Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-06-10 · Civilinė byla Nr. e2YT-15565-861/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-10
Bylos Nr.
e2YT-15565-861/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10394-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Pareiškėjas
L. V.
Suinteresuotas asmuo
K. V., Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-15565-861/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10394-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2020 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo L. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys K. V., K. V., Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notarė Ona Adomavičienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po po sutuoktinės H. V. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jos palikimą – ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė, o jis liko gyventi minėtame bute. Į notarą nesikreipė nei vienas iš įpėdinių, t. y. nei pareiškėjas, nei vaikai, kurie tik tarpusavyje susitarė, kad ½ dalis buto, likusio po palikėjos mirties, atiteks pareiškėjui. Paaiškino, kad po sutuoktinės mirties pareiškėjas tvarkė ir prižiūrėjo butą, atliko remontą, mokėjo mokesčius, taigi, priėmė palikimą faktiniu valdymu.

Suinteresuotas asmuo K. V. prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo K. V. prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notarė Ona Adomavičienė su pareikšimu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė, o jis liko gyventi minėtame bute. Į notarą nesikreipė nei vienas iš įpėdinių, t. y. nei pareiškėjas, nei vaikai, kurie tik tarpusavyje susitarė, kad ½ dalis buto, likusio po palikėjos mirties, atiteks pareiškėjui. Pareiškėjas tvarkė ir prižiūrėjo butą, atliko remontą, mokėjo mokesčius, minėtame bute gyvena, jame nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.).

Nagrinėjamu atveju teismo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.). Pažymėtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, be to, reikia atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Nagrinėjamu atveju palikimą sudaro ½ buto, kuriame sutuoktiniai gyveno, o dabar liko gyventi pareiškėjas. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų teismas daro išvadą, kad pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties kaip palikimą priėmė ½ dalį buto, kuriame gyvena iki šiol.

Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštarauja, remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais, konstatuotina, jog L. V. palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197, 259, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po H. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė L. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė