausmės atliekant kalėjime, o likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, A. S. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Iš A. S. priteista Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 4 280,30 Eur (keturi tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt eurų, 30 ct) išlaidų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

A. S. nuteistas už tai, kad 2018 m. vasario 18 d., apie 9 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būrio patalpų gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, be jokios dingsties, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, kitų nuteistųjų akivaizdoje, gulinčiam nukentėjusiajam R. A. tyčia peiliu smogė mažiausiai du smūgius į galvos ir kaklo–sprando sritis. Po to, tęsdamas veiką, (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būrio patalpų gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 ir (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būrio patalpų koridoriuje, R. A. tyčia peiliu smogė mažiausiai keturis smūgius į kaklo–sprando, nugaros, krūtinės ir pilvo sritis, tuo padarydamas durtines-pjautines žaizdas galvoje, kakle, sprande, nugaroje, krūtinės, pilvo ir dešinės rankos srityse, dešinio inksto, kepenų dešinės skilties ir storosios žarnos kylančiosios dalies sužalojimus, išplitusį pilvaplėvės uždegimą, oro ir kraujo susikaupimą dešinėje krūtinplėvės ertmėje, hemoraginį šoką, tai dėl kiaurinio pilvo sienelės pažeidimo su dešinio inksto, kepenų ir storosios žarnos pažeidimo vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Taip A. S. dėl chuliganiškų paskatų pasikėsino nužudyti R. A., bet savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis aktyviai pasipriešino fizinio smurto veiksmams, padėti nukentėjusiajam atėjo kiti nuteistieji, nukentėjusiajam skubiai buvo suteikta kvalifikuota medicinos pagalba.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde savo kaltės ir veiksmų kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą neginčija, nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo jam paskirtomis bausmėmis bei priteistu civiliniu ieškiniu. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija baudžiamąją bylą nagrinėja paduoto apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam A. S. paskirtų bausmių

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-477-746/2015, 2K-68-942/2016, 2K-129-976/2016, 2K-184-746/2016, 2K-55-699/2017 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. S., pirmiau aptartų baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė savo rūšimi ir dydžiu teisingą bausmę, kurią subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, nepažeisdamas BK 63 straipsnio nuostatų.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. S., įvertino visas, taip pat ir apeliaciniame skunde akcentuojamas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas), veikė tiesiogine tyčia, tačiau nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Teismas taip pat įvertino tai, kad A. S. praeityje teistas net devynis kartus, taip pat ir už analogišką nusikaltimą – tyčinį nužudymą dėl chuliganiškų paskatų (t. 2, b. l. 60–69, 74–135). Pataisos namų administracijos jis charakterizuojamas neigiamai, sistemingai pažeidinėja pataisos namuose nustatytą tvarką, nuo 2003 metų iki nusikalstamos veikos padarymo drausmine tvarka baustas 116 kartų. Nuteistajam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant narkotines medžiagas, priklausomybė nuo alkoholio (t. 2, b. l. 55, 56–59). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą bei padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, ir pripažino tai A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita vertus, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis savo veiksmų kritiškai nevertina ir gailisi tik dėl to, kad nukentėjusysis liko gyvas, be to, teigia, kad siekdamas savo tikslų vėl gali padaryti panašų nusikaltimą, o tai rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumo laipsnį. A. S. nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas, tai teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), be to, pripažino A. S. pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. S. už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, didesnę už sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia nuteistajam A. S. paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, tinkamai individualizuota. Vertinti ją kaip aiškiai per griežtą ar kaip aiškiai per švelnią, kaip kad teigia apeliantas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Paskirtoji bausmė tinkamai subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalies nuostatomis, dalinio bausmių sudėjimo būdu, taip pat atsižvelgiant į BK 50 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatančias, jog maksimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas, net ir skiriant galutinę bausmę už kelias nusikalstamas veikas BK 63 straipsnio pagrindu, yra dvidešimt metų. Būtent tokio dydžio galutinė subendrinta bausmė A. S. skundžiamu nuosprendžiu ir yra paskirta, be to, dalį šios bausmės (pirmuosius septynerius metus) nustatyta atlikti ne pataisos namuose, bet kalėjime.

Nuteistojo A. S. prašymas sugriežtinti jam pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę, taip pat nustatyti visą paskirtą bausmę atlikti kalėjime, negali būti tenkinamas ir dėl kitos priežasties. BPK 320 straipsnio, nustatančio bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, 4 dalis reglamentuoja, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Taigi įstatymas nenumato galimybės apeliaciniam teismui pabloginti nuteistojo padėtį, bylą apeliacine tvarka nagrinėjant pagal jo paties apeliacinį skundą. Tai, kad BPK 320 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas principas non reformatio in peius, pagal kurį, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, skundą, apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti apelianto teisinės padėties, t. y. priimti tokio sprendimo, kuris apeliantui būtų mažiau palankus, nei skundžiamas teismo nuosprendis ar nutartis, yra išaiškinęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. birželio 26 d. nutarime Nr. KT8-N6/2017 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 4 dalies, 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, jame, be kita ko, pažymėjęs ir tai, kad pagal BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta esant ne tik jo paties, bet ir kito nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, apeliaciniam skundui.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnis reglamentuoja, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Šioje baudžiamojoje byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 4 280,60 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl išlaidų nukentėjusiajam R. A. suteiktoms sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (t. 1, b. l. 195–196). Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. A. nuo 2018 m. vasario 18 d. iki 2018 m. kovo 5 d. buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl sužalojimų, kuriuos byloje nagrinėjamo įvykio metu, suduodamas ne mažiau kaip šešis smūgius peiliu į galvos ir kaklo–sprando, nugaros, krūtinės ir pilvo sritis, jam padarė nuteistasis A. S.. Nukentėjusiajam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kaina 4 280,60 Eur (t. 1, b. l. 196). Taigi Kauno teritorinė ligonių kasa civiliniame ieškinyje nurodytą turtinę žalą, t. y. išlaidas nukentėjusiajam suteiktoms sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, patyrė dėl nuteistojo A. S. tyčinių nusikalstamų veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju už kilusią žalą pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, 6.280 straipsnį yra atsakingas nuteistasis A. S., būtent jam kyla prievolė atlyginti Kauno teritorinės ligonių kasos turėtas išlaidas. Tai, kad nuteistasis šiuo metu nedirba, ar juo labiau, kad nuolat pažeidinėja pataisos namuose nustatyta tvarką ir dėl to turi daug galiojančių nuobaudų, nėra aplinkybės, sudarančios pagrindą byloje surinktais duomenimis įrodytą civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atmesti ar tenkinti tik iš dalies.

Atmestinas nuteistojo teiginys, kad jam priteista žalos suma mažintina, nes, nuteistojo nuomone, (duomenys neskelbtini) pataisos namai esą nepakankamai užtikrino nukentėjusiojo saugumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo (ir regreso tvarka ligonių kasos) teisė reikalauti iš A. S. visos žalos atlyginimo ir teikti atitinkamą ieškinį šiuo atveju nepriklauso nuo kitų asmenų tiesioginės ar netiesioginės atsakomybės klausimo. Pagal CK 1.137 straipsnį civilinėmis teisėmis asmenys naudojasi savo nuožiūra. Pagal CK 6.282 straipsnį žalos sumažinimas arba reikalavimo atmetimas yra galimas esant paties nukentėjusiojo (dalinei) kaltei dėl žalos atsiradimo, kas byloje nebuvo nustatyta. Tuo tarpu A. S. keliamas klausimas dėl galimos pataisos namų netiesioginės atsakomybės dėl jo paties veiksmais padarytos žalos nuteistojo civilinės atsakomybės atlyginti žalą niekaip nemenkina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą atmesti.