Kauno apygardos teismo nutartis

2020-01-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-29-579/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-03
Bylos Nr.
1S-29-579/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56064-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Danutė Giačaitė, Evaldas Gražys
Nuteistasis
M. M.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-29-579/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56064-2016-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Jakubonienės,

sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant R. M.,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Antano Baranausko skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2019 m. lapkričio 18 d. priimtas nutarimas Nr. 93-268 taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. M. nuteistas 2018 m. balandžio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta 1 (vieneri) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo. Taip pat nuteistas 2018 m. lapkričio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. 2019 m. balandžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2018 m. balandžio 25 d. ir 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė M. M. paskirta 2 (dveji) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2018 m. birželio 26 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 24 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 93-268 nutarė taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 53 iki 44 balų pagal OASys metodiką. M. M. aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, yra iniciatyvus renginiuose ir turnyruose, mokosi (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokykloje kompiuterinio projektavimo operatoriaus specialybės, be to, jis bausmės atlikimo metu nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, už stropų darbą ir gerą elgesį buvo du kartus paskatintas, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtino, motyvuodamas tuo, kad bausmės atlikimo metu M. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas, be to, daro pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (nuo paskutinio vertinimo ši rizika sumažėjo 9 balais), yra nustatyti nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtaką darantys apsauginiai veiksniai: tinkamos gyvenimo sąlygos, ryšių palaikymas su artimaisiais, pakankami tarpasmeniniai įgūdžiai, įžvalga apie savo problemas ir pastangos jas spręsti, tinkami problemų sprendimo įgūdžiai bei prosocialūs ateities tikslai, kas sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

5.1. Skunde prokuroras nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių – nuteistojo M. M. asmenybės, nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka bausmę, pavojingumo, ankstesnių teistumų ir kt. Prokuroro manymu, teismas išskirtinę reikšmę suteikė vien tik nuteistąjį teigiamai apibūdinantiems duomenims. Nors nuteistąjį M. M. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių yra (skatintas, drausminių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių ir kt.), tačiau šių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog M. M. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti paleidus jį lygtinai iš pataisos įstaigos. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. M. M. yra teistas 9 kartus, iš jų 8 kartus – dėl smurtinio pobūdžio nusikaltimų (taip pat ir apysunkių nusikaltimų) padarymą, jam buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, taip pat buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, t. y. jis vėl nusikalsdavo ir buvo nuteisiamas už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą.

5.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (44 balai), statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma nepakankama (20 balų), yra išlikę nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai (informacija apie teisės pažeidimus, mąstymas ir elgesys), nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, jis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, yra linkęs nusikalsti, anksčiau dažnai užsiimdavo veikla, kuri skatino jo nusikalstamą veiką (prieš veikdamas jis nėra linkęs pagalvoti, dažnai elgiasi impulsyviai, gali būti neatsparus stresiniams dirgikliams, tikėtina, kad konfliktinių situacijų metu jo elgesys priklausys nuo aplinkybių ir kitų asmenų elgesio; nuteistasis savyje probleminių sričių neįžvelgia, jų nesprendžia arba sprendžia socialiai nepriimtinais būdais; apie ateities planus kalba nekonkrečiai; apie nusikaltimus, už kuriuos atlieka laisvės atėmimo bausmę, kalbėti vengia, nusikalstamas veikas yra linkęs pateisinti, o tai rodo, jog asmuo yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas, kritiškai nevertina savo elgesio, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti), t. y. M. M. pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl pataisos procesas nuteistajam nėra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5.3. Prokuroro nuomone, M. M. likusi neatlikta bausmės dalis dar yra pakankamai didelė (9 mėnesiai 10 dienų Komisijos nutarimo priėmimo dienai), todėl, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistajam bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį, nėra pagrįsta. Prokuroro manymu, apylinkės teismas netinkamai įvertino Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus kriminogeninius veiksnius, t. y. nustatyta, kad M. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės – 44 balai, ši rizika nuo 53 balų sumažėjo nežymiai – 9 balais (nuo 53 balų iki 44 balų). Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, buvo būtina nustatyti akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau, prokuroro manymu, tokios pažangos M. M. atveju nėra. Todėl lygtinis paleidimas jam nebus efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, priešingai, tai sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, kas gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Pagrindo manyti, jog probacija gali būti sėkminga, nėra.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime (prašyme) į prokuroro skundą nuteistojo M. M. gynėjas advokatas A. D. prašo prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį.

7. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

8. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Antano Baranausko skundas tenkinamas.

9. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali tik įvertinusios šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

10. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir Socialinio tyrimo išvadoje pateiktos aplinkybės, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytas nukentėjusiojo atsiliepimas, jeigu jis buvo gautas (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius, galimybę sėkmingai integruotis į visuomenę ir kitas svarbias aplinkybes.

11. Nuteistasis M. M. yra atlikęs daugiau nei 1/3 paskirtosios bausmės laiko (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas), jis taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytą programą (dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gamybos ceche, 2019 m. gegužės 29 d. buvo atleistas dėl užsakymų/darbo trūkumo, yra pateikęs prašymą įsidarbinti siuvykloje; bausmės atlikimo metu padengė priteistą civilinį ieškinį; mokosi (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokykloje; aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse; pagal poreikį konsultuojasi su psichologu; laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų), jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (44 balai pagal OASys metodiką). Todėl konstatuotina, jog nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau, kaip teisingai skunde pažymėjo prokuroras, vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio, t. y. turi būti nustatyta akivaizdi ir įtikinanti M. M. pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

12. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą dėl materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui buvimo. Teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, asmens charakteristiką, Socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, kitas reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino nuteistojo bausmės atlikimo metu gautus paskatinimus, mokymąsi (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokykloje, pateiktą pažymą apie būsimą įdarbinimą laisvėje, ryšių su artimaisiais palaikymą bei drausminių nuobaudų neturėjimą. Nors tai nėra pirmasis nuteistojo svarstymas dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės, tačiau tai nereiškia, jog nėra būtina itin kruopščiai įvertinti visų aukščiau minėtų vertintinų aplinkybių visumą, neteikiant kuriai nors aplinkybei išskirtinumo, kadangi nuteistojo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors konkrečiu laikotarpiu.

13. Bylos medžiaga patvirtina, kad M. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nesunkių, smurtinių nusikaltimų padarymą. Nors jo padarytos nusikalstamos veikos nėra itin pavojingos, vis dėlto, šis teistumas jam nėra pirmasis, anksčiau nuteistasis ne kartą teistas už panašaus ar analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, t. y. jam būdingas nusikaltimų modelis, kas patvirtina, jog M. M. elgesys nėra atsitiktinis ar nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, tai jo netinkamo gyvenimo būdo išraiška, kurios koregavimui nuteistasis neskiria pakankamai dėmesio. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, o interviu metu gailisi. Vis dėlto, teisėjų kolegija šios atgailos nelaiko nuoširdžia. Minėtą išvadą sustiprina M. M. kriminalinė praeitis bei jam taikytos poveikio priemonės. Prokuroras skunde pagrįstai nurodo, jog nuteistajam jau buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau švelnus baudžiamumas teigiamos įtakos neturėjo, nes M. M. ir toliau smurtavo, pažeidinėjo viešąją tvarką. Taikant minėtas priemones, nuteistasis, kaip ir nagrinėjamu atveju, buvo išreiškęs apgailestavimą dėl savo netinkamo elgesio, tačiau, vos paleistas į laisvę, sugrįždavo prie jam vienam priimtino, priešingo teisei veikimo. Aukštesniajam teismui pateikta medžiaga liudija, kad bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas M. M. pažeidė, t. y. padarė naują nusikalstamą veiką, tuo tarpu lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, nepaisant to, vos išbrauktas iš probuojamųjų sąrašo, vėl nusikalto. Taigi, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija labiau koncentruojasi ne į formaliai (subjektyvų) nuteistojo reiškiamą apgailestavimą, tačiau į konkrečius (objektyvius) veiksmus, kaip jis stengiasi koreguoti savo netinkamą elgesį bei mąstyseną.

14. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad M. M. elgesio pataisos programoje nedalyvavo, t. y. savo nekontroliuojamo, smurtinio elgesio su specialistų pagalba jis nebandė keisti. Tuo tarpu vien aktyvus dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse (teisėjauja turnyruose, pildo taškų lenteles ir pan.) nerodo nuteistojo siekio integruotis į visuomenę. Dalyvavimas įvairiuose renginiuose rodo, jog M. M. siekia prasmingai ir maloniai praleisti laisvalaikį, tačiau, visų pirma, jo dėmesys turi būti nukreiptas į turimų elgesio problemų sprendimą, o tik po to į įvairią saviveiklą. Pateiktoji medžiaga liudija ir tai, kad M. M. yra smurtavęs ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jokių su alkoholio vartojimo prevencija susijusių programų jis nėra lankęs. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistajam sunku identifikuoti sritis, kurios turi būti koreguojamos. Šią išvadą sustiprina ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti teiginiai apie tai, kad M. M. vengia kalbėti apie nusikaltimą, jis gali būti neatsparus stresiniams dirgikliams, tikėtina, jog konfliktinių situacijų metu jo elgesys priklausys nuo aplinkybių ir kitų asmenų elgesio. Kadangi nuteistasis nesistengia stiprinti savikontrolės įgūdžių, neieško konstruktyvių, alternatyvių problemų sprendimų būdų, todėl pagrindinis jam nustatytas kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys, šiuo atveju visiškai nėra koreguojamas, kas neleidžia spręsti apie sėkmingą probaciją.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroras skunde pagrįstai atkreipė dėmesį, kad M. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors nuo paskutinio svarstymo ir yra sumažėjusi 9 balais, tačiau vis dar išlieka vidutinė – 44 balai pagal OASys metodiką, iš kurių mažiau nei pusė – 20 balų yra statiniai. Vadinasi, 24 balus nuteistasis savo nepriekaištingu elgesiu dar gali koreguoti, t. y. gali patekti į žemos rizikos grupę. Šiuo metu M. M. iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, t. y. jis nepažeidinėja nustatyto režimo ir vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, nėra baustas drausmine tvarka, vis dėlto, bausmę nuteistasis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vadinasi, pataisos įstaigos administracija jo elgesio nevertina, kaip sudarančio galimybes tęsti bausmės atlikimą lengvosios grupės sąlygomis. Kadangi M. M. dar nėra vertas bausmės atlikimo švelnesnėmis sąlygomis, todėl šiuo metu per anksti spręsti, ar jis vertas teismo pasitikėjimo ir tolesnio bausmės atlikimo tęsimo neizoliuotas nuo visuomenės. Šios išvados nepaneigia ir nuteistajam nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, kurie iš esmės yra tik tikėtini ir neaišku, ar pasiteisintų nuteistajam būnant laisvėje, juo labiau, kad M. M. ryšiai su artimaisiais nelaikytini itin stipriais. Iki suėmimo jis gyveno nuomojamame būste su savo sugyventine (duomenys neskelbtini), tačiau, išėjęs į laisvę, planuoja grįžti gyventi pas tėvus į (duomenys neskelbtini). Pateiktoje medžiagoje yra duomenų, kad nuteistasis dažnai užsiimdavo veikla, kuri skatino jo nusikalstamą veiką ir, nors šiuo metu M. M. teigia, kad nebebendrauja su asmenimis, kurie turėjo įtakos jo kriminaliniam elgesiui, tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra. Šioje nutartyje jau minėta, kad nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, kuris akivaizdu nesusiformavo per vienerius metus (M. M. pirmą kartą teistas 21 metų, o šiuo metu jam jau 32 metai), taigi, ir pataisos procesas negali būti trumpalaikis.

16. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų mokymąsi ir pan. Todėl skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išvardintos teigiamai M. M. charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

17. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nėra teisėta ir pagrįsta visapusiška bylos medžiagos analize, bausmės tikslai M. M. atžvilgiu dar nėra pasiekti, todėl prokuroro skundas tenkinamas, o apylinkės teismo nutartis naikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Antano Baranausko skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2019 m. lapkričio 18 d. priimtą nutarimą Nr. 93-268 taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėEvaldas GražysJūratė Jakubonienė