Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei Editai Bartkevičiūtei-Baranovskai

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021-07-28 nutarimo Nr. NZT-ANR_N-1519-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021m. liepos 28 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-1519-2021 A. M. nubaustas už tai, kad jis, būdamas žemės sklypo, unikalus Nr. 7901-0005-0102, esančio (duomenys neskelbtini) savininku, neprižiūrėjo savo sklypo taip, kad jis būtų tinkamas vykdyti žemės ūkio veiklą ir tuo pažeidė Žemės įstatymo 21 str. 1p. ir 3p. ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 333 str. 1 d. Nutarime nurodyta, kad 2021-05-28 atlikus žemės naudojimo patikrinimą, buvo nustatyta, kad žemės sklype žemės ūkio veikla nevykdoma, sklypas nešienaujamas, apaugęs sustabarėjusiomis žolėmis, menkaverčiais medžiais ir krūmais. Taip pat šio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad A. M. žemės sklypą tverianti tvora ties (duomenys neskelbtini) gatve užima 76 kv.m. valstybinės žemės, dėl ko kiti asmenys negali ja naudotis. Šie A. M. veiksmai kvalifikuoti kaip Žemės įstatymo 21 str. 7 p. pažeidimas ir administracinis nusižengimas, numatytas ANK 110 str. 1 d.

Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 333 str. 1 d. skundžiamu nutarimu A. M. pareikštas įspėjimas, o už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 str. 1 d. skirta 400 Eur bauda. Taip pat nurodytos dvi A. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – chuliganiškos ir savanaudiškos paskatos.

A. M. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad nutarime nurodytas žemės sklypas yra sodo sklypas. Jis buvo skirtas jo tėvui. Šalia sodo yra miškas, iš kurio į sodus ateina laikiniai žvėrys ir pridaro nuostolių sodininkams, todėl sodininkai palei dabartinę Pakalnės gatvę užtvėrė tvorą, kuri eina palei visus sodo sklypus. Prie jo sklypo yra vartai, kurie nėra rakinami, pro juos vaikšto elektros tinklų darbuotojai ir niekam dėl to problemų nekyla. Po tėvo mirties 2005 m. sodo sklypą paveldėjo jo motina A. M., kuri šį sklypą 2013 m. padovanojo jam. Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad sklype yra sodo pastatas. Sutartyje daikto priklausiniai nei iš šio, nei iš kito registro nenurodyti. Nekilnojamojo turto registre sodo sklypo priklausiniai taip pat neregistruoti, taip pat nėra ir valstybės ar savivaldybės žemės valdomos patikėjimo teise. Todėl institucijos teiginys, kad tvora yra jo sodo namo priklausinys yra neteisingas. Tvora jam nepriklauso, o reikalavimas nugriauti tvorą verčia jį naikinti svetimą turtą, kuris jo žinioms yra sodininkų bendrijos nuosavybė. Be to jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti kaip chuliganiški. 2008 m. atliekant sklypų kadastrinius matavimus, dalyvavo gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai, sodininkų bendrijos „Gilušis“ pirmininkas ir niekas pastabų bei pretenzijų neturėjo. A. M. nurodė, kad nutarimo teiginys, jog jo sklypas apaugęs menkaverčiais medžiais ir krūmais yra nepagrįstas, nes nenurodyta, kokie jo sklype augantys medžiai ir krūmai yra menkaverčiai, o tuo metu kai buvo atliekamas patikrinimas pjauti žolę buvo dar anksti, todėl kaltinimas dėl ANK 333 str. 1 p. padaryto nusižengimo yra nepagrįstas.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nurodė, kad pareiškėjo žemės sklypo patikrinimas buvo atliktas 2021-05-03 gavus Gratiškių kaimo gyventojų pranešimą dėl netvarkomo sklypo, kuriame buvo nurodyta, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas jau 5 metus piktybiškai netvarko savo sklypo ir nereaguoja į kaimynų pastabas susitvarkyti. Skundė buvo nurodyta, kad sklypas apžėlęs, vėjas iš sklypo į gretimus sklypus neša piktžolių sėklas, purvą ir lapus, veisiasi erkės, išsišakoję ir neprižiūrimi medžiai virsta ant tvoros, namo ir šiltnamio langai išdaužyti, statiniai pastatyti nesilaikant minimalaus atstumo nuo sklypo ribos. Atlikus patikrinimą, skunde nurodyti faktai pasitvirtino. Buvo matyti, kad sklypas netvarkomas, neprižiūrimas, apaugęs sustabarėjusiomis žolėmis, menkaverčiais medžiais ir krūmais. Sklype yra sodo pastatas, sklypas aptvertas tinkline tvora su pamatu. Tvoros vartai buvo užrakinti, dėl ko į sklypą negalima buvo patekti ir nustatyti statinių koordinačių. Buvo nustatyta, kad tvora užtverta ir dalis valstybinės žemės sklypo. A. M. sklypas tvora aptvertas ne tik nuo Pakalnės gatvės, bet ir palei kitas kraštines, į sklypą patenkama pro tvoroje įrengtus vartus, kas patvirtinam, kad A. M. naudojasi visa aptverta teritorija, tame tarpe ir valstybine žeme, ribodamas kitų asmenų patekimą į valstybinę žemę. Net ir tuo atveju, jeigu pats A. M. tvoros nestatė, tai neatleidžia jo nuo pareigos naudoti ir valdyti savo žemės sklypą taip, kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 110 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką jų naudojimą. Tam, kad atsirastų atsakomybė pagal 110 straipsnio 1 dalį yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką privačių ar valstybinių žemės, miško, vandens telkinių naudojimą.

Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, A. M. nuosavybės teise nuo 2013-11-07 dovanojimo sutarties pagrindu priklauso 0,0673 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Viešame registre nurodytas žemės sklypo naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypas. Sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 2008-05-29. Kaip matyti iš 2008-05-20 žemės sklypo plano, sudaryto UAB „Kiprėgelis“, sklypas iš visų pusių aptvertas tvora, tačiau tik per vieną sklypo kraštinę eina tvora. Sklypo plane pažymėta, kad sklypo kraštine tarp posūkio taškų 1 ir 2 ribojasi su keliu, o tvora ties šia kraštine išeina už sklypo ribos. Taigi akivaizdu, kad tvora, kuria buvo užtverta ir sklypui nepriskirta žemės dalis, stovėjo dar prieš A. M. tampant žemės savininku. Tačiau ta aplinkybė, kad A. M. neatliko aktyvių veiksmų užimdamas valstybinę žemę, nešalina jo atsakomybės dėl neteisėto žemės naudojimo. Asmuo įgydamas turtą, su juo įgyja ne tik šio turto teikiamus gėrius, bet ir su jo naudojimu susijusias pareigas bei nepatogumus. Pareiškėjas, tapęs žemės savininku ir matydamas (žemės sklypo planas yra žemės sandorio sudedamoji dalis), kad jo sklypą juosianti tvora užima ir sklypui nepriskirtos žemės dalį turėjo imtis aktyvių veiksmų, kad ši tvora būtų pašalinta iš jam nepriklausančios žemės. Šiuo atveju neturi reikšmės tai, kas ir kokiu tikslu statė šią tvorą. Svarbu tai, kad tvora esamoje vietoje užkirto galimybę kitiems asmenims naudotis šia žemės dalimi ir sudarė galimybę ja naudotis tik A. M., kuris tokios teisės nėra įgijęs, t.y. naudojasi žeme neteisėtai. Pareiškėjo argumentai, kad skundžiamu nutarimu jis verčiamas niokoti svetimą nuosavybę, atmetami kaip nepagrįsti, nes šioje byloje keliamas klausimas ne dėl neteisėto tvoros pastatymo ar jos nuosavybės, bet dėl neteisėto žemės naudojimo. Tvoros teisėtumo klausimas šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas. Be to pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tvora priklauso ne jam, o kitiems asmenims, ar kad jis, veikdamas sąžiningai ir rūpestingai, kreipėsi į spėjamus tvoros savininkus (kaip nurodo pareiškėjas – į tvorą stačiusius sodininkus, sodininkų bendriją „G.“) ar Nacionalinę žemės tarnybą dėl jo sklypui nepriklausančios žemės atlaisvinimo. Tokiu būdu A. M., neteisėtai naudodamasis valstybine žeme, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 str. 1 d., už kurį jam pagrįstai skirta šio įstatymo sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.

Administracinių nusižengimų kodekso 333 str. 1 dalis nustato atsakomybę už žemės nesutvarkymą taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį.

Žemės įstatymo 21 str. 1 p ir 3 p. įpareigoja žemės savininkus ir naudotojus racionaliai naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Kaip jau buvo minėta, A. M. žemės sklypo naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, o naudojimo būdas - mėgėjų sodai. Pareiškėjas nurodė, kad jo sklypas yra sodininkų bendrijos „G“ teritorijoje. Taigi pareiškėjas savo sklypą turi naudoti mėgėjiškai sodininkystei. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 str. 3 d. nustato, kad mėgėjų sodininkystė yra veikla, kurios tikslas – mėgėjų sodo sklype sukurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas išsiauginti ir pasigaminti žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių bitininkystės ir kitų produktų), juos perdirbti ir vartoti savo reikmėms, taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius. Todėl pareiškėjas turi naudoti savo žemės sklypą taip, kad jo naudojimas atitiktų Sodininkų bendrijų įstatymo 2 str. 3 d. Iš nacionalinės žemės tarnybos 2021-05-28 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 46 ŽN-48-(14.46.78) ir jo priedų – sklypo fotonuotraukų - matyti, kad sklype auga šakomis susipynę medžiai ir krūmai, aukšta žolinė augmenija, augalų šakos guli ant tvoros, išlindę per tvorą. Tai rodo, kad sklype mėgėjų sodininkystės veikla nevykdoma, o situacija teritorijoje niekaip neatitinka mėgėjų sodininkystės veiklos ir jos tikslų. Sklypas yra apleistas ir be atitinkamų jo tvarkymo darbų netinkamas naudoti pagal paskirtį. Todėl A. M. pagrįstai skirta nuobauda pagal ANK 333 str. 1 d.

Skundžiamu nutarimu A. M. inkriminuotos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – tai chuliganiškos ir savanaudiškos paskatos. Atsakomybę už kurį iš dviejų nusižengimų sunkina šios aplinkybės, nutarime nenurodyta.

Paskatos - tai teisės pažeidimo subjektyvinės pusės elementas, kurių chuliganiškas pobūdis pasireiškia aktyviais kaltininko veiksmais demonstruojant elementarių moralės ir elgesio normų nepaisymą, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, aplinką ir pan. Savanaudiškos paskatos pasireiškia naudos siekiu.

Šioje byloje A. M. nusižengimus padarė ne aktyviais veiksmais, bet neveikimu - neprižiūrėdamas sklypo ir neatlaisvindamas valstybinės žemės. Todėl teigti, kad A. M. neprižiūrėdamas savo sklypo, o kartu ir tvora užtvertos valstybinės žemės, siekė naudos, o juo labiau - tuo siekė pademonstruoti panieką aplinkiniams ar pan., nėra pagrindo. Sunkinančios aplinkybės A. M. inkriminuotos nepagrįstai, todėl naikinamos.

Už ANK 110 str. 1 d. numatytą nusižengimą A. M. skirta 400 Eur bauda, kas atitinka įstatymo sankcijoje numatytos baudos vidurkį,kuris skiriamas kai nėra asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. liepos 28 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-1519-2021 pakeisti – panaikinti A. M. atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos ar nuorašo išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.