Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės I. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-04 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Metalo laužo prekyba“ ieškinį atsakovei I. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Atsakovė skunde nurodė, kad teismo procesiniai dokumentai jai nebuvo tinkamai išsiųsti ir įteikti. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-07 nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Bylos duomenys patvirtina, kad teismo nutartis 2015-10-09 išsiųsta ir 2015-10-13 įteikta asmeniškai atsakovei (b. l. 40). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atskirajame skunde atsakovė taip pat nurodė, kad teismo 2015-10-07 nutartį ji gavo 2015-10-13. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė teismo dokumentų išsiuntimą ir įteikimą reglamentuojančių LR CPK nuostatų ir procesinių pažeidimų nepadarė.

Atskirajame skunde apeliantė nurodė ir tai, kad nuo 2015-10-17 iki 2015-10-29 ji buvo išvykusi pas dukrą į Rusijos Federaciją padėti slaugyti sergantį vaikaitį. Atsakovės įsitikinimu, teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. LR CPK 335 str. 1 d. nustato, kad atskirasis skundas gali būti paduotas per septynias dienas nuo pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienos, o kai skundžiama teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis terminas nėra naikinamasis, todėl atskirojo skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (LR CPK 307 str. 2 d., 338 str.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui laiku atlikti procesinį veiksmą. Teismas pažymi ir tai, jog termino praleidimo priežastys kiekvienu atveju turi būti vertinamos atsižvelgus į konkrečios bylos faktines aplinkybes, procesinių terminų paskirtį bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Nagrinėjamu atveju apeliantė teigė, jog nuo 2015-10-17 iki 2015-10-29 ji buvo išvykusi pas dukrą į Rusijos Federaciją padėti slaugyti sergantį vaikaitį, todėl praleido terminą atskirajam skundui pateikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip objektyviai pateisinančios termino praleidimą. Byloje nustatyta, kad teismo 2015-10-07 nutartis atsakovei įteikta 2015-10-13. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad teismo 2015-10-07 nutarties rezoliucinėje dalyje buvo aiškiai nurodytas šios nutarties apskundimo terminas ir nutarties apskundimo tvarka. Taigi atsakovei buvo žinoma, kad atskirasis skundas teismui galėjo būti pateiktas iki 2015-10-20. Pažymėtina, kad pagal LR CPK 7 str. 2 d. kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jo reikalavimai ar atsikirtimai. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie procesą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliantė turėjo pareigą aktyviai domėtis šio proceso eiga ir imtis visų priemonių, kad galėtų tinkamai įgyvendinti savo procesines teises ir pareigas. Dėl to atsakovė dar iki išvykimo į Rusijos Federaciją privalėjo imtis veiksmų, kad galėtų per įstatymo nustatytą terminą pasinaudoti teise apskųsti teismo nutartį, tačiau tokių veiksmų atsakovė neatliko. Šios aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad apeliantė nebuvo aktyvi, ji be svarbios priežasties netinkamai įgyvendino procesinę pareigą rūpintis proceso eiga. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantės nurodytos termino atskirajam skundui pateikti praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio termino neatnaujino ir atsisakė priimti atskirąjį skundą.

Skunde nurodoma ir tai, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja negalėjo nagrinėti šios civilinės bylos, nes kitoje civilinėje byloje ši teisėja buvo priėmusi atsakovei nepalankų teismo sprendimą, kuris aukštesnės instancijos teismo buvo panaikintas. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja L. Šimanskienė 2014-09-29 nutartimi atmetė I. M. skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti antstolės 2014-05-27 patvarkymą dėl sumokėjimo termino pratęsimo ir pripažinti turto varžytynes neįvykusiomis. Klaipėdos apygardos teismas 2014-11-26 nutartimi pirmosios instancijos teismo 2014-09-29 nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pagal LR CPK 71 str. 1 d. nuostatas teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, buvo priimtas jam dalyvaujant. Pažymėtina, kad įstatyme yra numatytas draudimas teisėjui pakartotinai nagrinėti tą pačią civilinę bylą, kurioje teisėjo priimtas procesinis sprendimas buvo panaikintas aukštesnės instancijos teismo, tačiau įstatymas nedraudžia tam pačiam teisėjui nagrinėti kitų civilinių bylų, kuriuose dalyvauja tie patys asmenys. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, kad šioje byloje nebuvo panaikinti jokie bylą nagrinėjusios teisėjos priimti procesiniai sprendimai, todėl galima daryti išvadą, jog LR CPK 71 str. 1 d. nuostatos nebuvo pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta šališkai (LR CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad atsakovės teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė LR CPK nuostatas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-04 nutartį palikti nepakeistą.