Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimas, e2-527-759/2021

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-03-01
Bylos Nr.: e2-527-759/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-01258-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Snieguolė Bielskienė (pirm.)
Ieškovas: L. J., O. J.
Atsakovas: M. S.

Kategorijos

2.2.1.9.2Teisės į atvaizdą gynimas
2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.5Galutinis sprendimas
3.2.6.8.2Fakultatyvusis sprendimo nukreipimas skubiam vykdymui
3.2.6.9Teismo sprendimo įvykdymo tvarkos ir termino nustatymas ir sprendimo įvykdymo užtikrinimas

Civilinė byla Nr. e2-527-759/2021Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01258-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.2; 2.2.1.9.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.1.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.8.2; 3.2.6.9 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 1 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Gritienei,dalyvaujant ieškovei L. J.,ieškovui O. J., ieškovų atstovui advokatui G. Ž.,atsakovui M. S., jo atstovui advokatui R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. J. ir O. J. ieškinį atsakovui M. S. dėl teisės į atvaizdą, garbės ir orumo gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovai L. J. ir O. J. kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovą M. S. nedelsiant, bet ne vėliau kaip septynias dienas nuo teismo sprendimo priėmimo pašalinti: 2020 m. kovo 31 d. socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „AFERISTAI.SUKČIAI.APGAVIKAI.“ apie ieškovus paskelbtą įrašą, 2020 m. balandžio 2 d. socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Paviesink sukciu“ apie ieškovus paskelbtą įrašą, 2020 m. balandžio 3 d. savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje apie ieškovus paskelbtą įrašą, nustatyti, kad sprendimo dalis dėl atsakovo įpareigojimų vykdytina skubiai. Taip pat nustatyti, kad atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius teismo įpareigojimų, jam skiriama 50 Eur bauda ieškovų naudai už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną. Iš atsakovo ieškovams priteisti kiekvienam po 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir po 48,40 Eur turtinės žalos atlyginimo, iš viso: 296,80 Eur. Ieškovams iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (296,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir teisines pagalbos išlaidas. Atsakovas 2020 m. vasario 4 d. darbo sutarties pagrindu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2020 m. vasario 7 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. buvo komandiruotas į darbo vietą Olandijoje apdailininko darbui laivuose. 2020 m. kovo 20 d. įsakymu atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo neatvykus 2020 m. kovo 19 d. į darbą ir savavališkai pasišalinus iš komandiruotės. Darbo ginčas buvo išnagrinėtas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. gegužės 4 d. sprendimu, kuriuo atsakovo prašymas dėl su darbu susijusių išmokų išieškojimo buvo tenkintas iš dalies: atsakovui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 268,65 Eur darbo užmokesčio, 142 Eur kelionės išlaidų, 64 Eur dienpinigių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl šio sprendimo pateikė ieškinį Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams. Byla baigta 2020 m. liepos 1 d. taikos sutartimi. Atsakovas 2020 m. kovo 31 d. socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „AFERISTAI.SUKČIAI.APGAVIKAI.“ paskelbė įrašą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, neva jis nusprendė nutraukti darbo sutartį dėl karantino, šiuo klausimu tarėsi su darbdavio atstovais, tačiau šie nesuorganizavo jam kelionės namo, visiškai su juo neatsiskaitė, skyrė 900 Eur baudą. Savo įraše atsakovas paviešino ieškovų atvaizdus, nurodydamas, jog įmonėje nėra žmogiškumo, siūlo apeiti įmonę „šimto kilometrų spinduliu“. Tapatų įrašą atsakovas 2020 m. balandžio 2 d. paskelbė grupėje „Paviesink sukciu“, o 2020 m. balandžio 3 d. paskelbė įrašą savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje. Ieškovų atstovas jų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atsakovui 2020 m. balandžio 15 d. išsiuntė pretenziją, kurioje pareikalavo pašalinti „Facebook“ socialiniame tinkle paviešintas ieškovų fotonuotraukas, kartu panaikinant visą juridinio asmens dalykinę reputaciją ir įžeidžiančio, fizinių asmenų garbę ir orumą žeminančio įrašo turinį. Taipogi atsakovas buvo įspėtas, jog jam to nepadarius, bus kreiptasi į teismą. Tačiau atsakovas į pretenziją nesureagavo, įrašų nepašalino. Atsakovas paskelbė ieškovų fotografijas, paimtas iš socialinio tinklo „Facebook“, nurodydamas asmens duomenis (vardus ir pavardes), neturėdamas tam sutikimo, be to, fotonuotraukos paskelbtos asmens garbę, orumą ir dalykinę reputaciją žeminančiame kontekste. Atsakovas savo paskelbtame įraše paskelbė tikrovės neatitinkančius duomenis, sudarant įspūdį neva jis be pagrindo buvo „išmestas“ iš darbo, kad su juo nebuvo visiškai atsiskaityta (ieškovai su juo dėl atsiskaitymo „nėjo net į kalbas“, kad jam skyrė baudą „davė baudos 900 Eur kaip 90-aisiais“, apgaudinėjo „sėdžiu su makaronais ant ausų“. Įrašas paskelbtas grupėje „AFERISTAI.SUKČIAI.APGAVIKAI.“, iš ko galima spręsti, kad atsakovas tokiais laiko ieškovus. Pastarosios grupės aprašyme nurodyta „Kadangi senoji grupė dingo, norėdami apsaugoti žmones nuo Aferistų ir kitokio plauko sukčių, sukūrėme naują grupę, kurioje bus viešinami AFERISTAI ne tik iš Lietuvos. Jokių REKLAMŲ X Kadangi grupė nauja, kvieskite draugus, kuo ratas didesnis tuo mažiau nukentėjusių“. Taip pat ir savo asmeninėje paskyroje atsakovas paskelbė tą patį įrašą pavadinimu AFERISTAI.SUKČIAI.APGAVIKAI.“, įrašas paviešintas ir grupėje „Paviesink sukcių“. Grupėje „AFERISTAI.SUKČIA1.APGAVIKAI.“ yra virš 20 000 narių, be to, joje paskelbti įrašai yra vieši, t. y. matomi visiems asmenims, nebūtinai nariams. Šioje grupėje atsakovo paskelbtą įrašą ieškinio surašymo dieną jau buvo pasidalinęs (išplatinęs) 151 asmuo, po įrašu parašyta 40 komentarų, kai kuriuose jų ieškovai apibūdinami įžeidžiančiais epitetais, prieš ieškovus siūloma imtis smurtinių veiksmų. Dėl tokių atsakovo įrašų, kurie paskatino skaitytojų neigiamą reakciją į ieškovus, ieškovai patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, prarado saugumo jausmą. Ieškovai iš atsakovo tereikalauja simbolinio dydžio neturtinės žalos atlyginimo, t. y. kiekvienam ieškovui po 100 Eur. Taip pat ieškovams iš atsakovo priteistina 96,80 Eur turtinės žalos atlyginimo - išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą.

2. Teismo posėdyje ieškovė palaikė savo reikalavimus. Paaiškino, kad įrašai apie ieškovus nėra ištrinti. Atsakovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, buvo komandiruotas į Olandiją. 2020 m. kovo 19 d. atsakovas savavališkai pasišalino iš darbo vietos ir grįžo į Lietuvą. Ieškovė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Atsakovas buvo atleistas už pravaikštas, nes neatvyko į darbą, kelias dienas nebuvo aišku, kur jis yra. Baudos atsakovui nedavė, jo neapgaudinėjo. Atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Buhalterijoje buvo įvykusi klaida. Vėliau su atsakovu buvo atsiskaityta, atleidimo aplinkybės buvo aiškios. Prašo atlyginti neturtinę žalą tiek dėl teisės į atvaizdą pažeidimo, tiek dėl garbės ir orumo įžeidimo. Ieškovė patyrė stresą, išgyvenimus. Po įrašų atsiradimo ieškovė turėjo aiškintis klientams, pasikeitė kitų asmenų požiūris į ją, tačiau tiksliai apskaičiuoti, kiek klientų neteko, negali. Ieškovė dirba ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau turi ir kitą įmonę. Ieškovė taipogi užsiima finansiniu tarpininkavimu. Ieškovės nuotraukos buvo paskelbtos „Facebook“ asmeninėje paskyroje, nuotraukos buvo prieinamos tik pažymėtiems draugams socialiniame tinkle. Įrašais buvo paskelbtas ieškovės vardas, pavardė, įmonė ir adresas. Ar nuotraukos nebuvo redaguotos, ieškovė atsakyti negali. Ant nuotraukos užrašų, užpaišymų nebuvo. Nuotraukos su įrašais paskelbtos nuo 2020 m. kovo mėnesio. Ieškovė sutikimo naudoti jos nuotrauką nedavė, į ją niekas nesikreipė. Ieškovė skaitė komentarus. Jie buvo grasinantys. Buvę kolegos ieškovei siuntė pranešimus su paviešintais įrašais apie ją. Atsakovas ieškovės neatsiprašė. Žodžius „aferistas“, „sukčius“, „apgavikas“ suvokia kaip baisiausią įžeidimą. Ieškovė nebuvo teista už sukčiavimą. Atsakydama į atsakovo atstovo klausimus, ieškovė nurodė, kad ji yra asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė pirmojo karantino metu rūpinosi darbuotojų grįžimais – išvykimais namo, atsakovo grįžimo į Lietuvą neorganizavo, nežinojo, kad jis grįžta. Dialogo dėl atsakovo grįžimo į Lietuvą pandemijos metu nesprendė. Atsiskaityta su atsakovu buvo tinkamai, tik dėl techninių problemų dalis atsikaitymų vyko iš kitos sąskaitos. Atsakovas asmeniškai su ieškove nebendravo. Atsakovas bendravo su ieškovu O. J., kuris buvo atsakingas už darbuotojų grįžimą. Ieškovės nuotrauka paimta iš „Facebook“ profilio. Profilis yra pasiekiamas tik draugams, pagal nustatymus turėtų būti ne viešas. Ieškovė nėra viešas asmuo, todėl niekas negali imti jos nuotraukos. Garbės ir orumo pažeidimas pasireiškė paskelbta informacija, vertinant ją visumoje. Į gydymo įstaigas ieškovė nesikreipė.

3. Teismo posėdyje ieškovas palaikė savo reikalavimus. Paaiškino, kad atsakovas savo kaltais veiksmais pasišalino iš darbo vietos. Nors ieškovai siūlė geranoriškai pašalinti paskelbtus įrašus, tačiau atsakovas to nepadarė. Ieškovui reputacija yra labai svarbi, vertinama įvairių institucijų. Iš atsakovo prašo simbolinės neturtinės žalos atlyginimo, svarbiausia, kad būtų pašalinta viešai prieinama informacija. Ieškovas matė komentarus po paskelbtais įrašais. Kolegos, draugai siuntė jam atsakovo paviešintus įrašus, sulaukė grasinančių žinučių. Su atsakovu iš darbo vietos pasišalino ir kitas darbuotojas, atsakovo prašomas apklausti liudytojas. Dėl techninės klaidos, atsiskaitymas su atsakovu vėlavo. Jokių baudų atsakovui netaikė, veikė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir su atsakovu pilnai atsiskaitė. Tuo metu kai atsakovas paviešino įrašus, atsakovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir plėtros - komercijos vadovas. Jis tiesiogiai bendravo su užsienyje esančiais darbuotojais. Kiti darbuotojai liko dirbti užsienyje ir baigė darbus, vėliau saugiai grąžinti namo. Kodėl atsakovas pasišalino iš darbo vietos, nebuvo aišku. Ieškovas nėra viešas asmuo, nebuvo teistas, turėjo nepriekaištingą reputaciją iki įrašų paviešinimo. Atsakydamas į atsakovo atstovo klausimus, nurodė, kad įrodymų dėl sugadintos reputacijos nepateikė. Įrodymais atsakovas laiko paskelbtus įrašus. Teisė į atvaizdą buvo pažeista, nes nebuvo gautas jo sutikimas. „Facebook“ profilis yra neviešas, matomas tik draugams, tačiau profilio nuotrauka yra viešai prieinama. Nurodymo neskleisti, neplatinti informacijos ieškovo „Facebook“ profilyje nebuvo. Nuotraukos redaguotos nebuvo. Dėl gautų komentarų, grasinimų į teisėsaugos institucijas nesikreipė, kreipėsi tik į advokatą, išgyveno viduje. Garbę ir orumą įžeidė žodžiai „sukčius“, „aferistas“, „paviešink sukčių“. Įrašai buvo skirti konkrečiai jam ir jo žmonai. Neturtinė žala pasireiškė vaistų (valerijono) pirkimu. Prašoma priteisti neturtinė žala yra simbolinė. Pakeistoje darbo sutartyje su atsakovu baudos numatytos nebuvo, buvo numatytas tik komandiruočių dienpinigių mažinimas iki 50 procentų.

4. Teismo posėdyje ieškovų atstovas patikslino, kad prašoma priteisti turtinė žala buvo patirta kaip išlaidos antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes. Atsakovas neginčija, kad jis paskelbė ginčo įrašus, jų iki 2020 m. sausio 19 d. nebuvo pašalinęs, teismo posėdžio metu nurodė, kad įrašus ketina pašalinti po teismo sprendimo priėmimo. Fizinę galimybę pašalinti ginčo įrašus atsakovas nurodė turintis. Atsakovas tik po įrašų paviešinimo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Komisijos sprendimas nebuvo įsiteisėjęs ir apskųstas teismui. Ko pasekoje tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis. Komentarai po atsakovo atliktais įrašais padarė žalą ieškovams. Bylos nagrinėjimo metu prezumpcija, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, nebuvo paneigta. Ieškovai nėra nei sukčiai, nei aferistai. Atsakovo teiginys, kad duomenys buvo paskleisti ne apie ieškovus, o apie įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieštarauja juridiniams faktams, nes savo įrašus atsakovas iliustravo ieškovų nuotraukomis, o neigiamas emocijas nukreipė į ieškovų asmenis, ne į įmonę. Ieškovai nėra vieši asmenys, o jų nuotraukos buvo paviešintos akivaizdžiai garbę ir orumą žeminančiame kontekste.

Atsiliepimas

5. Atsakovas M. S. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį dėl teisės į atvaizdą, garbės ir orumo gynimo atmesti. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad neva tai atsakovas paskleidė „Facebook“ grupėse šios tikrovę neatitinkančius duomenis: „atsakovas paskelbtame Įraše paskelbė tikrovės neatitinkančius duomenis, sudarant įspūdį neva jis be pagrindo buvo „išmestas“ iš darbo, kad su juo nebuvo visiškai atsiskaityta (ieškovai su juo dėl atsiskaitymo... nėjo net į kalbas“), kad jam skyrė baudų (...davė baudos 900 Eur kaip 90-taisiais“), apgaudinėjo („sėdžiu su makaronais ant ausų“). Atsakovas nesutinka su tokiais ieškovų išdėstytais argumentais. Iš 2020 m. gegužės 4 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas prašė Darbo ginčų komisijos „išsiaiškinti atleidimo iš darbo priežastį, kodėl buvo atleistas, kodėl buvo neįspėtas iš anksto“. Taip pat šios faktinės aplinkybės dėl atleidimo iš darbo buvo paminėtos ir atsakovo 2020 m. balandžio 29 d. Darbo ginčų komisijai pateiktame atsiliepime į pranešimą. Atsiliepimu į pranešimą atsakovas nurodė, jog grįžęs į Lietuvą sulaukė dalinio atsiskaitymo, paprašęs ieškovo O. J. galutinio atsiskaitymo, gavo atsakymą, kad jis yra galutinai atsiskaitęs, o likusi suma yra bauda. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad šie atsakovo ginčo teiginiai, neatitinka tikrovės. Atsakovo patalpintas įrašas yra informacija apie faktus ir jų duomenis (žinia), t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus. Paskleista žinia nėra apie ieškovus. Atsakovas pasidalindamas „Facebook“ tinklapyje savo patirtimi, žinias teigė būtent apie juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirbo Atsakovas turėjo tikslą informuoti kitus asmenis apie darbo sąlygas, elgseną su darbuotojais UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad kiti į šią įmonę įsidarbinantys asmenys nepatirtų tokių nepatogumų, kuriuos patyrė atsakovas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas „Facebook“ pasidalino viešai prieinamomis ieškovų nuotraukomis. Nuotraukose nėra žeminančio ar įžeidžiančio pobūdžio vaizdų, ieškovai pavaizduoti pagarbiai, su tinkama apranga. Ginčo atveju yra reikšminga, kad ieškovų „Facebook“ paskyros bei nuotraukos buvo skelbiamos viešai (visiems prieinamos paskyros, nuotraukos - vieši duomenys), prie ieškovų kaip autorių teisių turėtojų viešai publikuotų nuotraukų nėra nurodyto draudimo jas naudoti, todėl atsakovas neprivalėjo gauti ieškovų sutikimus. Be to svarbu pažymėti, kad ieškovė L. J. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, o ieškovas O. J. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ plėtros vadovas. Ieškovai į bylą nepateikia įrodymų, kad tokie atsakovo veiksmai kaip pasidalinimas ieškovų nuotraukomis, žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją. Vien atsakovo įrašo su nuotraukomis pasidalinimo faktas „Facebook“ grupėje apie duomenis, atitinkančius tikrovę, nesuteikia pagrindo konstatuoti asmens garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos, teisės į atvaizdą, pažeidimo. Ieškovai jokios žalos nepatyrė, nes ieškovų garbė ir orumas nebuvo pažeisti. Išdėstyti ieškinio motyvai leidžia spręsti, kad ieškovai mano, kad dėl patalpintų įrašų jie patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, prarado saugumo jausmą. Ieškinyje dėl jiems padarytos neturtinės žalos, faktą grindė tuo, kad atsakovo įrašai paskatino skaitytojų neigiamą reakciją į ieškovus. Kadangi atsakovo įrašas buvo ne apie ieškovus, o apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl prašomas priteisti po 100 Eur žalos atlyginimas abiem ieškovams, negali būti priteisiamas. Taip pat nepraeisimas ir turtinės žalos atlyginimas - 96,80 Eur kaip išlaidos antstoliui.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad prasidėjus pandemijai, užsidarinėjo sienos, skambino ieškovui ir klausė ką daryti. To pasekoje nusprendė patys organizuotis kelionę namo pas šeimą. Į Lietuvą grįžo paskutiniu keltu. Grįžęs paskambino ieškovui. Jokio konflikto nebuvo, tačiau nurodė, kad algos atsakovui nemokės. Atsakovas bandė kontaktuoti su ieškove, tačiau pastaroji nukreipė pas ieškovas. Vėl susisiekus su ieškovu, jie apsiginčijo. Ieškovas nurodė atsakovui, kad likę pinigai yra bauda. Ieškovui atsakovas skambinėjo dvi savaites. Įrašus paviešino su tikslu atskleisti savo istoriją, nesiekė įžeisti ieškovų. Prieš atsakovą į darbo ginčų komisiją kreipėsi dar keturi asmenys, todėl teigti, kad reputacija buvo gera, negalima. Atsakovas sutinka, kad jis paskelbė įrašus apie ieškovus. Nuotraukas rado internete, jos buvo viešos. Įrašus skelbė apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinojo, kad ieškovai yra įmonės darbuotojai, juos buvo matęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipo nerado, todėl skelbė ieškovų nuotraukas. Atsakovas jautė stresą, grįžo į Lietuvą be pinigų, augina mažametį vaiką. Įrašų nepanaikino, nes ieškovai nebuvo pilnai atsiskaitę su juo. Paskelbtuose įrašuose, atsakovo teigimu, yra tiesa. Darbo sutartį nutraukė ieškovai. Dalį įrašų panaikino atsakovo žmona, t.y. įrašą ištrynė iš atsakovo asmeninės paskyros. Atsakovas nėra grupių „Aferistai.Sukčiai.Apgavikai“, „Paviesink sukcių“ administratorius. Dėl įrašų panaikinimo atsakovas kreiptųsi į grupių administratorius. Po taikos sutarties sudarymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepašalino įrašų apie ieškovus, nes užmiršo, su šia problema negyveno, pripažino, kad pasikarščiavęs įkėlė įrašus.

7. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas pasidalino viešai prieinamomis ieškovų nuotraukomis, esančiomis socialiniame tinkle „Facebook“. Nuotraukose nėra žeminančio ar įžeidžiančio pobūdžio vaizdų, ieškovai pavaizduoti pagarbiai, su tinkama apranga, tam tikromis detalėmis. Ieškovų „Facebook“ paskyros ir nuotraukos yra skelbiamos viešai, visiems prieinamos, o nuotraukos yra vieši duomenys. Draudimo platinti ar viešai skelbti su ieškovais susijusios informacijos ar nuotraukų jų paskyrose nebuvo. Aplinkybė, kad su atsakovu buvo neatsiskaityta, egzistuoja. Darbdavys atsakovui sumokėjo Darbo ginčų komisijos priteistas sumas, todėl ši informacija atitinka atsakovo paskelbto įrašo turinį. Abu ieškovai yra vieši asmenys, kadangi ieškovė yra asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, o ieškovas yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Atsakovas neginčija, kad jis paskleidė žinią, tačiau patalpintas įrašas yra apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, ne apie ieškovus. Tai matyti iš įrašo konteksto. Darbo ginčų komisijos sprendimu nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į ją su tikslu išsiaiškinti atleidimo iš darbo priežastis ir šios aplinkybės nėra nuginčytos. Atsakovas aiškiai teismui paaiškino, iš kur kilo konfliktas, todėl teiginiai atitiko tikrovę. Bet koks įrašas socialiniame tinkle paskatina neigiamas emocijas, todėl natūralu, kad atsiranda neigiamų komentatorių. Advokatas atkreipia dėmesį, kad ieškovai dėl įžeidžiančių kitų asmenų komentarų po atsakovo įrašais į policiją nesikreipė, todėl galima daryti išvadą, kad ieškovai galimai nori susidoroti su atsakovu. Ieškovai jokios realios žalos nepatyrė, nes teisė į atvaizdą bei ieškovų garbė ir orumas nebuvo pažeisti. Ieškovai nepateikė bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, tik bendrą sąskaitą už paslaugas, todėl nėra aišku, už kokias paslaugas prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės bylos aplinkybės

8. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 7 d. iki 2020 m. kovo 19 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo sutarties sudarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė buvo ieškovė L. J., o ieškovas O. J. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ plėtros - komercijos vadovas. 2020 m. vasario 4 d. tarp atsakovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl apdailos specialisto darbo už 1001,55 Eur darbo užmokestį per mėnesį neatskaičius mokesčių. Taip pat darbo sutartyje buvo nurodyta, kad gali būti mokami priedai, premijos, materialiniai paskatinimai. Dienpinigių mažinimas šioje darbo sutartyje nenumatytas. Atsakovas pradėjo dirbti 2020 m. vasario 7 d. 2020 m. vasario 4 d. Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo komandiruotas dirbti į Olandiją (Nyderlandų karalystė). Komandiruotės tikslas - apdailos darbai laivuose. Komandiruotės laikas – 2020 m. vasario 7 d. – 2020 m. balandžio 10 d. Pagal minėtą įsakymą atsakovui buvo numatytos apmokėti šios išlaidos: kelionė į komandiruotės vietą ir atgal, apgyvendinimo išlaidos, kelionė į darbo vietą ir atgal (maršrutu) Vokietija/Olandija, darbo rūbai/įrankiai ir mokama 50 procentų dienpinigių. Taigi atsakovą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama ieškovų, siejo darbo teisiniai santykiai, kurie 2020 m. kovo 19 d. buvo nutraukti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, esant atsakovo kaltei, jam šiurkščiai pažeidus darbo pareigas. Atsakovas 2020 m. kovo 19 d. savavališkai pasišalino iš savo darbo vietos ir keltu grįžo į Lietuvą. Apie savo išvykimą atsakovas darbdaviui pranešė 2020 m. kovo 20 d. telefonu.

9. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad atsakovas 2020 m. kovo 31 d. socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „AFERISTAI.SUKČIAI.APGAVIKAI“ paskelbė įrašą: „Dirbau uab (duomenys neskelbtini) firmoje, komandiruociu principu olandijoje, idarbinimo metu snekejo lb grazei po to prasidejo cirkas ir makaronai ant ausu, algos veluoja ne dienomis o savaitemis, prasidejus karantinui nusprendziau iseiti is darbo nes nebuvo jokiu garantiju kad darbo ir gyvenama viea nebus uzdarytos, gryzau savo lesomis nes darbdavys nesiteike suorganizuoti keliones namo sake nepanikuoti :D buvau ismestas is darbo nes nusprendziau grysti pas seima karantinui, apie atsiskaityma direktoriai L. J. ir direktorius O. J. nejo net i kalbas dave baudos 900€ kaip 90-taisiais :D, sedziu su makaronais ant ausu ir bauda 900€, mazas vaikas jauna seima jiems neaktualu patarimas simta kilomentru spinduliu apiekit sita firma, zmogiskumo nulis ka nori ta daro laido....“ Po įrašu patalpintos ieškovo O. J. ir atsakovės L. J. nuotraukos, kuriose aiškiai matosi ieškovų veidai, jų vardai ir pavardės https://www.facebook.com/groups/1634358853334080/permalink/229598387178120/.

10. 2020 m. balandžio 2 d. socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Paviesink sukciu“ atsakovas paskelbė įrašą: „Dirbau uab (duomenys neskelbtini) firmoje, komandiruociu principu olandijoje, idarbinimo metu snekejo lb grazei po to prasidejo cirkas ir makaronai ant ausu, algos veluoja ne dienomis o savaitemis, prasidejus karantinui nusprendziau iseiti is darbo nes nebuvo jokiu garantiju kad darbo ir gyvenama viea nebus uzdarytos, gryzau savo lesomis nes darbdavys nesiteike suorganizuoti keliones namo sake nepanikuoti :D buvau ismestas is darbo nes nusprendziau grysti pas seima karantinui, apie atsiskaityma direktoriai L. J. ir direktorius O. J. nejo net i kalbas dave baudos 900€ kaip 90-taisiais :D, sedziu su makaronais ant ausu ir bauda 900€, mazas vaikas jauna seima jiems neaktualu patarimas simta kilomentru spinduliu apiekit sita firma, zmogiskumo nulis ka nori ta daro laido....“ Po įrašu patalpintos ieškovo O. J. ir atsakovės L. J. nuotraukos, kuriose aiškiai matosi ieškovų veidai, jų vardai ir pavardės https://www.facebook.com/mantas.starta/posts/3046357205415268.

11. 2020 m. balandžio 3 d. atsakovas savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą: „Dirbau uab (duomenys neskelbtini) firmoje, komandiruociu principu olandijoje, idarbinimo metu snekejo lb grazei po to prasidejo cirkas ir makaronai ant ausu, algos veluoja ne dienomis o savaitemis, prasidejus karantinui nusprendziau iseiti is darbo nes nebuvo jokiu garantiju kad darbo ir gyvenama viea nebus uzdarytos, gryzau savo lesomis nes darbdavys nesiteike suorganizuoti keliones namo sake nepanikuoti :D buvau ismestas is darbo nes nusprendziau grysti pas seima karantinui, apie atsiskaityma direktoriai L. J. ir direktorius O. J. nejo net i kalbas dave baudos 900€ kaip 90-taisiais :D, sedziu su makaronais ant ausu ir bauda 900€, mazas vaikas jauna seima jiems neaktualu patarimas simta kilomentru spinduliu apiekit sita firma, zmogiskumo nulis ka nori ta daro laido....“ Po įrašu patalpintos ieškovo O. J. ir atsakovės L. J. nuotraukos, kuriose aiškiai matosi ieškovų veidai, jų vardai ir pavardės https://www.facebook.com/mantas.starta/posts/3046357205415268.

12. 2020 m. balandžio 6 d. atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti jo naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 940 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčių, dienpinigius, kompensaciją už neišnaudotas kasmetines atostogas, kelionės išlaidas. Darbo ginčų komisija 2020 m. gegužės 4 d. sprendimu atsakovo prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl su darbu susijusių išmokų išieškojimo tenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti atsakovo naudai 268,665 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, 142 Eur kelionės išlaidų ir 64 Eur dienpinigių. Atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumas Darbo ginčų komisijoje nebuvo nagrinėtas. Minėtas sprendimas neįsiteisėjo ir buvo apskųstas teismui. 2020 m. liepos 1 d. tarp ginčo šalių pasirašyta taikos sutartis.

13. Iš 2020 m. balandžio 15 d. Pretenzijos dėl tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios fizinių asmenų garbe ir orumą bei juridinio asmens dalykinę reputaciją paneigimo nustatyta, kad ieškovai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi su pretenzija į atsakovą reikalaudami nedelsiant, be ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas nuo šios pretenzijos gavimo dienos, pašalinti socialiniame tinkle „Facebook“ atsakovo paskyroje ir grupėje „AFERISTAI.SUKČIAI.APGAVIKAI.“ atsakovo paviešintas L. J. ir O. J. fotonuotraukas, kartu panaikinant visą juridinio asmens dalykinę reputaciją ir įžeidžiančio, fizinių asmenų garbę ir orumą žeminančio įrašo turinį. Bylos duomenimis atsakovas pretenzijos reikalavimų neįvykdė, taip pat nepateikė ieškovams savo atsakymo į ieškovo pretenziją.

14. 2020 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas O. J. kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. 2020 m. rugpjūčio 20 d. antstolio J. P. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog 2020 m. rugpjūčio 19 d. 14 val. 00 min. antstolis J. P., dalyvaujant O. J., antstolio J. P. kontoroje pradėjo vykdyti O. J. 2020 m. rugpjūčio 19 d. prašymą konstatuoti faktines aplinkybes. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu interneto naršyklės paieškos lauke įvedus „https://www.faeebook.eom/groups/l 634358853334080/permalink/2295918387178120/“ ir atlikus paiešką, atsidaro „Facebook“ tinklalapio langas, kuriame matyti užrašai „STOP“, „AFERISTAI.SUKČIAI.APGAVIKAI“, „Vieša grupė Narių: 17,0 tūkst.“, interneto lango „Diskusija“ nuorodoje matyti vyro nuotrauka su šalia esančiu užrašu „M. S. Kovo 31 d.“ ir žinutės tekstu nuotraukos apačioje bei žemiau teksto yra dvi vyro nuotraukos (po nuotraukomis užrašas „O. J.“) ir moters nuotrauka (po nuotrauka užrašas „L. J.“) (Interneto tinklalapio langų nuotraukos). Faktinių aplinkybių konstatavimo metu interneto naršyklės paieškos lauke įvedus „https://www.facebook.com/mantas.starta/posts/3046357205415268“ ir atlikus paiešką, atsidaro „Facebook“ tinklalapio langas, kuriame matyti vyro nuotrauka su šalia esančiu užrašu „M. S. April 3“ ir žemiau teksto yra dvi vyro nuotraukos (po nuotraukomis užrašas „O. J.“) ir moters nuotrauka (po nuotrauka užrašas „L. J.“), žemiau nuotraukų yra užrašas „M. S. AFERISTAI.SUKČIAI.APGAVIKAI. March 31“ ir žinutės tekstas. Po kelių sekundžių tinklalapyje atsiranda prisijungimo prie „Facebook“ paskyros langas, kuriame yra vyro nuotrauka ir užrašas „See more of M. S. on Facebook“ (Interneto tinklalapio langų nuotraukos). Faktinių aplinkybių konstatavimas baigtas 2020 m. rugpjūčio 19 d. 14 val. 15 min. Remiantis 2020 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), už faktinių aplinkybių konstatavimą mokėtina 96,80 Eur suma.

15. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl duomenų paskleidimo fakto, nes atsakovas pripažįsta, kad ginčo įrašus ir ieškovų nuotraukas su jų atvaizdais socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė būtent jis. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, jog ginčo objektu esančiuose įrašuose paskleista informacija yra apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, ne apie ieškovus. Taip pat tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo paskleistų teiginių atitikimo tikrovei, dėl ieškovų garbės ir orumo bei teisės į atvaizdą pažeidimų, prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pagrįstumo.

Dėl garbės ir orumo gynimo

16. Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020).

18. Taikant civilinę atsakomybę dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo, būtina konstatuoti, kad buvo paskleista informacija (žinia). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, o nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žinios nuo nuomonės atribojimo pagrindas yra tas, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes faktų ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įrodymais. Kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos Civiliame kodekse ir Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007, 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

19. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog atsakovo patalpinti to paties turinio įrašai grupėse „Aferistai.Sukčiai.Apgavikai.“, „Paviesink sukciu“ ir asmeninėje atsakovo „Facebook“ paskyroje yra informacija apie faktus ir jų duomenis (žinia), taip pat dėl duomenų paskleidimo fakto, nes atsakovas pripažįsta, kad ginčo įrašus ir ieškovų nuotraukas su jų atvaizdais socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė būtent jis. Šie duomenys teismui leidžia daryti išvadą, jog atsakovo paskelbtuose įrašuose nurodyta informacija yra žinios paskleidimo faktas ir ši žinia turi būti grindžiama tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis.

20. Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu teigė savo įrašuose rašęs apie buvusį darbdavį UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdamas pasidalinti savo patirtimi dirbant šioje įmonėje. Atsakovo paskleista žinia nėra apie ieškovus. Teismas šiuos atsakovo atsikirtimus vertina kritiškai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kai paskleidžiama informacija apie organizacijos, jos padalinių veiklą konkrečiai nenurodant darbuotojų pavardžių ar kitų duomenų, pagal kuriuos būtų galima atpažinti konkretų asmenį, tuomet laikytina, jog paskleista informacija yra apie organizaciją. Kai nurodomas konkretus darbuotojas ir jo darbinių pareigų atlikimas siejamas su organizacijos veikla, tai tokiu atveju paskleidžiama informacija ir apie organizaciją, ir apie konkretų asmenį. Kai kalbama apie asmenį, nurodant jo priklausymą tam tikrai organizacijai, bet paskleista informacija yra apie jo asmenines, moralines savybes ir pan., tuomet laikytina, kad žinios yra paskleistos tik apie asmenį. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo įrašuose kalba ne tik apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau taip pat įvardina ir ieškovus L. J. bei O. J. kaip šios įmonės direktorius, kurie „idarbinimo metu snekėjo lb grazei“, „apie atsiskaityma direktoriai L. J. ir direktorius O. J. nejo net i kalbas“, „dave baudos 900€ kaip 90-taisiais“, „zmogiškumo nulis“. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad atsakovo paskelbti įrašai buvo ne tik apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir apie ieškovus kaip konkrečius asmenis, kurių darbinę veiklą atsakovas siejo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla.

21. Ieškovai nurodo, kad atsakovas savo paskelbtuose įrašuose paskelbė tikrovės neatitinkančius duomenis, sudarant įspūdį neva jis be pagrindo buvo „išmestas“ iš darbo, kad su juo nebuvo visiškai atsiskaityta (ieškovai su juo dėl atsiskaitymo „nejo net į kalbas“), kad jam skyrė baudą „dave baudos 900€ kaip 90-taisiais“, apgaudinėjo „sėdžiu su makaronais ant ausų“. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006). Neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais.

22. Atsakovas įrašuose nurodo, kad „prasidejus karantinui nusprende iseiti is darbo“, vėliau teigia, kad „buvau ismestas is darbo, nes nusprendziau grysti pas seima“. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, savo atleidimo iš darbo teisėtumo neginčijo, todėl laikytina, kad atsakovas galėjo ir turėjo suprasti savo atleidimo iš darbo priežastis, procedūras bei pagrindą. Atsakovas savavališkai pasišalinęs iš darbo vietos, buvo atleistas 2020 m. kovo 19 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tai darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui šiurkščiai pažeidus darbo pareigas. Taigi ginčo įrašuose nurodydamas, kad pats nusprendė išeiti iš darbo, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją.

23. Atsakovas savo viešai paskelbtuose įrašuose yra nurodęs, kad su juo nebuvo visiškai atsiskaityta (ieškovai su juo dėl atsiskaitymo „nejo net į kalbas“). Byloje nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 7 d. iki 2020 m. kovo 19 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo sutarties sudarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė buvo ieškovė L. J., o ieškovas O. J. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ plėtros - komercijos vadovas. 2020 m. vasario 4 d. tarp atsakovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl apdailos specialisto darbo, kurios pagrindu buvo komandiruotas dirbti į Olandiją (Nyderlandų karalystė) laikotarpiui nuo 2020 m. vasario 7 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. Pagal minėtą įsakymą atsakovui buvo numatytos apmokėti šios išlaidos: kelionė į komandiruotės vietą ir atgal, apgyvendinimo išlaidos, kelionė į darbo vietą ir atgal (maršrutu) Vokietija/Olandija, darbo rūbai/įrankiai ir mokama 50 procentų dienpinigių. Taigi atsakovą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama ieškovų, siejo darbo teisiniai santykiai, kurie 2020 m. kovo 19 d. buvo nutraukti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, esant atsakovo kaltei, jam šiurkščiai pažeidus darbo pareigas. Atsakovas 2020 m. kovo 19 d. savavališkai pasišalino iš savo darbo vietos ir keltu grįžo į Lietuvą. Apie savo išvykimą atsakovas darbdaviui pranešė 2020 m. kovo 20 d. telefonu, teigė nuolat skambinęs ieškovams ir prašęs visiškai atsiskaityti su juo, nes buvo gavęs tik dalį savo uždirbtų pinigų. Atsakovo teigimu, ieškovas O. J. nurodė, kad likusi neišmokėta pinigų suma yra bauda, todėl nebus pervesta atsakovui. Atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio, neišnaudotų kasmetinių atostogų ir kelionės išlaidų kompensacijos priteisimo. Darbo ginčų komisija 2020 m. gegužės 4 d. sprendimu atsakovo prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl su darbu susijusių išmokų išieškojimo tenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti atsakovo naudai 268,665 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, 142 Eur kelionės išlaidų ir 64 Eur dienpinigių. Atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumas Darbo ginčų komisijoje nebuvo nagrinėtas. Minėtas sprendimas neįsiteisėjo ir buvo apskųstas teismui. 2020 m. liepos 1 d. tarp ginčo šalių pasirašyta taikos sutartis. Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino aplinkybes, kad buhalterijoje buvo įvykusi klaida. Vėliau su atsakovu buvo atsiskaityta, atleidimo aplinkybės buvo aiškios. Dėl techninių problemų dalis atsikaitymų vyko iš kitos sąskaitos, todėl vėlavo. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime išdėstytais atsikirtimais, kad aplinkybė, jog su atsakovu buvo neatsiskaityta, egzistuoja. Darbdavys atsakovui sumokėjo Darbo ginčų komisijos priteistas sumas, šalys dėl šio ginčo sudarė taikos sutartį, todėl ši informacija apie nevisišką atsiskaitymą su atsakovu atitinka atsakovo paskelbto įrašo turinį.

24. Ieškovė, pasisakydama dėl atsakovo paskelbto teiginio, kad jam buvo skirta bauda „dave baudos 900€ kaip 90-taisiais“ paaiškino, jog jokių baudų atsakovui netaikė, veikė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir su atsakovu pilnai atsiskaitė. Pakeistoje darbo sutartyje su atsakovu baudos numatytos nebuvo, buvo numatytas tik komandiruočių dienpinigių mažinimas iki 50 procentų. Atsakovas teismo posėdžio metu parodė, kad susisiekus su ieškovu, jie apsiginčijo, ieškovas nurodė atsakovui, kad likę pinigai yra bauda. Atsakovas, kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją, prašė priteisti nesumokėtą darbo užmokestį, neišnaudotas kasmetines atostogas ir patirtas keliones išlaidas. Prašymo, susijusio su bauda, nereiškė. Atsakovo atsiliepime į pranešimą nurodytas teiginys, jog ieškovas likusią sumą įvardijo kaip baudą, teismo laikytini neįrodyti. Byloje objektyvių duomenų apie baudos buvimą, jos skyrimo pagrindus ir pan. nėra. Dėl jos nepasisakė ir Darbo ginčo komisija. Todėl aplinkybė, kad atsakovui buvo skirta bauda, vertintina kaip neegzistuojanti ir neatitikusi tikrovės įrašų paskelbimo metu.

25. Ieškovai garbės ir orumo pažeidimo faktą sieja su atsakovo paskelbtu teiginiu, jog jie jį apgaudinėjo „sedziu su makaronais ant ausu“, o savo įrašus paskelbė grupėse „Aferistai.Sukčiai.Apgavikai.“ ir „Paviesink sukciu“, kurių pavadinimai vien savo esme žemina asmens garbę ir orumą. Lietuvių kalbos žodyne (www.lkz.lt) pateikiama žodžio „aferistas“ reikšmė: asmuo, kuris daro aferas, sukčius. Žodžio „afera“ reikšmė nurodoma, kaip stambi apgavystė, nesąžiningas, apgavikiškas darbas, norint pasipelnyti. Žodžio „sukčius“ reikšmės pateikiamos kelios: 1) kas suka, sukčiauja, neteisingas žmogus, apgavikas, 2) lupikautojas, palūkininkas. Žodžio „Apgavikas“ reikšmė – sukčius, apgavėjas. Taigi, žodžiai „aferistas“, „sukčius“, „apgavikas“ visuomenėje vertinami kaip neigiamai apibūdinantis asmenį. Atsakovo paviešintose grupių „Aferistai.Sukčiai.Apgavikai.“ ir „Paviesink sukciu“ turinys, taip pat atsakovo teiginiai, kad ieškovai savotiškai sukčiauja „idarbinimo metu snekejo lb grazei po to prasidejo cirkas ir makaronai ant ausu“, ir žinia, kad atsakovas nuo ieškovo nukentėjo, leidžia daryti išvadą, kad teiginiai esą ieškovai kaip darbdaviai taip, kaip nėra įprasta darbinėje praktikoje, ir dėl to nukenčia darbuotojai yra visiškai neįrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 178 straipsnis), o jo argumentai dėl to, kad įrašus paviešino su tikslu atskleisti savo istoriją, nesiekė įžeisti ieškovų, šiuo atveju nėra pagrįsti. Nors atsakovas teigė įrašus skelbęs apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau žinojo, kad ieškovai yra įmonės darbuotojai, juos buvo matęs, todėl skelbė būtent jų nuotraukas. Atsakovas ginčo įrašus planuoja panaikinti po šio teismo sprendimo priėmimo. Po taikos sutarties tarp šalių sudarymo, atsakovas ginčo įrašų nepanaikino, nes užmiršo, su šia problema negyveno, pripažino, kad pasikarščiavęs įkėlė įrašus. Tai rodo atsakovo lengvabūdišką požiūrį į esamą situaciją, jo empatiškumą ieškovų patiriamiems išgyvenimams dėl atsakovo paviešintų įrašų ir neigiamų komentarų. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors atsakovas aiškiai teismui paaiškino, iš kur kilo konfliktas, kokias emocijas tai sukėlė ir kokiais veiksmais siekė išspręsti susidariusią situaciją, tačiau iš byloje esančių duomenų ir šalių duotų paaiškinimų darytina išvada, jog išrašuose nurodyta informacija neatitiko tikrovės.

26. Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių duotus paaiškinimus savo vidiniu įsitikinimu, daro išvadą, jog atsakovas, paskelbęs ginčo įrašus socialinio tinklo „Facebook“ grupėse „Apgavikai.Sukčiai.Aferistai,“, „Paviesink sukciu“ ir savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje, ne tik norėjo informuoti skaitytojus apie savo neigiamą patirtį dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir siekė pažeminti ieškovus kaip fizinius asmenis, užimančius vadovaujamas pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodydamas, kad jie neturi žmogiškumo, ieškovai yra „aferistai“, „sukčiai“, „apgavikai“, kurie įdarbinimo metu „šneka labai gražiai“, o vėliau „kabina makaronus ant ausų“ (CPK 185 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu prezumpcija, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, nebuvo paneigta. Priešingai atsakovo įrašų paskelbimas kartu su ieškovų atvaizdais vertintini kaip sąmoningi, nukreipti į ieškovų asmenį, kuriais buvo demonstruojama akivaizdi nepagarba jiems. Tokiu elgesiu atsakovas nepaisė visuomenėje galiojančių įprasto ir pagarbaus elgesio normų, jo įrašuose paskleisti teiginiai neatitiko tikrovės, todėl pažeidė tiek ieškovės L. J., tiek ieškovo O. J. garbę ir orumą (CK 2.24 straipsnis).

Dėl teisės į atvaizdą gynimo

27. Ieškovai nurodo, kad atsakovas paskelbtas jų nuotraukas paėmė ir ieškovų asmeninių „Facebook“ paskyrų, neturėdamas jų sutikimo. Taip pat ieškovų nuotraukos ir jų asmeniniai duomenys paskelbti asmens garbę, orumą ir dalykinę reputaciją žeminančiame kontekste.

28. Teisė į atvaizdą – tai platesnės teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinė dalis. Šios teisės apsaugos esmė įtvirtinta CK 2.22 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Teisę į atvaizdą ribojančioje CK 2.22 straipsnio 2 dalies normoje įtvirtinta, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu pirmiau nurodyti veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją.

29. Šioje byloje ieškovai kelia klausimą dėl savo teisės į atvaizdą pažeidimo tuo aspektu, kad nebuvo gautas jų sutikimas viešinti jų nuotraukas bei asmeninius duomenis. Atsakovas savo atsikirtimuose į ieškovų reikalavimą dėl teisės į atvaizdą pažeidimo konstatavimą, nurodo, kad atsakovas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino viešai prieinamomis ieškovų nuotraukomis. Nuotraukose nėra žeminančių ar įžeidžiančio pobūdžio vaizdų, o ieškovai pavaizduoti pagarbiai ir su tinkama apranga. Prie ieškovų kaip autorių teisių turėtojų viešai publikuotų nuotraukų nėra nurodyto draudimo jas naudoti, todėl atsakovas neprivalėjo gauti jų sutikimo.

30. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog jos nuotrauka buvo paskelbta paėmus iš „Facebook“ asmeninės paskyros, nuotrauka buvo prieinama tik pažymėtiems draugams socialiniame tinkle. Ar nuotraukos nebuvo redaguotos, ieškovė atsakyti negalėjo. Ant nuotraukos užrašų, užpaišymų nebuvo. Nuotraukos su įrašais atsakovo paskelbtos nuo 2020 m. kovo mėnesio, nors sutikimo naudoti jos nuotrauką atsakovui nedavė, į ją niekas nesikreipė. Ieškovas teismo posėdyje konstatavo, kad jo teisė į atvaizdą buvo pažeista, nes nebuvo gautas jo sutikimas. „Facebook“ profilis yra neviešas, matomas tik draugams, tačiau profilio nuotrauka yra viešai prieinama. Nurodymo neskleisti, neplatinti informacijos ieškovo „Facebook“ profilyje nebuvo. Jų nuotraukos redaguotos taip pat nebuvo. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovų nuotraukas rado internete, jos buvo viešai prieinamos. Nors įrašus skelbė apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau žinojo, kad ieškovai yra įmonės darbuotojai, buvo juos matęs. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipo nerado, todėl skelbė ieškovų būtent nuotraukas.

31. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar buvo pažeista teisė į atvaizdą, esminę reikšmę turi ta aplinkybė, jog ieškovai nedavė atsakovui sutikimo savo asmenines profilio nuotraukas viešai publikuoti, patalpinant jas socialinio tinklo „Facebook“ grupėse ir asmeninėje atsakovo paskyroje. Byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad ieškovai būtų sutikę, jog jų atvaizdai nors ir yra viešai prieinami, tačiau gali būti atgaminami tokiu tikslu, kokiu buvo paskleisti šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis. Nors atsakovas nurodo, kad prie ieškovų kaip autorių teisių turėtojų viešai publikuotų nuotraukų nėra nurodyto draudimo jas naudoti, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovų sutikimas internetinėse platformose publikuoti nuotraukas buvo duotas atsakovui. Ieškovai nurodė, kad internete pamatę atsakovo paskelbtus įrašus su savo atvaizdais, kreipėsi į atsakovą, prašydami juos pašalinti, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti, be to, gavęs pretenziją, taip pat atsisakė pašalinti nuotraukas ir jos iki šiol vis dar nėra pašalintos. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. atsakovui 2020 m. balandžio 15 d. išsiųsta pretenzija dėl tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios fizinių asmenų garbe ir orumą bei juridinio asmens dalykinę reputaciją paneigimo, prašant nedelsiant, be ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas nuo šios pretenzijos gavimo dienos, pašalinti socialiniame tinkle „Facebook“ atsakovo paskyroje ir grupėje „AFERISTAI.SUKČIAI.APGAVIKAI.“ atsakovo paviešintas L. J. ir O. J. fotonuotraukas, kartu panaikinant visą juridinio asmens dalykinę reputaciją ir įžeidžiančio, fizinių asmenų garbę ir orumą žeminančio įrašo turinį. Bylos duomenimis atsakovas pretenzijos reikalavimų neįvykdė, taip pat nepateikė ieškovams savo atsakymo į ieškovo pretenziją. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad įrašai su ieškovų nuotraukomis nebuvo pašalinti ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas. Teisė į atvaizdą yra pripažįstama privataus gyvenimo sudėtine dalimi, dėl to asmens nuotrauka gali būti paviešinta tik nepažeidžiant privataus gyvenimo apsaugą reglamentuojančių teisės normų, turint teisėtą tikslą bei egzistuojant būtinumui demokratinėje visuomenėje. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nuotraukų publikavimą pateisintų viešas interesas, o atsakovo nurodomi argumentai, kad atsakovas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino viešai prieinamomis ieškovų nuotraukomis, nuotraukose nėra žeminančių ar įžeidžiančio pobūdžio vaizdų, o ieškovai pavaizduoti pagarbiai ir su tinkama apranga, taip pat prie ieškovų kaip autorių teisių turėtojų viešai publikuotų nuotraukų nėra nurodyto draudimo jas naudoti, dėl to jis turėjo teisę jas publikuoti, nesant ieškovų sutikimo, yra nepagrįsti.

32. Atsakovo atstovas teismo posėdžių metu ieškovus įvardijo kaip viešus asmenis, o jų viešumą siejo su einamomis pareigomis asociacijoje „(duomenys neskelbtini)“ ir sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Esant šioms aplinkybėms, atsakovui nebuvo reikalingas gauti leidimas naudoti ieškovų atvaizdus po paskelbtais įrašais. Šiuos argumentus teismas vertina kaip nepagrįstus.

33. Pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį, paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jei tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ir visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 78 dalyje nustatyta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Viešuoju asmeniu paprastai laikomas asmuo, kuris dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukia visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją domina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394/2016 ir kt.). Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje.

34. Be faktų, kad ieškovė yra asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, o ieškovas - sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ plėtros - komercijos vadovas, kitų duomenų apie asociacijos, sodininkų bendrijos ir įmonės ne tik reikšmingą, bet ir kokį nors vaidmenį Lietuvos versle, ekonomikoje nėra. Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų apie ieškovų, kaip viešų asmenų, sukeltą nuolatinį ar trumpalaikį visuomenės susidomėjimą. Byloje nėra įrodymų ir apie tai, kad patys ieškovai būtų viešinę jų vadovaujamos įmonės, asociacijos ar sodininkų bendrijos veiklą ar savo veikloje būtų viešai naudojęsi/akcentavę buvimą minėtų juridinių asmenų vadovais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad ieškovai ieškiniu prašomų panaikinti įrašų paskelbimo metu buvo vieši asmenys, todėl naudoti jų atvaizdą nebuvo reikalingas sutikimų gavimas.

35. Ieškovai teigia, kad jų nuotraukos su atvaizdais buvo paviešintos akivaizdžiai garbę, orumą ir dalykinę reputaciją žeminančiame kontekste. Teismas atkreipia dėmesį, kad net ir tada, kai asmens sutikimas atvaizdo panaudojimui nėra reikalingas, atvaizdas negali būti demonstruojamas, atgaminamas ar parduodamas, jeigu tai žemina asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją, o tokios aplinkybės konstatavimui yra būtina atvaizdo panaudojimo konteksto, pobūdžio analizė. Šiuo sprendimu nustatyta, kad ieškovų atvaizdų panaudojimas buvo lydimas atitinkamų įrašų, todėl teismas, vertindamas, ar toks ieškovų atvaizdų panaudojimas gali būti vertinamas kaip įžeidžiantis ir žeminantis, vertina atsakovo paskelbtų įrašų ir po įrašais paviešintų ieškovų nuotraukų su jų atvaizdais visumą. Šiuo sprendimu nustatyta, kad atsakovo paskelbtų įrašų turinys yra ieškovus žeminančio pobūdžio, jais sudaromas įspūdis, kad ieškovai, būdami UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovais/atsakingais asmenimis, yra „aferistai“, „sukčiai“, „apgavikai“ ir viešai formavo neigiamą nuomonę apie juos. Teismo nuomone, vien tik ieškovų nuotraukų paskelbimas socialiniame tinkle „Facebook“ nebūtų sukėlęs tokių pasekmių kaip garbės ir orumo pažeminimas, jei ne atsakovo šalia nuotraukų paskelbti įrašai, kurie buvo susiję ieškovų darbine veikla ir dalykine reputacija. Ieškovų atvaizdai, nurodant tiksliai jų vardus, pavardes ir pareigas, buvo publikuojami viešai interneto erdvėje, todėl buvo matomi visiems asmenims, kurie tiek internetinėje erdvėje, tiek darbo aplinkoje pareiškė nuomonę. Esant šioms aplinkybėms, negalima nesutikti su tuo, kad ieškovai patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų (CPK 12 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, pripažįsta ieškovų teisės į atvaizdą, kaip asmeninės neturtinės vertybės, pažeidimą.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą pašalinti įrašus, sprendimo dalies skubaus vykdymo nustatymo ir baudos skyrimo už įpareigojimų nevykdymą

36. Asmuo, pateikdamas ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo, turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovai pateiktu ieškiniu teismo prašo ne paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jų garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, tačiau pasirinkimo kitą savo teisių gynybos būdą, t.y. prašo įpareigoti atsakovą pašalinti įrašus su jų atvaizdais iš socialinio tinklo „Facebook“.

37. Ieškovai prašo įpareigoti atsakovą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo sprendimo priėmimo pašalinti: 2020 m. kovo 31 d. socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „AFERISTAI.SUKČIAI.APGAVIKAI.“ apie ieškovus paskelbtą įrašą, 2020 m. balandžio 2 d. socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Paviešink sukciu“ apie ieškovus paskelbtą įrašą, 2020 m. balandžio 3 d. savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje apie ieškovus paskelbtą įrašą, nustatyti, kad sprendimo dalis dėl atsakovo įpareigojimų vykdytina skubiai. Taip pat nustatyti, kad atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius teismo įpareigojimų, atsakovui skiriama 50 Eur bauda ieškovų naudai už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną.

38. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad įrašai apie juos nėra ištrinti. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dalį įrašų panaikino atsakovo žmona, t.y. įrašą ištrynė iš atsakovo asmeninės paskyros. Kitus įrašus atsakovas panaikins po teismo sprendimo priėmimo, kreipdamasis į grupių administratorius. Ieškovų atstovas 2021 m. sausio 18 d. procesiniuose paaiškinamuose nurodė, kad iškėlus šią bylą atsakovas savo įrašus pašalino. Esant šiems šalių prieštaravimas ir atsižvelgiant į tai, kad teismui nebuvo pateikti jokie faktiniai duomenys apie paskelbtų įrašų ar jų dalies panaikinimą, teismas negali konstatuoti, kad teisės pažeidimas nutrauktas (CPK 178 straipsnis). Ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą pašalinti iš socialinio tinklo „Facebook“ įrašus apie ieškovus kaip tikrovės neatitinkančią ir pažeidžiančią jų garbę, orumą bei dalykinę reputaciją yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

39. Ieškovai prašo nustatyti, kad sprendimo dalis dėl atsakovo įpareigojimų vykdytina skubiai. Remiantis CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį visose kitose bylose – kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti. Nagrinėjamu atveju svarbu yra nustatyti ypatingas aplinkybes, iš kurių teismas galėtų susiformuoti neabejotiną nuomonę, kad neleidus teismo sprendimo dalies dėl įrašų panaikinimo skubiai vykdyti atsirastų pagrįsta rizika ieškovams, dėl ko jie patirtų didelės žalos. Vertindamas byloje pateiktus įrodymus, teismas jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti skubiai vykdoma teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo, nenustatė, dėl jų nepasisakė bei jų neįrodinėjo ir ieškovai (CPK 178 straipsnis), todėl reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

40. Ieškovai prašo nustatyti, kad atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius teismo įpareigojimų, atsakovui skiriama 50 Eur bauda ieškovų naudai už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną. Pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį, jeigu atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik jis pats, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Taigi už tokio sprendimo nevykdymą skolininkui gali būti skiriama bauda, kurią teismas pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį turi nurodyti sprendime dėl ginčo esmės. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo įrašus panaikins po teismo sprendimo priėmimo, paaiškino kreipsęs į socialinio tinklo „Facebook“ grupių „Aferistai.Sukčiai.Apgavikai“, „Paviesink sukciu“ administratorius dėl įrašų panaikinimo. Taigi, dalies įrašų panaikinimas galimai sietinas su kitų asmenų kaip grupių administratorių galimybėmis panaikinti įrašus. Pažymėtina ir tai, kad ginčo įrašo panaikinimą iš savo asmeninės „Facebook“ paskyros gali tik pats atsakovas su savo asmeniniais prisijungimo duomenimis, nors teismo posėdžio metu patikslino, jog įrašą iš asmeninės paskyros jau panaikino jo sutuoktinė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių duotų paaiškinimų nėra galimybės nustatyti, ar atsakovui skirtini įpareigojimai pašalinti ginčo įrašus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, gali būti sietini išskirtinai su atsakovo asmeniu ir juos atlikti gali tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys. Šių aplinkybių neįrodinėjo ir ieškovai. CPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, ieškovų reikalavimas dėl baudos skyrimo atmestinas kaip nepagrįstas.

41. Šioje byloje konstatavus ieškovų teisės į atvaizdą bei garbės ir orumo pažeidimus, ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą pašalinti iš socialinio tinklo „Facebook“ įrašus apie ieškovus kaip tikrovės neatitinkančią ir pažeidžiančią jų garbę, orumą bei dalykinę reputaciją yra pagrįstas, todėl tenkintinas, įpareigojant atsakovą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 7 (septynias) septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti: 2020 m. kovo 31 d. socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „AFERISTAI.SUKČIAI.APGAVIKAI.“ apie ieškovus paskelbtą įrašą, 2020 m. balandžio 2 d. socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Paviešink sukciu“ apie ieškovus paskelbtą įrašą, 2020 m. balandžio 3 d. savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje apie ieškovus paskelbtą įrašą. Ieškovų reikalavimus dėl sprendimo dalies skubaus vykdymo ir baudos skyrimo atmesti.

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą

42. Šioje byloje ieškovai pareiškė du reikalavimus priteisti neturtinės žalos atlyginimą, tai yra priteisti neturtinės žalos, kuri yra padaryta paskelbiant jų atvaizdą, atlyginimą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl ieškovų garbės ir orumo pažeidimo. Ieškovai prašo priteisti po simbolinę 100 Eur sumą kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo dėl teisės į atvaizdą pažeidimo ir dėl ieškovų garbės ir orumo pažeidimo, neišskirdami prašomos sumos dėl kiekvieno pažeidimo atskirai. Ieškovai nurodo, kad grupėje „AFERISTAI.SUKČIA1.APGAVIKAI.“ yra virš 20 000 narių, be to, joje paskelbti įrašai yra vieši, t. y. matomi visiems asmenims, nebūtinai nariams. Šioje grupėje atsakovo paskelbtą įrašą ieškinio surašymo dieną jau buvo pasidalinęs (išplatinęs) 151 asmuo, po įrašu parašyta 40 komentarų, kai kuriuose jų ieškovai apibūdinami įžeidžiančiais epitetais, prieš ieškovus siūloma imtis smurtinių veiksmų. Dėl tokių atsakovo įrašų, kurie paskatino skaitytojų neigiamą reakciją į ieškovus, ieškovai patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, prarado saugumo jausmą. Ieškovė L. J. nurodo, kad neturtinė žala pasireiškia tuo, kad ji patyrė stresą, išgyvenimus. Po įrašų atsiradimo ieškovė turėjo aiškintis klientams, pasikeitė kitų asmenų požiūris į ją, tačiau tiksliai apskaičiuoti, kiek klientų neteko, negali. Ieškovas O. J. nurodo, kad neturtinė žala pasireiškia vaistų (valerijono) pirkimu.

43. Vadovaujantis CK 2.22 straipsnio 3 dalimi, fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Vertinant tai, ar asmeniui dėl jo teisės į atvaizdą pažeidimo buvo padaryta neturtinės žalos ir ar dėl jos atlyginimo nepakanka vien teisės pažeidimo pripažinimo, o turi būti priteista žalos atlyginimo suma, svarbu kiekvienu konkrečiu atveju pagal bylos faktines aplinkybes nustatyti tai, ar asmuo galėjo patirti ir patyrė dėl teisės į atvaizdą pažeidimo neigiamus padarinius, kurie atitiktų CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.). Neturtinė žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą. Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą (M. v. United Kingdom, 24 February 1995; Series A No. 307-B); bejėgiškumo jausmą, frustraciją (P. v. Greece, 31 October 1995, no. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimą ir sielvartą (O. v. Sweden, 24 March 1988, no. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą (L.O. Spain, 9 December 1994, no. 16798/90, 65 par., Series A No. 303-C). Pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nustatant tai, ar pažeidimas galėjo sukelti neigiamų padarinių asmeniui, įvertintinas ir to asmens jautrumas, svarbos suteikimas teisei į atvaizdą ir jos saugojimas iki pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012).

44. Pažymėtina ir tai, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (M. v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003, § 33; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006, § 52).

45. Šioje byloje ieškovai neturtinę žalą kildina iš jų atvaizdų paviešinimo socialinio tinklo „Facebook“ grupėse „Aferistai.Sukčiai.Apgavikai.“, „Paviesink sukciu“ ir atsakovo asmeninėje paskyroje. Esant nustatytai aplinkybei, kad ieškovai neturtinę žalą kildiną iš jų atvaizdų paviešinimo socialinio tinklo „Facebook“ grupėse ir atsakovo asmeninėje paskyroje, teismas vertina, ar už atsakovo veiksmus paviešinant ieškovų nuotraukas, ieškovams turi būti atlyginta neturtinė žala.

46. Visų pirma, kaip jau buvo nustatyta, atsakovo po įrašais patalpintos ieškovų asmeninės nuotraukos buvo paimtos iš viešai visiems asmenims prieinamų ir matomų jų profilio nuotraukų socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose. Nuotraukose aiškiai matomi ieškovų veidai, nėra žeminančio ar įžeidžiančio pobūdžio vaizdų, ieškovai pavaizduoti pagarbiai, su tinkama apranga. Atsakovas ieškovų viešai skelbiamų profilio nuotraukų neredagavo. Šią aplinkybę patvirtino ir patys ieškovai teismo posėdžio metu. Atsakovo paskleistos nuotraukos su ieškovų atvaizdais buvo matomos kitiems grupių nariams ganėtinai ilgai, t.y. nuo 2020 m. kovo – balandžio mėnesių, galimai dalis įrašų su ieškovų atvaizdais nėra pašalinti iki šiol. Atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad atsakovo paskelbtos ieškovų nuotraukos buvo platinamos ilgą laiko tarpą. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovai visos bylos nagrinėjimo metu neturtinę žalą siejo su jų atvaizdų naudojimu būtent per neigiamo įrašo kontekstą. Visumoje įrašas ir ieškovų nuotraukos su atvaizdais, ne atskirai tik ieškovų atvaizdai, pakenkė jų dalykinei reputacijai, todėl jie patyrė neigiamus išgyvenimus.

47. Visų antra, nors ieškovai nurodo, kad dėl paskelbtų nuotraukų patyrė stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, prarado ne tik saugumo jausmą, bet ir dalį klientų rato, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad paskleistos nuotraukos su ieškovų atvaizdais neatskleidė jų privataus gyvenimo aplinkybių, nėra žeminančios, todėl darytina labiau tikėtina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovai dėl paskelbtų nuotraukų nepatyrė neigiamų emocinių padarinių, kuriuos galima būtų įvertinti pinigine išraiška.

48. Visų trečia, būtina pažymėti, kad ieškovų teisės į atvaizdą pažeidimas yra nustatytas šiuo teismo sprendimu, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas paskelbė nuotraukas, kuriose ieškovai nėra pavaizduoti žeminamai, nuotraukos nėra redaguotos, siekiant įžeisti ieškovus, tačiau nuotraukos po įrašais buvo skelbiamos ilgą laiko tarpą, laikytina, kad teisės pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą – paskelbtas nuotraukas. Nagrinėjamu atveju įvertinus šalių argumentus nėra pagrindo išvadai, kad ieškovams turi būti papildomai atlyginta ir neturtinė žala dėl paskelbtų atvaizdų socialiniame tinkle „Facebook“.

49. Ieškovai prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl ieškovų garbės ir orumo pažeidimo. Nurodo, kad atsakovo paviešinti įrašai neatitinka tikrovės, taip pat yra ieškovų garbę, orumą bei dalykinę reputaciją žeminančio pobūdžio. Paskelbti įrašai paskatino skaitytojų neigiamą reakciją į ieškovus, ko pasėkoje ieškovai patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, prarado saugumo jausmą. Atsakovas su ieškovų argumentais nesutinka, nurodo, kad ieškovai nepateikė įrodymų nei apie atsakovo veiksmais tariamai sukeltas neigiamas pasekmes, nei jų patirtus dvasinius išgyvenimus dėl garbės ir orumo pažeidimo.

50. Pažymėtina, kad neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl daikto sugadinimo, yra sudėtinga. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, tai yra tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

51. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas interneto portalo www.facebook.com viešose grupėse „Aferistai.Sukčiai.Apgavikai.“ ir „Paviesink sukciu“ bei asmeninėje atsakovo paskyroje įdėjo ne tik ieškovų fotonuotraukas, bet ir tekstą: „Dirbau uab (duomenys neskelbtini) firmoje, komandiruociu principu olandijoje, idarbinimo metu snekejo lb grazei po to prasidejo cirkas ir makaronai ant ausu, algos veluoja ne dienomis o savaitemis, prasidejus karantinui nusprendziau iseiti is darbo nes nebuvo jokiu garantiju kad darbo ir gyvenama viea nebus uzdarytos, gryzau savo lesomis nes darbdavys nesiteike suorganizuoti keliones namo sake nepanikuoti :D buvau ismestas is darbo nes nusprendziau grysti pas seima karantinui, apie atsiskaityma direktoriai L. J. ir direktorius O. J. nejo net i kalbas dave baudos 900€ kaip 90-taisiais :D, sedziu su makaronais ant ausu ir bauda 900€, mazas vaikas jauna seima jiems neaktualu patarimas simta kilomentru spinduliu apiekit sita firma, zmogiskumo nulis ka nori ta daro laido....“.

52. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014).

53. Atsakovo paviešintų įrašų turinys, kad ieškovai įdarbinimo metu šnekėjo labai gražiai, po to prasidėjo cirkas ir makaronai ant ausų, algos vėluoja ne dienomis, o savaitėmis, prasidėjus karantinui nebuvo jokių garantijų, kad darbo ir gyvenamoji vieta nebus uždaryta, darbdavys nesiteikė suorganizuoti keliones namo, apie atsiskaitymą direktoriai L. J. ir O. J. nėjo net į kalbas, davė baudos 900 Eur kaip 90-aisiais, žmogiškumo nulis, ir žinia, kad atsakovas nuo ieškovų nukentėjo, leidžia daryti išvadą, kad ieškovai, kaip įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai/atsakingi asmenys, elgiasi taip, kaip verslo praktikoje neįprasta ir dėl ko kenčia įmonės darbuotojai. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad atsakovas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, tai yra be ieškovų žinios paskelbdamas įrašus su ieškovų atvaizdais bei nurodydamas ne tik ieškovų atstovaujamą juridinį asmenį, bet ir jų vardus bei pavardes, sukėlė neigiamą emocinį poveikį ieškovams (žalą), tokiu būdu pažeisdamas ieškovų kaip fizinių asmenų garbę ir orumą. Atsakovo veiksmai, viešai paskelbiant ne tik atsakovų nuotraukas, bet ir nurodant, jų vardus, pavardes, pareigas, akivaizdžiai buvo nukreipti į ieškovų asmenį. Teismas sprendžia, kad tarp atsakovo atliktų veiksmų ir ieškovų patirtų išgyvenimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvertinus bylos medžiagą pagal neturtinės žalos įrodinėjimo specifiką, darytina išvada, kad atsakovas, siekdamas ieškovų pažeminimo, viešai formavo neigiamą nuomonę apie juos, sukėlė neigiamus ieškovų išgyvenimus bei pagrįstą nerimą ne tik dėl galimų darbuotojų trūkumo, bet ir dėl galimų verslo partnerių ar sandorių. Todėl, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, visuma šios bylos aplinkybių, teismas sprendžia, kad ieškovai patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti jiems atlyginta.

54. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje. Asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Kasacinis teismas pažymėjo, kad paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad teismai, vertindami neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

55. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio šioje byloje nustatymo klausimą, pažymi, jog byloje nėra įrodymų, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pablogėjo ieškovų sveikata ar kilo kiti ilgalaikiai neigiami padariniai, kuriuos būtų galima įvertinti ieškovų prašomą priteisti suma. Priešingai, ieškovai nurodė, kad patyrė neigiamus išgyvenimus, vartojo valerijoną, prarado dalį klientų rato, tačiau paaiškino, kad į gydymo įstaigas nesikreipė, kiek tiksliai prarado klientų, atsakyti negalėjo. Dėl šių priežasčių neturtinė žala turi būti atlyginta tiek, kiek ieškovai buvo pažeminti dėl atsakovo paskleistos žeminančios žinios. Atsižvelgiant ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiųjų patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams, teismas sprendžia, kad atsakovas neteisėtais veiksmais pažemino ieškovų garbę ir orumą, todėl tenkina ieškovų reikalavimus dėl neturtinės žalos, padarytos pažeminant jų garbę ir orumą, atlyginimo, priteisiant iš atsakovo po 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovų naudai (CK 2.24 straipsnio 1 dalis).

Dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą

56. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovo po 48,40 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškovai nurodo, kad jie patyrė 96,80 Eur išlaidų, sumokėtų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą.

57. Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

58. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas O. J. kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. 2020 m. rugpjūčio 20 d. antstolio J. P. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog 2020 m. rugpjūčio 19 d. 14 val. 00 min. antstolis J. P., dalyvaujant O. J., antstolio J. P. kontoroje pradėjo vykdyti O. J. 2020 m. rugpjūčio 19 d. prašymą konstatuoti faktines aplinkybes. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu interneto naršyklės paieškos lauke įvedus „https://www.faeebook.eom/groups/l 634358853334080/permalink/2295918387178120/“ ir atlikus paiešką, atsidaro „Facebook“ tinklalapio langas, kuriame matyti užrašai „STOP“, „AFERISTAI.SUKČIAI.APGAVIKAI“, „Vieša grupė Narių: 17,0 tūkst.“, interneto lango „Diskusija“ nuorodoje matyti vyro nuotrauka su šalia esančiu užrašu „M. S. Kovo 31 d.“ ir žinutės tekstu nuotraukos apačioje bei žemiau teksto yra dvi vyro nuotraukos (po nuotraukomis užrašas „O. J.“) ir moters nuotrauka (po nuotrauka užrašas „L. J.“) (Interneto tinklalapio langų nuotraukos). Faktinių aplinkybių konstatavimo metu interneto naršyklės paieškos lauke įvedus „https://www.facebook.com/mantas.starta/posts/3046357205415268“ ir atlikus paiešką, atsidaro „Facebook“ tinklalapio langas, kuriame matyti vyro nuotrauka su šalia esančiu užrašu „M. S. April 3“ ir žemiau teksto yra dvi vyro nuotraukos (po nuotraukomis užrašas „O. J.“) ir moters nuotrauka (po nuotrauka užrašas „L. J.“), žemiau nuotraukų yra užrašas „M. S. AFERISTAI.SUKČIAI.APGAVIKAI. March 31“ ir žinutės tekstas. Po kelių sekundžių tinklalapyje atsiranda prisijungimo prie „Facebook“ paskyros langas, kuriame yra vyro nuotrauka ir užrašas „See more of M. S. on Facebook“ (Interneto tinklalapio langų nuotraukos). Faktinių aplinkybių konstatavimas baigtas 2020 m. rugpjūčio 19 d. 14 val. 15 min. Remiantis 2020 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), už faktinių aplinkybių konstatavimą mokėtina 96,80 Eur suma. Teismui pateiktas ieškovo O. J. atliktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantys, kad antstoliui buvo sumokėta už faktinių aplinkybių konstatavimą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovai patyrė turtinę žalą, kurios atsiradimą sąlygojo neteisėti atsakovo veiksmai.

59. Remiantis tuo, kad dėl kaltų atsakovo veiksmų ieškovai turėjo konkrečių išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą, kurie laikomi jų turtiniais praradimais, teismas sprendžia, kad ieškovų reikalavimai priteisti iš atsakovo po 48,40 Eur turtinės žalos atlyginimo kiekvienam ieškovui yra pagrįsti, todėl tenkintini.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

60. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, kiekvienam ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (98,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

61. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

62. Ieškovai, pareikšdami ieškinį, sumokėjo 90 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, CPK 85 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismui patenkinus ieškinį dalyje dėl įpareigojimų pašalinti įrašus, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, iš atsakovo ieškovų naudai yra priteistinas 90 Eur žyminis mokestis lygiomis dalimis po 45 Eur kiekvienam ieškovui (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

63. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

64. Byloje nustatyta, kad ieškovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos šioje civilinėje byloje pareiškė prašymą ir pridėjo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2021 m. sausio 4 d. sąskaitą už teisines paslaugas 1500 Eur sumai pagal Sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog teikta 10 valandų teisinių paslaugų, skaičiuojant 1 val. – 150 Eur, ir 2021 m. sausio 15 d. ieškovo O. J. atliktą mokėjimą advokatui G. Ž. 1500 Eur sumai už jo suteiktas teisines paslaugas. Atsakovo atstovas teigė, jog ieškovai nepateikė bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, tik bendrą sąskaitą už paslaugas, todėl nėra aišku, už kokias paslaugas prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovai šioje byloje pateikė ieškinį ir procesinius paaiškinimus, ieškovų atstovas advokatas G. Ž. dalyvavo ir atstovavo ieškovus trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 3 val. 20 min. Byla teisme nagrinėjama nuo 2020 m. spalio 26 d., t.y. apie keturis mėnesius. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovai savo atstovo paslaugomis naudojosi nuo 2020 m. balandžio 14 d., kuomet atsakovui teikė pretenziją dėl ginčo dalyko ir siekė susitarti taikiai. Ieškovai byloje pateikė duomenis apie patirtas 1 500,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, kurios įvertinus bylos pobūdį, apimtį, procesinių dokumentų kiekį, bei atsižvelgiant į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, laikytinos protingomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

65. Kadangi nagrinėjamoje byloje patenkinti 80 procentai ieškovų reikalavimų, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, ieškovų naudai iš atsakovo priteistinos 1200 Eur bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis po 600 Eur. Atsakovui bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai atmestų ieškovų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi patenkinami 80 procentai ieškovų reikalavimų, 20 procentų reikalavimų atmesta, atsakovui iš ieškovų yra priteistinos 134 Eur bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis po 67 Eur.

66. Byloje susidariusi pašto išlaidų suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos CPK 96 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip 7 (septynias) dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti:

1. 2020 m. kovo 31 d. socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „AFERISTAI.SUKČIAI.APGAVIKAI“ apie ieškovę L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini), ir ieškovą O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini), paskelbtą įrašą: „Dirbau uab (duomenys neskelbtini) firmoje, komandiruociu principu olandijoje, idarbinimo metu snekejo lb grazei po to prasidejo cirkas ir makaronai ant ausu, algos veluoja ne dienomis o savaitemis, prasidejus karantinui nusprendziau iseiti is darbo nes nebuvo jokiu garantiju kad darbo ir gyvenama viea nebus uzdarytos, gryzau savo lesomis nes darbdavys nesiteike suorganizuoti keliones namo sake nepanikuoti :D buvau ismestas is darbo nes nusprendziau grysti pas seima karantinui, apie atsiskaityma direktoriai L. J. ir direktorius O. J. nejo net i kalbas dave baudos 900€ kaip 90-taisiais :D, sedziu su makaronais ant ausu ir bauda 900€, mazas vaikas jauna seima jiems neaktualu patarimas simta kilomentru spinduliu apiekit sita firma, zmogiskumo nulis ka nori ta daro laido....“ su ieškovų atvaizdais https://www.facebook.com/groups/1634358853334080/permalink/229598387178120/.

2. 2020 m. balandžio 2 d. socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Paviesink sukciu“ apie ieškovę L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini), ir ieškovą O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini), paskelbtą įrašą: „Dirbau uab (duomenys neskelbtini) firmoje, komandiruociu principu olandijoje, idarbinimo metu snekejo lb grazei po to prasidejo cirkas ir makaronai ant ausu, algos veluoja ne dienomis o savaitemis, prasidejus karantinui nusprendziau iseiti is darbo nes nebuvo jokiu garantiju kad darbo ir gyvenama viea nebus uzdarytos, gryzau savo lesomis nes darbdavys nesiteike suorganizuoti keliones namo sake nepanikuoti :D buvau ismestas is darbo nes nusprendziau grysti pas seima karantinui, apie atsiskaityma direktoriai L. J. ir direktorius O. J. nejo net i kalbas dave baudos 900€ kaip 90-taisiais :D, sedziu su makaronais ant ausu ir bauda 900€, mazas vaikas jauna seima jiems neaktualu patarimas simta kilomentru spinduliu apiekit sita firma, zmogiskumo nulis ka nori ta daro laido....“ su ieškovų atvaizdais https://www.facebook.com/mantas.starta/posts/3046357205415268.

3. 2020 m. balandžio 3 d. atsakovo M. S. asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje apie ieškovę L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini), ir ieškovą O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini), paskelbtą įrašą: „Dirbau uab (duomenys neskelbtini) firmoje, komandiruociu principu olandijoje, idarbinimo metu snekejo lb grazei po to prasidejo cirkas ir makaronai ant ausu, algos veluoja ne dienomis o savaitemis, prasidejus karantinui nusprendziau iseiti is darbo nes nebuvo jokiu garantiju kad darbo ir gyvenama viea nebus uzdarytos, gryzau savo lesomis nes darbdavys nesiteike suorganizuoti keliones namo sake nepanikuoti :D buvau ismestas is darbo nes nusprendziau grysti pas seima karantinui, apie atsiskaityma direktoriai L. J. ir direktorius O. J. nejo net i kalbas dave baudos 900€ kaip 90-taisiais :D, sedziu su makaronais ant ausu ir bauda 900€, mazas vaikas jauna seima jiems neaktualu patarimas simta kilomentru spinduliu apiekit sita firma, zmogiskumo nulis ka nori ta daro laido....“ su ieškovų atvaizdais https://www.facebook.com/mantas.starta/posts/3046357205415268.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 48,40 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 40 ct) turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (98,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 645 (šešių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 48,40 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 40 ct) turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (98,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 645 (šešių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovo O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), 67 Eur (šešiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovo O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), 67 Eur (šešiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Snieguolė Bielskienė