Kauno apygardos teismo nutartis

2020-05-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-244-485/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-25
Bylos Nr.
AN2-244-485/2020
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00297-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Algirdas Remeika (pirm.)
Pažeidėjas
E. Ž.
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-244-485/2020Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00297-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 25 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. kovo 13 d. nutarimo E. Ž. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. Ž. 2019 m. gruodžio 20 d. administracinių nusižengimų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 6 dalį, 424 straipsnio 4 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (du nusižengimai), 415 straipsnio 3 dalį ir 432 straipsnio 1 dalį surašytas dėl to, kad ji 2019 m. gegužės 19 dalyje apie 9.35 val. (duomenys neskelbtini) vairvo keturratį motociklą Kawasaki neturėdama teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; stabdoma uniformuotų policijos pareigūnų, nepakluso aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę; transporto priemonę vairavo būdama neblaivi, kai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 0,61 prom. neblaivumas; keturratis motociklas neregistruotas nustatyta tvarka, jam neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, jis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, yra be valstybinių numerio ženklo; vairuotoja vairavo transporto priemonę neužsidėjusi motociklininko šalmo. Administracinių nusižengimų protokole nurodyta, kad šiais savo veiksmais E. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 226, 225 ir 204 punktus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarime nustatyta, kad:

2.1. E. Ž. 2019 n. gegužės mėn. 19 d., apie 9.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo keturratį motociklą Kawasaki, be valstybinio numerio ženklo, neturėdama teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemonę, neužsidėjusi motociklininko šalmo. Motociklas neįregistruotas nustatyta tvarka, jam neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, jis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 204, 224, 225, 226 punktų reikalavimus.

2.2. Be to, ji 2019 m. gegužės mėn. 19 d., apie 9.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama keturratį motociklą Kawasaki, be valstybinio numerio, nepakluso aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti, o transporto priemonę vairavo būdama neblaivi (nustatytas 0,61 promilių girtumas), t. y. tokiu būdu ji pažeidė KET 14, 16 punktų reikalavimus.

3. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarimu E. Ž. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį paskirta 70 (septyniasdešimties) eurų bauda; pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį – 35 eurų bauda; pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį –35 eurų bauda; pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį – 75 eurų bauda; pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį – 40 eurų bauda; pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį – 1 200 (tūkstančio dviejų šimtų) eurų bauda be transporto priemonės konfiskavimo; pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį – 950 eurų bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams be transporto priemonės konfiskavimo. Pritaikius ANK 38 straipsnio taisykles, E. Ž. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė –1 200 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 trejiems metams, be transporto priemonės konfiskavimo.

4. E. Ž. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarimą, prašo panaikinti jo dalį dėl jos nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį ir, vadovaujantis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybių neištyrė visapusiškai ir objektyviai, kaip to reikalauja ANK 567 straipsnis, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nes nevertino įrodymų visumos, vienų įrodymų nevertino iš viso arba vertino fragmentiškai, kitiems įrodymams suteikė išskirtinę įrodomąją galią; pažeidė ANK 566 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos principus (teisingo proceso, nekaltumo prezumpcijos); priėmė ANK 636 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir faktinių aplinkybių neatitinkantį, prielaidomis pagrįstą procesinį sprendimą. Teismo padaryti procesinės teisės normų pažeidimai yra esminiai, lėmę materialiosios teisės normų pažeidimą ir nepagrįstą bei neteisėtą administracinių nuobaudų E. Ž. skyrimą pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį. Šiame kontekste pažymima, kad administraciniam nusižengimo sudėtis yra tada, kai yra 4 požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Jeigu nėra bent vieno požymio, nėra ir atitinkamo nusižengimo sudėties ir administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir būtent institucija turi paneigti nekaltumo prezumpciją.

4.2. Dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, kuris inkriminuotas E. Ž., skunde teigiama, kad policijos patrulių veiklos instrukcijų, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (redakcija Nr. 5-V-118, 2018-02-06), 25 punkte detalizuota tvarka, kurios turi būti laikomasi, jei reikalavimą vairuotojui sustabdyti transporto priemonę policijos pareigūnai pareiškia patys važiuodami tarnybine transporto priemone. Tokiam atvejui nustatyta tvarka, kad reikalavimas sustoti pareiškiamas įjungus policijos automobilyje <...mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį“. Nustatant šią tvarką teisės normoje pavartotas žodis „privažiuoti“ pabrėžia, kad policijos pareigūnai reikalavimą sustoti turi pareikšti priartėję prie stabdomo automobilio ir priartėję taip, kaip to reikalauja teisės norma (iš galo) ir nurodytu būdu (žodžiais per garsiakalbį). Šiuo atveju, apylinkės teismas nenagrinėjo, ar pareigūnų veiksmai, kuriais norėta pareikalauti, kad E. Ž. sustabdytų vairuojamą motociklą, atitiko šiose teisės normose įtvirtintą reikalavimo pareiškimo aiškumo kriterijų. Teismas nevertino, kad Institucija kaltinimą E. Ž., kuri teigia, jog nematė ir negirdėjo reikalavimo sustoti, pateikė neatlikusi ANK numatytų procesinių tyrimo veiksmų (pvz., eksperimento) ir jų pagalba nepatikrino, ar E. Ž., atsižvelgiant į konkrečiais vairavimo aplinkybes, galėjo matyt ir/ar girdėti policijos reikalavimą. Pasak apeliantės, teismas turėjo nustatyti, ar institucijos pareigūnų veiksmus, siekiant ją, vairavusią keturratį motociklą, sustabdyti pagal šio konkretaus atvejo aplinkybes, užfiksuotas iš policijos automobilio vaizdo ir garso ištisiniame įraše bei kitus byloje esančius įrodymus, galima laikyti aiškiai išreikštais ANK 426 straipsnio 6 dalies ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25 punkte nustatytos tvarkos prasme ir ar ji, esant vaizdo ir garso ištisiniame įraše užfiksuotoms faktinėms aplinkybėms ir byloje nustatytoms vairavimo sąlygoms, galėjo per atstumą, kuris buvo tarp jos vairuojamo motociklo ir policijos automobilio, suvokti (matyti ar/ir girdėti) policijos pareigūno atitinkamu laiku ir būdu pareikštą reikalavimą sustoti ir jo nevykdė tyčia.

4.3. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad E. Ž. parodymus paneigia policijos pareigūnų D. A. ir V. A. parodymai, tarnybiniai pranešimai ir byloje esanti vaizdo medžiaga. Įrodymų šioje byloje visumą sieja policijos automobilyje įrengtomis techninėmis priemonėmis atliktas vaizdo ir garso ištisinis įrašas (priekinės kameros), kuriame užfiksuotas policijos automobilio judėjimas 2019 m. gegužės 19 d. kelyje (duomenys neskelbtini) nuo prasilenkimo (09:34:12 val.) su priešinga kryptimi važiavusiais 3 keturračiais motociklais iki policijos automobilio privažiavimo prie ūkinio pastato (09:37:40 val.) ir susitikimo su išėjusiais iš garažų 3 asmenimis, tarp kurių buvo E. Ž.. Šiame įraše nuosekliai užfiksuoti policijos pareigūnų veiksmai ir jų seka bei E. Ž. veiksmai. Teismas, pažeisdamas ANK 567 straipsnio ir 569 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neatliko įrodymų visumos tyrimo ir sisteminio vertinimo, netyrė vaizdo ir garso ištisinio įrašo ir byloje esančių įrodymų (policijos pareigūno tarnybinio pranešimo turinio, policijos pareigūnų ir kitų liudytojų parodymų, administracinėn atsakomybėn traukiamos E. Ž. paaiškinimų) atitikties šiam įrašui. Teismas nutarime tik abstrakčiai paminėjo šį įrodymą („vaizdo įrašo medžiaga“, „vaizdo įrašas“), tačiau jo turinio netyrė ir dėl jo nepasisakė. Pabrėžtina, kad byloje yra svarbūs ne tik vaizdo, bet kartu ir garso įrašo duomenys, kurie suteikia informaciją apie specialiojo garso signalo įjungimo ir reikalavimo sustoti pareiškimo vietas policijos automobilio ir E. Ž. vairuojamo motociklo judėjimo aplinkybių kontekste.

4.4. Vaizdo ir garso ištisinis įrašas iliustruoja kokiomis aplinkybėmis policijos pareigūnai priėmė sprendimą sustabdyti 3 keturračius motociklus (prasilenkę kelyje su priešinga kryptimi važiavusiais 3 keturračiais motociklais, kurių vairuotojai buvo be motociklininkų šalmų) ir po to atliko atitinkamus veiksmus (apsisuko kelyje; naudojo kai kuriuos reikalavimo sustoti pareiškimo elementus), kokios buvo aplinkybės, galėjusios lemti galimybę keturračio motociklo vairuotojai E. Ž., atsižvelgiant į individualias vairavimo sąlygas (važiavo kartu su dviem galingaisiais keturračiais, keliančiais didelį garsą; ant vairuojamo motociklo nebuvo galinio vaizdo veidrodėlio), suvokti (matyti ir/ar girdėti) reikalavimą sustabdyti vairuojamą transporto priemonę (t.y. koks buvo atstumas tarp įsukusio iš pagrindinio kelio į lauko keliuką policijos automobilio ir lauko keliuku važiuojančio keturračio, kai policijos automobilyje buvo įjungtas specialusis garso signalas ir per garsiakalbį nurodyta sustoti; įvažiavusio į lauko keliuką policijos automobilio matomumo zona iš keturračių motociklų judėjimo pozicijos (lauko keliuko posūkiai, matomumo zoną ribojantys medžiai, važiavimo matomumo zonoje trukmė), taip pat kokie buvo vairuotojos veiksmai. Policijos pareigūno D. A. tarnybiniame pranešime apie 3 keturračių vairuotojus rašoma abstrakčiai, nenurodyti jokie konkretūs E. Ž. veiksmai, kurie galėtų būti vertinami kaip galimas nepaklusimas aiškiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

4.5. Skunde taip pat teigiama, kad, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, teismas neįvertino policijos pareigūno D. A. 2019 m. gegužės 19 d. tarnybinio pranešimo, kaip vienos iš ANK 269 straipsnio 1 dalyje numatytų įrodinėjimo priemonių, patikimumo, pareigūnų D. A. ir V. A. parodymų atitikties vaizdo ir garso ištisiniam įrašui. Policijos pareigūno D. A. tarnybiniame pranešime nurodytos 3 keturračių motociklų vairuotojų (tarp jų buvo E. Ž.) stabdymo aplinkybės neatitinka vaizdo ir garso ištisiniame įraše užfiksuoto eiliškumo ir yra pateiktos neobjektyviai. Tarnybiniame pranešime nurodytos veiksmų sekos ir jų apibūdinimo esminis neatitikimas vaizdo ir garso įrašui yra tas, jog šis įrašas, priešingai nei nurodoma tarnybiniame pranešime, nepatvirtina nei E. Ž. vairuojamo keturračio motociklo prisivijimo iš galo įjungus policijos automobilio specialųjį garso signalą ir švyturėlius pareigūnui žodžiais per garsiakalbį reikalaujant sustoti, nei motociklo greičio padidinimo, nei vairuotojos gręžiojimosi atgal, nei įsukimo į lauko keliuką laiko ir įsukimo tikslo – esą pabėgti nuo policijos pareigūnų. Teismui neatlikus vaizdo ir garso ištisinio įrašo tyrimo, liko neįvertintos šiame įraše užfiksuotos bylai reikšmingos aplinkybės, jog policijos automobilio specialusis garso signalas buvo įjungtas šiam automobiliui važiuojant asfaltuotu keliu po to, kai šis automobilis po prasilenkimo (09:34:12 - 09:34:15 val.) su priešinga kryptimi važiavusiais 3 keturračiais motociklais, pavažiavęs ta pačia judėjimo kryptimi, apsisuko ir pradėjo važiuoti priešinga kryptimi ((duomenys neskelbtini)). Specialaus garso signalo įjungimo metu (09:34:43 val.) iki posūkio į kairėje esantį lauko keliuką buvo likę apie 20-30 m., o priekyje ta pačia kryptimi kaip ir policijos automobilis asfaltuotu keliu važiavo lengvasis automobilis. Specialaus garso signalo įjungimo metu lauko keliuke maždaug už 210 m. matėsi nutolęs (-ę) keturratis motociklas (-ai), kuris (kurie) policijos automobiliui buvo iš kairės. Minėto vaizdo ir garso įrašo duomenys patvirtina, kad policijos automobilio specialusis garso signalas buvo įjungtas, kai policijos automobilis Policijos veiklos instrukcijos 25 punkto reikalavimų prasme ne tik nebuvo privažiavęs prie E. Ž. vairuojamo lauko keliuku keturračio motociklo iš galo, bet policija važiavo iš galo asfaltuotu keliu paskui byloje nežinomą lengvąjį automobilį. Specialaus garso signalo įjungimo vieta buvo tokia, kad kelyje ar šalia jo esantiems asmenims negalėjo būti aišku kokiu tikslu buvo įjungtas policijos automobilio specialusis signalas, o garsiakalbiu pareigūnai tuo metu nesinaudojo. Pagal vaizdo ir garso ištisinį įrašą policijos automobilio specialusis garso signalas (ar buvo įjungti švyturėliai vaizdo įrašas informacijos nesuteikia) buvo įjungtas ir policijos pareigūnas per garsiakalbį keturračių vairuotojams nurodė sustoti du kartus. Pirmą kartą lauko keliuke (09:34:49 val.), kai motociklai buvo nutolę ne mažiau kaip 210 m., antrą kartą – važiuojant kaimo gatve (09:35:06 val.), kai motociklų iš viso nesimatė.

4.6. Skunde taip pat akcentuojama, kad teismas tenkino pareiškėjos prašymą, kad Institucija pateiktų į bylą policijos automobilyje įrengtos galinio vaizdo kameros įrašą. Institucijai pateikus šį įrašą, teismas posėdyje jį ištyrė. Skundžiamą nutarimą teismas priėmė nevertindamas šio įrodymo kitų įrodymų visumos kontekste ir dėl jo nutarime nepasisakė. Be to, teismas apklausė kaip liudytojus R. M. ir A. D., tačiau jų parodymų nevertino ir dėl jų nutarime nepasisakė. Taip teismas pažeidė ANK 636 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Policijos automobilio galinio vaizdo kameros įrašas patvirtina, kad E. Ž. vairuodama keturratį motociklą atsigręžė į policijos automobilį prasilenkimo su šiuo automobiliu metu. Skundžiamo nutarimo motyvuojamosios dalies teiginių esą byloje nustatyta, kad E. Ž. važiuodama lauko keliuku „keletą kartų atsisuko pažiūrėti atgal“, nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai.

4.7. Pasak apeliantės, teismas nepagrįstai nesivadovavo jos parodymais vien dėl užimamos procesinės padėties. Jos elgesys, kuris užfiksuotas vaizdo įraše, kurio teismas nenagrinėjo ir nevertino visa apimtimi, o garso įrašo nenagrinėjo ir nevertino iš viso, patvirtina, jog ji neturėjo tikslo pabėgti nuo policijos pareigūnų ir nuo jų nebėgo. Jei E. Ž. būtų mačiusi ir / ar girdėjusi policijos pareigūnų lauko keliuke pareikštą reikalavimą sustoti ir būtų siekusi pabėgti, žinodama vietovę kaip vietinė gyventoja, ji būtų galėjusi pasirinkti atitinkamą elgesio variantą (pasukti galinguoju keturračiu į policijos automobiliui nepravažiuojamą keliuką ar į laukus; neišeiti iš R. M. garažo į lauką, kt.).

4.8. Be to, teismas nevertino, kad institucijos E. Ž. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitiko esminių ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi jame nebuvo suformuotas konkretus ir aiškus kaltinimas, o tik abstrakčiai nurodyta esą ji, „stabdoma uniformuotų policijos pareigūnų, nepakluso aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę“. Protokole nėra nurodyta, kokiu būdu (būdais) policijos aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti nepakluso E. Ž. ir kokiais tyčiniais jos veiksmais ar neveikimu tai pasireiškė. Teismas pats suformulavo E. Ž. administracinį kaltinimą pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, nors byla teisme gali būti nagrinėjama tik ta apimtimi, kuria administracinio nusižengimo protokole jį surašiusi institucija nurodo pažeidimo esmę, o ji šiuo atveju nebuvo nurodyta.

Žemesnės instancijos teismas

4.9. Dėl ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo skunde nurodoma, kad E. Ž. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti AM; B1; B kategorijos transporto priemones ir neneigia, kad ji vairavo keturratį motociklą neturėdama teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. E. Ž. galėjo būti paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, o ne pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, nes alkoholio ji išgėrė po to, kai grįžo į garažą. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad asmens neblaivumo transporto priemonės vairavimo metu ir neblaivumo patikrinimo aplinkybių neturi kelti abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-68-648/2017, Nr.2AT-4-2014, Nr.2AT-12-2013).

4.10. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nevertino, kad E. Ž. neblaivumas buvo tikrinamas iš esmės pažeidus teisės aktais nustatytas pagrindines procedūras ir taisykles. Pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 6 punktą, policijos pareigūnai gali nustatinėti ar yra blaivūs: transporto priemonės vairuotojai, administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, nusikalstamos veikos padarymu įtariami asmenys. Taisyklių 6 punkto prasme E. Ž. negalėjo būti tikrinama dėl neblaivumo kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nes ji nebuvo sulaikyta ar pastebėta vairuojanti neblaivi. Neblaivumo nustatymo taisyklių 6 punktas nustato, kad tikrinti šiame Taisyklių punkte nurodytų asmenų neblaivumą policijos pareigūnui gali atsirasti tik tuo atveju, jei įvertinus bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (2017 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr.V-1312 redakcija) patvirtintoje Bendros asmens būklės įvertinimo metodikoje nurodytus neblaivumo požymius (iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią eiseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius), susiformuoja pagrįstas įtarimas, kad asmuo yra neblaivus. Taigi Neblaivumo nustatymo taisyklių 6 punkte nurodytų asmenų neblaivumą policijos pareigūnai gali tikrinti tik tuo atveju, jei pagrįstai įtaria bent vieną Įvertinimo metodikoje nurodytą konkretaus asmens neblaivumo požymį. Pareigūno tarnybiniame pranešime nėra nurodyta, kad pareigūnas pastebėjo kokius išorinius E. Ž. neblaivumo išorinius požymius. Pareigūnai teismo posėdyje nepatvirtino, kad pajuto kokį nors išorinį E. Ž. neblaivumo požymį. Teismas, neatsižvelgė į Įvertinimo metodikos reikalavimus ir nevertino, ar policijos pareigūnams pagal konkrečias bylos faktines aplinkybes galėjo kilti pagrįstas įtarimas, jog E. Ž. vairavo keturratį motociklą neblaivi. Policijos pareigūnai jos nesulaikė vairuojant motociklą. Pareigūno D. A. tarnybiniame pranešime nėra jokių duomenų, kad pareigūnai Įvertinimo metodikos nuostatų prasme nustatė kokius nors E. Ž. bendrosios būklės požymius, kurie jiems leido pagrįstai įtarti, kad ji vairavo motociklą neblaivi. Šiame dokumente abstrakčiai nurodoma, kad pareigūnai pastebėjo, jog iš garažų išėjusių 3 motociklų vairuotojų akys ašarotos nuo vėjo (važiavimo be motociklininkų šalmų), bendraudami pajuto nuo šių asmenų sklindantį alkoholio kvapą. Pagal Įvertinimo metodikos reikalavimus pagrįstą įtarimą ir pagrindą konkretaus asmens neblaivumo tikrinimui gali sukelti iš to (įtariamo neblaivumu) asmens burnos sklindantis alkoholio kvapas. E. Ž. atžvilgiu tarnybiniame pranešime nėra nurodyta, kad iš jos burnos sklido alkoholio kvapas.

Žemesnės instancijos teismas

4.11. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar pareigūnai jos neblaivumo tikrinimą atliko laikydamiesi Neblaivumo nustatymo taisyklių, Apžiūros metodikos, Įvertinimo metodikos reikalavimų, taip pat vadovaudamiesi patikrinimui naudojamos metrologiškai patikrintos specialiosios techninės matavimo priemonės instrukcija. Teismas, atsižvelgdamas į faktą, kad policijos pareigūnai 2019 m. gegužės 19 d. E. Ž. nustatė neblaivumą, jį nepagrįstai vertino kaip pakankamą ir patikimą įrodymą, kad ji vairavo motociklą neblaivi, nors vairavimo esant neblaiviai faktas nenustatytas, o alkoholio vartojimo garaže po grįžimo vairavus motociklą, faktas nepaneigtas. Pareigūnai matė alkoholio vartojimo garaže aplinkybes (nugertą viskio butelį, taureles, maistą), girdėjo E. Ž. paaiškinimą, kad ji alkoholio išgėrė grįžusi į garažą, tačiau šių aplinkybių netyrė. Neblaivumo patikrinimo procedūros atitiktis „Alcotest 6810“ instrukcijos reikalavimams abejotina (pareigūnai nepaklausė prieš kiek laiko E. Ž. vartojo alkoholį; matavimas pagal Policijos pareigūnų naudoto alkoholio kiekio matuoklio naudojimo instrukcijos buvo atliktas praėjus nepakankamai laiko nuo alkoholio išgėrimo, todėl matavimo rodmenys galėjo būti iškreipti nuo burnoje likusio alkoholio kvapo; patikrinimo rezultatas artimas ribai (0,61 promilių), kurti leidžia vairuoti transporto priemonę (0,39 promilių; pakartotinis testas neatliktas). Policijos pareigūnai 2019 m. gegužės 19 d. R. M. valdoje E. Ž. užlaikė apie 3 valandas ir suvaržė jos teisę per nustatytą laiką kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai. Tai sukėlė teisines pasekmes, nes E. Ž. prarado galimybę gauti įrodymą (medicininės apžiūros aktą) ir pateikti jį į bylą kaip įrodymą, nes yra įsitikinusi, kad jai nustatytas alkoholio kiekio matuokliu neblaivumas (0,61 promilių) atsirado dėl alkoholio kvapo, likusio burnoje nuo nurodytomis išgerto alkoholio.

5. Atsiliepime į E. Ž. apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininkas E. G. nurodo su juo nesutinkantis ir prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. E. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo motyvus, konstatuoja, jog E. Ž. dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje nubausta teisėtai ir pagrįstai. Priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas nubaustosios veiksmų atitiktį minėtoms įstatymo normoms, laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių ir įvertino jų visumą, vieniems įrodymams nepagrįstai neteikdamas prioriteto prieš kitus, todėl nei teisingo proceso principas, nei nekaltumo prezumpcija šiuo atveju nebuvo pažeisti, priešingai, teisėtai, teisingai ir pagrįstai padaryta išvada, kad E. Ž. veiksmai atitinka jai inkriminuotų ginčijamų administracinių nusižengimų sudėtį.

Dėl ANK 426 straipsnio 5 dalies

8. Pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šio straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad uniformuoto policijos reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos skiriamaisiais pažymėtą motorinę transporto priemonę ir stabdyti įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

9. Be to, policijos patrulių veikla reglamentuojama ir apeliaciniame skunde cituojamose Policijos patrulių veiklos instrukcijose. Šių instrukcijų 25 punkte nurodyta, kad policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.

10. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog 2019 m. gegužės 19 d. 9.34.12 val. pagrindiniu keliu važiuodami trys keturračiai motociklai, vieną kurių vairavo E. Ž., prasilenkė su policijos pareigūnais. Ginčo, kad vairavę motociklą asmenys prasilenkdami pastebėjo priešpriešine eismo juosta vykstantį policijos patrulių automobilį, nėra. Iš vaizdo įrašo garso turinio galima daryti išvadą, kad pareigūnai, įvertinę aplinkybę, jog motociklų vairuotojai važiavo be šalmų, nusprendė šiuos asmenis sustabdyti patikrinimui, todėl apsukę tarnybinį automobilį, vyko paskui motociklų vairuotojus, ties įsukimu į šalutinį kelią įjungę specialiuosius garso signalus, tačiau nei E. Ž., nei su ja kartu vykę asmenys transporto priemonių nesustabdė ir važiavo toliau. Taigi akivaizdu, jog policijos pareigūnų reikalavimas sustoti buvo teisėtas, tačiau nebuvo įvykdytas.

11. Kaip minėta, tam, kad asmenį būtų galima traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo sustoti, būtina nustatyti, kad šis reikalavimas buvo išreikštas aiškiai, jog asmuo turėjo ir galėjo jį suprasti. Šiuo atveju iš vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnai, praėjus vos apie 31 sekundei nuo jų prasilenkimo su keturračiais priešpriešinėmis eismo juostomis iki įsukimo į šalutinį kelią, kuriuo pasuko ir motociklų vairuotojai, įjungė specialiuosius garso signalus ir per garsiakalbį išreiškė reikalavimą sustabdyti transporto priemones. Priešingai nei tvirtinama skunde, šio reikalavimo negalima sieti su pagrindiniu keliu važiavusios kitos transporto priemonės stabdymu, kadangi pareigūnai, iš karto įjungę specialųjų garso signalą, pasuko į šalutinį kelią, o skunde minimas automobilis nuvažiavo toliau pagrindiniu keliu. Iš vaizdo įrašo, kuriame fiksuojamas policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengtos filmavimo kameros vaizdo ir garso įrašas, girdėti, kad 9.34.43 val. buvo įjungti specialaus garso signalai (su motociklais prasilenkta įrašo 9.34.12 s), 9.34.50 val., jau pareigūnams vykstant šalutiniu keliu, per garsiakalbį buvo išreikštas reikalavimas keturračių vairuotojams sustoti, kuris, važiuojant tuo pačiu keliu, pakartotinai buvo išreikštas 9.35.07 val. Specialusis garso signalas buvo naudojamas iki 9.35.07 val., tai yra iki pareigūnams pasukant iš šalutinio kelio dar kartą kairėn ir vėl įjungtas nuo 9.35.30 val. iki 9.36.10 val. Kieme, kuriame buvo rasti keturračių vairuotojai, pareigūnai buvo jau 9.37.38 val. Nei šalutiniame kelyje, nei vėliau iš jo įsukus į kairėje esantį kelią, jokių kitų transporto priemonių, su kuriomis būtų prasilenkęs pareigūnų tarnybinis automobilis ar kurios būtų važiavę priešais, nebuvo. Aptarti duomenys patvirtina, kad specialusis garso signalas, kuris, akivaizdu, ne tolo nuo keturračių vairuotojų, o, priešingai, sekė paskui juos, buvo įjungtas visą atkarpą pareigūnams važiuojant paskui vieninteles be jų pačių šalutiniu keliu vykstančias transporto priemones – tris keturračius motociklus. Įvertinus aptartas aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, jog toks intensyvus specialiojo garso signalo naudojimas neatkreipė priekyje važiuojančių keturračių vairuotojų dėmesio jokiais pašaliniais objektais neužstatytoje lauko teritorijoje, esant šviesiam paros metui, ir jie negalėjo suprasti, kad būtent jie yra stabdomi, juolab kad, kaip minėta, pareigūnai garso signalą panaudojo ir sekdami paskui keturračius pasukę iš šalutinio į kitą kairėje buvusį kelią.

12. Apeliaciniame skunde cituojant Policijos patrulių veiklos instrukcijų 25 punktą, akcentuojamas jame minimas reikalavimas policijos pareigūnams stabdant transporto priemonę prie jos privažiuoti ir per garsiakalbį nurodyti reikalavimą sustoti. Sutiktina, kad sąvoka „privažiuoti“ reiškia tam tikrą priartėjimą prie stabdomos transporto priemonės, tačiau minimose instrukcijose konkretus atstumas, kurio turi būti laikomasi, kad pareigūnai galėtų išreikšti reikalavimą sustoti, nenurodytas, o ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad reikalavimas sustoti turi būti: 1) teisėtas, 2) aiškiai išreikštas, 3) atitinkantis 6 dalyje nustatytą tvarką, sąvokos „aiškiai išreikštas“ nedetalizuojant. Apeliaciniame skunde nėra kvestionuojama aplinkybė, ar policijos pareigūnų reikalavimas sustoti buvo teisėtas, juolab kad E. Ž. nubausta ir už kitų administracinių nusižengimų padarymą, tai yra jog ji vairavo keturratį motociklą be valstybinio numerio ženklo, neturėdama teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemonę, neužsidėjusi motociklininko šalmo; motociklas neįregistruotas nustatyta tvarka, jam neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, jis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Be to, nors iš byloje esančių vaizdo įrašų negalima spręsti, ar policijos pareigūnai važiavo įjungę mėlynos ir (ar) raudonos spalvos švyturėlius, tačiau ši aplinkybė nėra paneigta bei neabejotinai nustatyta, kad pareigūnai inicijuodami stabdymą naudojo specialųjį garso signalą ir du kartus vydamiesi keturračius reikalavimą išreiškė žodžiu per garsiakalbį. Taigi aukštesnės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pareigūnų reikalavimas sustoti atitiko šiam veiksmui numatytą tvarką ir laikytinas aiškiai išreikštu.

13. Vien tai, kad pareigūnai iš galo neprivažiavo prie pat besivejamų keturračių artimesniu atstumu, kaip akcentuojama skunde, savaime nereiškia, kad jų reikalavimas motociklų vairuotojams nebuvo aiškus. Skunde minimų Policijos patrulių veiklos instrukcijų 30 punkte nurodyta, kad jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, policijos patrulis privalo: 1) įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinį numerį, markę, modelį, spalvą, ypatingas žymes ir pan.), vairuotoją ir keleivius apibūdinančius požymius ir pranešti budėtojui; 2) įjungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusią transporto priemonę tarnybine transporto priemone, stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį; 3) per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę; 4) stengtis pasirinkti tokį tarnybinės transporto priemonės judėjimo greitį, kad būtų užtikrintas visų eismo dalyvių saugumas ir kt. Taigi akivaizdu, kad persekiojant nestojančią transporto priemonę galima tokia situacija, kai privažiuoti prie pat jos iš galo galimybės nėra, tačiau tai savaime nereiškia, kad reikalavimas sustoti pastarosios vairuotojui nebuvo aiškiai išreikštas. Kaip minėta, aptartos taisyklės reikalauja persekiojant nesustojusią transporto priemonę stengtis pasirinkti pavojaus eismo saugumui nekeliantį važiavimo greitį, be to, esant persekiojamų transporto priemonių ir patrulių automobilių techniniams skirtumams, susidarytų tokia ydinga situacija, kai asmuo, net ir suprasdamas, kad yra stabdomas, negalėtų būti patrauktas atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį vien dėl to, kad pareigūnai nepripažiavo prie pat stabdomos transporto priemonės iš galo.

14. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, policijos pareigūno D. A., buvusio ekipaže stabdant E. Ž. vairuotą keturratį, tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, taip pat jo bei kito pareigūno V. A. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, yra nuoseklūs, pagrindo jais netikėti pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrįstai, visų pirma dėl to, kad jų suinteresuotumas bylos baigtimi taip pat nenustatytas. Vien tam tikri pareigūnų parodymų neatitikimai vaizdo įraše užfiksuotoms aplinkybėms, juolab atsižvelgiant į jų darbo pobūdį ir praėjusį pakankamai ilgą laiko tarpą nuo įvykio iki pareigūnų apklausos, nepaneigia esminių ANK 426 straipsnio 5 dalies kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių, kurias patvirtina jau aptartas vaizdo ir garso įrašas iš pareigūnų tarnybinio automobilio.

15. Vertinant pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvų išsamumą, sutiktina su skundo argumentais, kad jokie argumentai, kodėl nesivadovaujama R. M. ir A. D. parodymais, nepateikti. Tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė negali būti laikoma esminiu pažeidimu, sukliudžiusiu pirmosios instancijos teismui priimti teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą byloje. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog R. M. ir A. D. buvo patraukti administracinėn atsakomybėn dėl to paties įvykio metu padarytų administracinių nusižengimų. Jie savo kaltę neigė ir nagrinėjant jų pačių administracinių nusižengimų bylas, tačiau pirmosios instancijos teismo nutarimais, kurių teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka, jie buvo pripažinti padariusiais jiems inkriminuotus administracinius nusižengimus. Todėl, priešingai nei policijos pareigūnų paaiškinimams, šių asmenų parodymams būdingas suinteresuotumas bylos baigtimi, be kita ko, siekiant laikytis jų pačių administracinėse bylose pateiktų parodymų ir galimai padėti E. Ž. išvengti administracinės atsakomybės.

16. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, darytina išvada, jog policijos pareigūnų reikalavimas sustoti E. Ž. buvo išreikštas teisėtai, aiškiai ir laikantis stabdymo važiuojant tarnybiniu policijos automobiliu tvarkos. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime šio administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės nurodytos pakankamai tiksliai ir aiškiai, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį E. Ž. suformavo naują kaltinimą. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimu ji teisėtai, teisingai ir apgrįstai nubausta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, padarymo.

Dėl ANK 424 straipsnio 4 dalies

17. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas E. Ž. nubaudimas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio ir neturint specialiosios teisės vairuoti nurodytos rūšies transporto priemonės (galingojo keturračio motociklo), teigiant, kad byloje esančiais įrodymais gali būti nustatyta nebent jos atsakomybė už to paties straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą – vairavimą minėtos rūšies transporto priemonę, neturint tam teisės. Taigi E. Ž. nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodyta pripažinta aplinkybe, kad ji transporto priemonę vairavo būdama neblaivi.

18. Apeliantė, neginčydama aplinkybės, jog ji neturi specialiosios teisės vairuoti galingojo keturračio motociklo, tvirtino, kad jį vairavo būdama blaivi, o alkoholinių gėrimų vartojo jau grįžusi į garažą. Pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais nėra. Kaip jau minėta, su policijos pareigūnais pagrindiniame kelyje E. Ž. bei dar du su ja keturračiais vykę asmenys prasilenkė 9.34.12 val. Tuo tarpu 9.37.38 val. policijos pareigūnai jau atvyko į garažą, kuriame buvo ir nubaustoji. Taigi nuo prasilenkimo su policijos pareigūnais iki jų atvykimo į garažą praėjo apie 3.26 min. Per šį laiką nubaustoji turėjo nuvykti iki garažo, jį pastatyti, nueiti iki kambariuko, kuriame, kaip teigė R. M., buvo vartojamas alkoholis, išgerti jo tiek, kad apsvaigimo laipsnis siektų 0,61 prom. ir išeiti į lauką, kur pasitiko atvykstančius policijos pareigūnus, kas aukštesniojo teismo vertinimu yra logiškai nepagrindžiama laiko atžvilgiu.

19. Priešingai nei tvirtinama skunde, E. Ž. nustatytas neblaivumo laipsnis negali būti vertinamas kaip sąlygotas praėjusio nepakankamo laiko tarpo nuo jo vartojimo. Iš 2020 m. vasario 10 d. raštu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktos alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinimo išklotinės matyti, kad E. Ž. neblaivumo laipsnis buvo nustatytas 10.07 val. Minėta, kad pareigūnai į R. M. garažą atvyko 9.37.38 val. Taigi iš šių duomenų matyti, jog nuo susitikimo su pareigūnais iki E. Ž. neblaivumo patikrinimo buvo praėję daugiau kaip 15 min. Duomenų, kad alkoholinius gėrimus E. Ž. vartojo policijos pareigūnų akivaizdoje, neužfiksuota.

20. Skunde teigiama, kad policijos pareigūnai neturėjo teisėto pagrindo patikrinti nubaustosios neblaivumo, tačiau šis argumentas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Kaip minėta, policijos pareigūnai į garažą atvyko persekiodami nesustojusius tris keturračius motociklus. Stabdymo pagrindas – administraciniai nusižengimai, kurios užfiksavo policijos pareigūnai prasilenkdami su keturračiais motociklais ir dalies kurių padarymo neginčijo pati E. Ž.. Kaip matyti iš liudytojo R. M. parodymų, visų pirma policijos pareigūnai jiems pasakė, kad matė, jog jie važiavo motociklais be šalmų, jog nepakluso aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti. Vėliau, įėję į garažą policijos pareigūnai nustatė, su kuriais motociklais jie važiavo. Ir tik pamatę ant stalo stovėjusį alkoholio butelį, jie pareikalavo motociklo dokumentų ir kitų dokumentų bei pasitikrinti neblaivumą. Taigi akivaizdu, jog pareigūnų veiksmai, inicijuojant asmenų neblaivumo patikrinimą šiuo atveju buvo pagrįsti susiklosčiusios situacijos aplinkybėmis, siekiant užfiksuoti galimai keturračiais motociklais važiavusių asmenų administracinius nusižengimus, todėl jų vertinti kaip neatitinkančių teisės aktų reikalavimų ir todėl neteisėtų pagrindo nėra.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog E. Ž. veiksmai, vairavus keturratį motociklą jai būnant apsvaigus nuo alkoholio ir neturint specialiosios teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, yra įrodyti, kvalifikuoti tinkamai, todėl ji pirmosios instancijos teismo nutarimu pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį nubausta teisingai, teisėtai ir pagrįstai.

22. Pažymėtina, kad apeliantė skunde dėl apylinkės teismo nutarimo išreiškė prašymą skundą apygardos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tenkinti šį E. Ž. prašymą nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tiek nubaustosios Kauno apygardos teismui pateiktame skunde, tiek ir jo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagal kuriuos teismas gali įvertinti skundo argumentus ir priimto procesinio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl šis skundo prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. kovo 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir E. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

TeisėjasAlgirdas Remeika