- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-29
- Bylos Nr.
- eAN2-192-209/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00495-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Pažeidėjas
- R. L.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 505 straipsnio 2 dalį 900 Eur dydžio bauda, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 30-3430/18 (2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Orenus“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ (toliau – Įsakymas) 4.2 punktu UAB „Naujamiesčio būtas“ buvo įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui (toliau – Departamentas) daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo uždarajai akcinei bendrovei „Orenus“ akto kopiją. Iki 2018 m. gruodžio 6 d. nustatyto termino daugiabučių namų Naugarduko g. 35 perdavimo akto kopijos Departamentui nepateiktos (akto kopijos nepateiktos ir protokolo surašymo dienai – 2019 m. sausio 10 d.). Nevykdydamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo 4.2 punkto, juridinio asmens UAB „Naujamiesčio būstas“ vadovas R. L., būdamas baustas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu R. L. ir įgaliotas asmuo M. S. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde nurodo, kad Įsakymas yra apskųstas, tikėtina, kad jis bus pripažintas neteisėtu, todėl nėra pagrindo skirti baudą minėto Įsakymo pagrindu. Skunde gausiai remiamasi teismų praktika, kurioje nagrinėjami neteisėtais pripažintų įsakymų klausimai, be to, analizuojamas laikinųjų apsaugos priemonių institutas teigiant, kad dėl jų gali būti kreipiamasi bet kurioje proceso stadijoje. Taip pat akcentuojama, kad apelianto veiksmuose nėra kaltės, kas taip pat susiję su (tikėtina) neteisėto Įsakymo nevykdymu. Dėl ANK 505 straipsnio taikymo pažymi, jog Įsakymas nėra sprendimas ar nutarimas, todėl už jo nevykdymą nekyla administracinė atsakomybė. Teigiama, kad tariamai padarytas nusižengimas nesukėlė jokių realių padarinių, kas taip pat panaikina pavojingumo pobūdį ANK prasme. Apeliantas teigia, kad byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas yra neišsamus, jame nenurodytos esminės pažeidimo padarymo aplinkybės.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento juridinis skyrius prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ administratoriumi buvo paskirtas 2012 m. spalio 9 d. įsakymu 5 metams, t.y. terminuotai, o po šio termino „Naujamiesčio būsto“ įgaliojimai pasibaigė. Akcentuoja, kad įsakymo apskundimas nesustabdo įsakymo galiojimo ir nesuponuoja, kad įsakymas nėra įsigaliojęs. Savivaldybė akcentuoja, jog pagal CK nuostatas, turto sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir šiuo atveju, be kita ko, negali būti naudojama. Atsiliepime nesutinkama su tuo, kad apelianto veiksmuose nėra kaltės, analizuojamas ANK 505 straipsnio nuostatų taikymas, taikymo sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliaciniame skunde ginčijama R. L. kaltė. Kaltės ginčijimas iš esmės grindžiamas tuo, kad Įsakymas, už kurio nevykdymą nubaustas R. L., yra apskųstas ir gali būti pripažintas neteisėtu. Taip pat dėstomi kiti, išvestiniai teisiniai argumentai.
Žemesnės instancijos teismas
5. Dėl Įsakymo galiojimo ir teisėtumo išsamiai pasisakė apylinkės teismas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir jeigu šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų, savivaldybių merų priimti teisės taikymo aktai (individualūs teisės aktai) įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.
6. Individualaus teisės akto galiojimo nesustabdo jo apskundimas teismui. Apelianto nurodomoje civilinėje byloje, pirminėje bylos stadijoje, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas Įsakymo galiojimas, tačiau vėliau jos buvo panaikintos. Taigi, remiantis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu matyti, kad Įsakymas yra galiojantis, todėl privalo būti vykdomas. Vien tik konkretaus individualaus teisės akto apskundimas nereiškia ir nesuponuoja to, kad asmuo gali nevykdyti konkretaus akto (šiuo atveju – Įsakymo). Apeliaciniame skunde taip pat remiamasi ir teismų praktika, tačiau nurodomoje praktikoje pateikiami labiau bendro pobūdžio teiginiai, kurie, šios konkrečios bylos atveju, negali būti taikomi tiesiogiai.
7. Sprendžiant dėl apelianto kaltės šioje byloje svarbu tai, kad jis žinojo, kad Įsakymo vykdymas nėra sustabdytas, tiksliau buvo sustabdytas tik trumpą laiką, tačiau vėliau laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos. Tokiu atveju apeliantas žinojo apie turimą pareigą, tačiau jos nevykdė argumentuodamas Įsakymo apskundimu. Būtent tokie R. L. veiksmai pavirtina jo kaltę, tyčinį nenorą vykdyti pareigų ir dėl to jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tokio jo veikimo motyvai, neva perdavus reikiamus dokumentus vėliau galėtų nukentėti teikiamų paslaugų kokybė ir daugiabučių namų savininkų interesai, yra išvestiniai ir nepanaikinantys apelianto kaltės, bei, juo labiau, nesuteikiantys teisės jam nevykdyti turimų įsipareigojimų.
8. Pagal ANK 505 straipsnį, kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki devynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki penkių tūkstančių eurų (nusižengimo padarymo metu galiojusi ANK redakcija). Apeliaciniame skunde teigiama, kad gali būti baudžiama tik už sprendimų (nutarimų) nevykdymą, o šiuo atveju buvo priimtas Įsakymas. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 9 punktus, administracinis aktas yra viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas, o individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Aptariame Įsakyme aiškiai nurodyta, kokiais teisės aktais yra remiamasi priimant šį individualų administracinį aktą (b. l. 12). Apygardos teismas nepasisako dėl Įsakymo teisėtumo. Taigi, apelianto teiginiai dėl neva netinkamo ANK 505 straipsnio inkriminavimo yra atmestini, kaip nepagrįsti, nes Įsakymas yra priskiriamas prie tų teisės aktų, už kurių nevykdymą numatyta atsakomybė ANK 505 straipsnyje.
9. Kita apeliacinio skundo argumentų grupė yra susijusi su tuo, kad, pasak apelianto, padarytas nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių. Su tokia argumentacija apygardos teismas nesutinka. Kaip matyti iš ANK 505 straipsnio nuostatų, šis nusižengimas aprašytas formaliąja nusižengimo sudėtimi, tai reiškia, kad pats, šiuo konkrečiu atveju, Įsakymo nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę. Tuo atveju, jeigu dėl neteisėtų apelianto veiksmų kiltų ir kitokio pobūdžio padarinių, galėtų būti plečiamos administracinės atsakomybės ribos, tačiau šiuo atveju pakanka nustatyti, kad nusižengimas padarytas ir nereikalaujama, kad kiltų kokie nors padariniai. Toks teisės normos aiškinimas negali būti suprantamas kaip formalus teisės taikymas, nes šioje byloje administracinės atsakomybės esmė ir yra ta, kad asmuo nevykdo iš teisės aktų kylančių reikalavimų, kas jau savaime sutrikdo tiek institucijų darbą, tiek efektyvią daugiabučių namų priežiūros bei administravimo sistemą.
10. Apeliantas pažymi, jog byloje surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Su tokia skundo pozicija apygardos teismo teisėjas nesutinka. Iš protokolo (b. l. 3) matyti, kad nurodytos esminės nusižengimo padarymo aplinkybės. Viso proceso metu nekilo abejonių dėl to, kad R. L. žinojo, už ką yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo teisės į gynybą ar aiškų procesą buvo pažeistos. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, protokole nenurodyta, kad R. L. aptariamą nusižengimą padarė jau būdamas baustas už tokį patį nusižengimą, tačiau ši aplinkybė buvo patikslinta ir apylinkės teismo posėdžio metu bei buvo matoma iš nusižengimo kvalifikavimo protokole. Teismas apelianto argumentus šioje dalyje vertina kaip formalius.
11. Remiantis visuma aukščiau išdėstytų argumentų darytina išvada, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
R. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.