- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- e2-22852-861/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17384-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- If P
- Atsakovas
- G. M.
- Advokatai
- Jurgita Mikalauskienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, atstovei advokatei Jurgitai Mikalauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, ieškinį atsakovui G. M. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pareikštu ieškiniu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas ir (duomenys neskelbtini) sudarė draudimo sutartį, kuria nuo įvairių rizikų, tame tarpe avarijų, laikotarpiui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apie 12:00 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su automobiliu (duomenys neskelbtini), buvo apgadinti abu automobiliai, o dėl įvykio atsakomybę prisiėmė atsakovas, pasirašydamas eismo įvykio deklaraciją, tad ginčo dėl to, kas yra eismo įvykio kaltininkas, nėra. Automobilio (duomenys neskelbtini) remontas kainavo 1062,29 Eur be PVM; ši suma yra padarytos žalos dydis, tad 2017-06-27 ieškovas išmokėjo 1062,29 Eur draudimo išmoką. Atlyginęs patirtą žalą ieškovas įgijo subrogacinio reikalavimo teisę - reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingų dėl žalos padarymo asmenų ir 2017-08-17 išsiuntė atsakovui prašymą dėl žalos atlyginimo. 2017-10-18 atsakovas ieškovui sumokėjo 303,45 Eur, nurodydamas, kad tiek vertina padarytą žalą, nes eismo įvykio metu automobilio (duomenys neskelbtini) ratlankis nebuvo pažeistas. Atsakovas liko skolingas 758,84 Eur (1062,29 – 303,45). Ieškovas, pateikdamas 2017-08-17 pretenziją atsakovui, pareikalavo prievolę įvykdyti per 14 dienų, maždaug 3 dienų laikas reikalingas, kad laiškas pasiektų atsakovą, todėl ieškovas prašė priteisti taip pat 107,34 Eur palūkanų, kurias skaičiuoja nuo 2017-09-30.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad jo vairuojamam automobiliui nesėkmingai parkuojantis, transporto priemonės susidūrė ir atsakovas iškarto pripažino kaltę; kai buvo padaryta eismo įvykio nuotrauka, jis patraukė automobilį, kad būtų galima geriau įvertinti padarytą žalą. Nurodė, kad eismo įvykio deklaraciją ranka pildė automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas, jis ir jo žmona atidžiai apžiūrėjo sugadinimus ir surašė juos į deklaraciją, užrašė matomus apgadinimus, kurių faktiškai nebuvo (pvz.: priekinis parkavimosi daviklis, kuris faktiškai nebuvo pažeistas nei vizualiai, nei funkciškai), tad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo itin atsargus ir surašė viską, ką tik norėjo, be to, deklaracijoje liko pakankamai tuščios vietos, tad jis galėjo įrašyti daugiau sugadinimų. Atvykę kelių policijos pareigūnai atsakovui surašė administracinio pažeidimo protokolą, nes transporto priemonė neturėjo privalomojo civilinio transporto priemonių draudimo. Atsakovas akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas ir jo žmona dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), užima aukščiausias pareigas, jie yra asmeniškai suinteresuoti savo automobilio būkle, išvaizda ir verte, todėl jie turi motyvą šioje situacijoje maksimaliai apsisaugoti nuo finansinių nuostolių arba išlošti; tai patvirtina jų suinteresuotumą surašyti į deklaraciją kuo daugiau automobilio sugadinimų. Ieškovas atsiuntė atsakovui prašymą atlyginti žalą, kuriame nurodė sumokėti 1062,29 Eur, tai atitiko ieškovo pateiktą (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą, tačiau atsakovas nesutinka žalos, padarytos ratlankiui, nors likusią prašomą 303,45 Eur sumą, išskyrus (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytas išlaidas, kurios yra susijusios su ratlankio pažeidimu, t. y. 740,66 Eur už ratlankį ir 18,18 Eur už rato montavimą, sumokėjo. Pažymėjo, kad ieškovo pateiktoje eismo įvykio nuotraukoje aiškiai matosi visas ratlankio plotas ir perimetras, nuotrauka neįrodo, kad automobilis (duomenys neskelbtini) turėjo kontaktą su automobilio (duomenys neskelbtini) ratlankiu. Atsakovas nepripažįsta ieškovo reikalavimo atlyginti žalą už ratlankį, nes jis eismo įvykio metu nebuvo pažeistas. Pabrėžė, kad ieškovas 3 metus nesikreipė į atsakovą, todėl yra pats kaltas už pradelstą laiką, ir neturi teisės reikalauti palūkanų.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad atsisakyti mokėti žalą už automobilio ratlankį nėra pagrįsta – žala jam matyti iš nuotraukų, nubrozdinimai buvo švieži, jo nuotraukas darė ir autoservisas, kur matyti tokie patys pažeidimai. Ratlankio pažeidimai buvo būtent toje vietoje, kuri yra prie bamperio, o kad tai nebuvo įrašyta į deklaraciją, yra įprasta, kadangi nukentėjęs asmuo nėra specialistas. Didžiausia žala buvo padaryta bamperiui, o kad pažeistas daviklis, buvo tikėtina, tačiau servise paaiškėjus, kad daviklis nepažeistas, nukentėjęs asmuo dėl to pretenzijų neturėjo. Paaiškino, kad baltų dažų ant ratlankio ir negalėjo būti, nes ratlankio kontaktas buvo su ratu, ne su dažyta automobilio vieta.
Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad nukentėjusysis nurodė daugiau pažeidimų, nei jų buvo iš tiesų, ratlankis pažeistas nebuvo, nes nebuvo kontakto. Nurodė, kad būtent tokie pažeidimai ant ratlankio lieka parkuojantis prie šaligatvio, o dauguma ieškovo pateiktų nuotraukų yra ne iš įvykio vietos. Į teismo klausimą, ar gali pagrįsti savo teiginius įrodymais, atsakovas atsakė, kad įrodymus sunku pateikti. Akcentavo, jog tikėtina, kad žala padaryta anksčiau, abu žmonės, važiavę Mecedes Benz buvo solidaus amžiaus, virš 40 metų, jie buvo dviese, tad į deklaraciją surašė tai, ką norėjo. Pabrėžė, kad jo vairuotas automobilis buvo baltas, o baltų dažų ant ratlankio nebuvo likę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apie 12:00 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su automobiliu (duomenys neskelbtini), dėl įvykio atsakomybę prisiėmė atsakovas, pasirašydamas eismo įvykio deklaraciją. Automobilio (duomenys neskelbtini) remontas kainavo 1062,29 Eur be PVM; šią sumą ieškovas laiko padarytos žalos dydžiu, tad išmokėjo kaip draudimo išmoką. 2017-10-18 atsakovas ieškovui sumokėjo 303,45 Eur, nurodydamas, kad tiek vertina padarytą žalą, nes eismo įvykio metu automobilio (duomenys neskelbtini) ratlankis nebuvo pažeistas.
CK 6.263 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovas pažeidė aukščiau minėtos teisės normos reikalavimus, todėl jam kyla civilinė atsakomybė – pareiga atlyginti padarytą žalą. Kadangi atsakovo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu buvo nedrausta, atsakovui kyla pareiga pačiam atlyginti padarytą žalą.
Atlyginęs draudėjo patirtą žalą ieškovas įgijo subrogacinio reikalavimo teisę - reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo dėl žalos padarymo asmens. Vadovaujantis CK 6.1015 str. 1 d. nuostatomis, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens.
Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuotolių atlyginimo principo (CPK 6.251 straipsnis). Šio principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.
Automobilio (duomenys neskelbtini) remontas kainavo 1062,29 Eur be PVM ir šią sumą ieškovas nurodė kaip padarytos žalos dydį, nes 2017-06-27 ieškovas draudėjui išmokėjo 1062,29 Eur draudimo išmoką.
Byloje atsakovas neginčijo nei savo neteisėtų veiksmų, nei žalos padarymo fakto, jis dalį žalos atlygino, tačiau nesutiko atlyginti tos žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta ne eismo įvykio metu.
Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad automobilio (duomenys neskelbtini) remontas kainavo 1062,29 Eur be PVM, ieškovas išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. 2017-10-18 atsakovas sumokėjo 303,45 Eur, nurodydamas, kad tiek vertina padarytą žalą, nes eismo įvykio metu automobilio (duomenys neskelbtini) ratlankis nebuvo pažeistas. Su tokia atsakovo pozicija byloje teismas sutikti negali. Kaip nurodo atsakovas, tai, kad eismo įvykio deklaraciją ranka pildė automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas, be to jis ir jo žmona atidžiai apžiūrėjo sugadinimus ir surašė juos į deklaraciją, negali būti laikoma įrodymu, jog minimi asmenys buvo nesąžiningi. Lygiai taip pat atsakovo dėstoma aplinkybė, kad nukentėjusieji užrašė matomus apgadinimus, kurių faktiškai nebuvo (pvz.: priekinis parkavimosi daviklis, kuris faktiškai nebuvo pažeistas nei vizualiai, nei funkciškai), nereiškia, kad nukentėjusieji sąmoningai siekė sau naudos, o ieškovas apmokėjo jiems tokią sumą, kokią jie nurodė.
Teismas pažymi, kad automobilio remontas buvo atliekamas servise, jame automobilis buvo apžiūrėtas, byloje yra pateikta (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita-faktūra. Priešingai, nors deklaracijoje buvo įrašytas kaip sugadintas eismo įvykio metu priekinis parkavimosi daviklis, jis nebuvo remontuotas, nes servise paaiškėjo, kad jis nėra pažeistas ir dėl to, pasak ieškovo atstovės, nukentėjusieji pretenzijų neturėjo, kas paneigia atsakovo nurodomas aplinkybes dėl nukentėjusiųjų asmenų veiksmų ir noro pasipelnyti bei rodo tai, jog servisas remontavo tas automobilio dalis, kurios buvo iš tikrųjų sugadintos.
Teismas pažymi, kad išanalizavus byloje esančias automobilio nuotraukas, matyti visas ginčo objektu tapusio ratlankio plotas; iš nuotraukų akivaizdu, kad automobilis (duomenys neskelbtini) turėjo kontaktą taip pat ir su automobilio (duomenys neskelbtini) ratlankiu, ką atsakovas neigia ir nepripažįsta ieškovo reikalavimo atlyginti žalą už ratlankį, nes jis eismo įvykio metu nebuvo pažeistas. Iš nuotraukų matyti, kad automobilio nubrozdinimai buvo švieži, be to, automobilio nuotraukas darė ir autoservisas ir jose užfiksuoti tokie patys automobilio pažeidimai. Akcentuotina, kad tai, jog atsakovo vairuotas automobilis buvo baltas, o baltų dažų ant ratlankio nebuvo likę, paaiškina iš nuotraukų matomas faktas, kad ratlankio kontaktas buvo su ratu, o ne su dažyta automobilio vieta.
Atsakovo analizuojamos prielaidos, kad būtent tokie pažeidimai ant ratlankio lieka parkuojantis prie šaligatvio, nėra niekaip pagrįstos byloje nei rašytiniais įrodymais, nei šalių paaiškinimais. Taip pat teismas akcentuoja, kad negali vertinti atsakovo teiginių, jog tikėtina, kad žala padaryta anksčiau, nes tokių įrodymų byloje taip pat nėra, o pasisakymas, kad abu žmonės, važiavę (duomenys neskelbtini) buvo solidaus amžiaus, virš 40 metų, jie buvo dviese, tad į deklaraciją surašė tai, ką norėjo, vertintini iš esmės kritiškai.
Šios byloje ištirtos aplinkybės leidžia teismui teigti, kad eismo įvykio, už kurį yra atsakingas atsakovas, metu, buvo apgadintas automobilio (duomenys neskelbtini) ratlankis.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys yra tenkinamas ir 758,84 Eur žalos atlyginimas priteistinas jo naudai iš atsakovo (CK 6.263 str., 6.1015 str., CPK 178 str., 185 str.).
Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad ieškovas 3 metus nesikreipė į atsakovą, todėl yra kaltas už pradelstą laiką, ir neturi teisės reikalauti palūkanų skaičiavimo, be to, nesutiko nei su žyminio mokesčio priteisimu, nei su teisinės pagalbos išlaidų priteisimu.
Pažymėtina, kad ieškovas atsakovui siuntė pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas sumokėjo tik dalį reikalaujamos žalos, todėl negalėjo tikėtis, kad ieškovas nereikalaus likusios žalos apmokėjimo.
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.
Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį ieškovas iš atsakovo turi teisę reikalauti 5% ikiteisminių kompensuojamųjų palūkanų. Kadangi subrogacinė prievolė nėra apibrėžta konkrečiu terminu, ji tampa privaloma vykdyti po pareikalavimo, todėl ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos skaičiuotinos nuo reikalavime (pretenzijoje) nurodyto termino įvykdyti prievolę pasibaigimo dienos, todėl ieškovas ikiteismines kompensuojamąsias palūkanas atsakovui paskaičiavo nuo 2017-09-30; jos sudaro 107,34 Eur ir yra priteistinos iš atsakovo.
Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo tenkintinas.
Ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 19,00 Eur žyminio mokesčio bei 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 519,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui If P&C Insurance AS, veikiančiam per If P&C Insurance AS filialą, j. a. k. 302279548, 866,18 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis eurus, 18 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 519,00 Eur (penkis šimtus devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.