- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- e2YT-2577-1021/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- I. M. P.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ ,,Turto bankas“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų - giminystės santykių bei palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Procesinių dokumentų esmė.
Pareiškėja I. M. P. (toliau pareiškėja) prašo: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M., a. k(duomenys neskelbtini) yra V. I., mirusio (duomenys neskelbtini). ir O. I., mirusios (duomenys neskelbtini)., dukra; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra seserys; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., I. M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jos palikimą (e. b. l. 4).
Pareiškime pareiškėja nurodo, kad ji pati (ikisantuokinė pavardė – V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini). E. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir Č. V. (ikisantuokinė pavardė – Č.), gim. (duomenys neskelbtini)., šeimoje. Pareiškėja po antrojo pasaulinio karo, būdama dar mažametė, apsigyveno pas motinos Č. V. mamos J. Č. (G.) seserį O. I. V., Vilkaviškio rajone. I. M. P. tėvai negalėjo jos auginti, kadangi motina sirgo tuberkulioze ir, bijodama neapkrėsti dukros, atidavė auginti savo motinos seseriai, o tėvas buvo fronte. I. M. P. motina Č. V. mirė (duomenys neskelbtini)., o tėvas E. V. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7/95 pagal pareiškėjos pareiškimą dėl įvaikinimo fakto nustatymo konstatavo, kad I. M. P. buvo įvaikinta V. I. ir O. I.. V. I. ir O. I. turėjo dukrą S. M. (ikisantuokinė pavardė – I.), gim. (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri antrojo pasaulinio karo metu kartu su vyru J. M., gim. . (duomenys neskelbtini), išvyko iš Lietuvos ir iki mirties gyveno JAV. S. M. bei J. M. turėjo tris vaikus - Laimutę I. E., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), D. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). J. M. mirė (duomenys neskelbtini)., o S. M. mirė (duomenys neskelbtini). S. M. 1997 metais buvo atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, todėl 2000 m. rugpjūčio 10 d. Marijampolės apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje S. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 15,1300 ha turėtos žemės bei perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtam 9,4300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., bei 2003 m. liepos 10 d. Marijampolės apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje S. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4,0800 ha turėtos žemės bei perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtam 3,0200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini)., Vilkaviškio r. sav.. Pažymėtina, kad S. M. kito turto, išskyrus nurodytą, nei Lietuvoje, nei užsienyje neturėjo. S. M. pareiškėją I. M. P. 2001-03-25 įgaliojimu įgaliojo rūpintis jos turto esančio Lietuvoje atsiėmimo klausimais, sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius: parduoti, išnuomoti, sudaryti žemės nuomos sutartis, valdyti turtą, tame tarpe ir bankuose esančias sąskaitas, vesti bylas teismuose. Todėl pareiškėja I. M. P. visapusiškai rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu S. M., žemės sklypų matavimais, jų įregistravimu, sudarė nuomos sutartis, mokėjo mokesčius. I. M. P. ir po S. M. mirties visapusiškai rūpinosi, prižiūrėjo palikėjos turtą, mokėjo privalomus mokėti mokesčius. Po to, kai 2009 m. gegužės 19 d. mirė S. M. nei pareiškėja, nei kiti galimi įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo. Tai patvirtina ir 2021 m. kovo 30 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-jo notaro biuro notaro R. K. liudijimas, kuriame nurodoma, kad dėl S. M., mirusios 2009-05-19 turto paveldėjimo į Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-jį notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Siekiant gauti duomenis apie pareiškėjos I. M. P. senelius, jų santuoką, vaikus ir kitą informaciją bei duomenis apie S. M. tėvus O. I. ir V. I. ir kitą reikšmingą informaciją, buvo kreiptasi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą. Gautame atsakyme nurodoma, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas Kybartų, V. R. katalikų bažnyčių metrikų knygas turi nuo 1922 metų, o kadangi buvo prašoma duomenų iki 1922 metų, todėl iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo nepavyko gauti dominančios, svarbios bei reikšmingos informacijos. Taip pat siekiant gauti duomenis apie S. M., jos tėvus ir kitą reikšmingą informaciją, buvo kreiptasi į Migracijos departamentą, kadangi S. M. 1997-12-01 Vilniaus pasų poskyryje buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pagrįstai tikėjosi, kad, prieš išduodant pasą, S. M. pateikė visus duomenis apie savo tėvus, kitus duomenis, kurie gali būti reikšmingi civilinėje byloje dėl juridinio fakto nustatymo. Tačiau ir Migracijos departamentas negalėjo suteikti informacijos, kadangi archyviniai prašymai išduoti Lietuvos Respublikos piliečio pasą sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka, pasibaigus saugojimo terminui. Esant tokiai situacijai, be juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po S. M. mirties pareiškėja I. M. P. faktiniu valdymu priėmė palikimą, būtina nustatyti dar du juridinius faktus, kad S. M. yra V. I. ir O. I. dukra, o pareiškėja I. M. P. ir S. M. yra seserys. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. P. S. M. mirties dieną galiojusiame CK nurodyta, kad visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo, įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos. Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėja I. M. P., kuri buvo įvaikinta S. M. tėvų O. I. ir V. I., yra ketvirtos eilės įpėdinis pagal įstatymą, S. M. sesuo, todėl po jos mirties palikimą priėmė per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjos mirties faktiškai jos turėtu turtu disponavo, jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Juridinių faktų nustatymas būtinas tikslu pareiškėjai I. M. P. gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisei įregistruoti (e.b.l. 1-4).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo I. M. P. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 49-51).
II. Bylos dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje esmė.
Pareiškėja teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti bei paaiškino, kad pareiškimą perskaičius, jame viskas parašyta teisingai, pasirašiusi. Paaiškino, kad pas M. jos tėvai nuo mažens atveždavo, pas ją būdavusi. Jos mama sirgo tuberkulioze, tėtis buvo paimtas į tarybinę armiją. Jos brolis šešiais metais vyresnis, tai brolį ir jos mamą slaugė jos tėčio mama, jos močiutė. Ją po to paėmė M. mama, kad ji neužsikrėstų tuberkulioze. Ji yra jos močiutės iš mamos pusės sesuo, ji G., ir jos mama G.. Ją visą laiką ji augino, jai padėdavusi ūkyje. Paskui jos pačios mama mirė 1945 m. rugsėjį, ir tėtis mirė (duomenys neskelbtini)., už keturių metų mirė brolis dėl tuberkuliozės. Pas juos atėjo gyventi tėčio mama O. V.. Gyveno kartu visi. O. I. ištiko insultas, ji mirė 1950 m. I. jau buvo miręs prie karą, gal 1942 m.. Ji ten likusi gyventi visą laiką. Buvo parašytas miesto vykdomojo raštas, kad jai palieka viską namus. Ji jos viską paveldėjusi - namus, žemę. M. per karą papuolė į Ameriką, ten gyveno. Ją buvo išsikvietusi į Ameriką, buvusi 6 kartus. M. taip pat pas ją buvo atvažiavusi, matė kokia sunki padėtis, buvo nupirkusi ir mašiną kaip seseriai. M. jai buvo parašiusi visai žemei įgaliojimus, nes ji turėjo Lietuvos pilietybę ir jai leido atsiimti žemę. Visą žemę susigražino, ir ji prižiūrėjusi tą žemę, mokėjusi mokesčius. Pinigus už nuomą, kai pas ją nuskrisdavusi, jai nuveždavusi. Amerikoje buvusi apie 6 kartus, pirmą kartą 1987 m. pas ją nuvykdavusi, būdavusi kelis mėnesius, ją visą laiką prižiūrėdavusi. Ji ir S. M. yra kaip seserys. S. M. buvo faktiškai jos mamos pusseserė, jos mama ir pareiškėjos močiutė buvo seserys, G.. S. M. turėjo tris dukras, ir jos visos numirė. Dvi dukros turėjo vaikų, bet jie Lietuvos Respublikos pilietybės neturi, ir lietuviškai nekalba, su jais nebendraujanti, jie pas ją neatvažiuoja, nei ji pas juos. Ji jiems rašiusi laiškus, atsakymo negavusi. Jie sakę, kad jiems neįdomi ta žemė, ir jie nenori jos. M. buvo sakiusi, kad jie neturi Lietuvos pilietybės, todėl negali turėti Lietuvoje žemės. M. jai žadėjo palikti visą žemę, kadangi ji jos tėvų paveldėjusi visą žemę. Kol dukros buvo gyvos, jai rašydavo įgaliojimus, kad ji turinti teisę su žeme daryti viską, ką nori. Kai dukros numirė, M. nuseno, ją atidavė į senelių namus. Ten ji paskambindavusi, tačiau jos vėliau klausa sušlubavo, nieko negirdėjo. M. mirė Amerikoje. Ji kai nuskridusi į Ameriką, tai ji jau buvo mirusi. M. dukros mirė anksčiau negu ji, mirė 101 m. amžiaus. Ji visą laiką prižiūrėjusi, rūpinusis M. žeme, mokanti mokesčius ir dabar tai daranti. Žemė visą laiką buvo išnuomuota. Po M. mirties ji visą laiką mokanti už žemę mokesčius kas metai. Ji 2009 m. gegužės mėnesį nuskridusi į Ameriką pas sūnų, paskambinusi į senelių namus, bet ji jau buvo mirusi gegužės 19 d. Po mėnesio maždaug grįžusi namo. Į. V. I. ir O. I. yra tikri S. M. tėvai, mama visą laiką gyveno jų namuose, jai liko jų namai. (2021 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 11 min. 17 sek.---30 min. 00 sek.). S. jokio turto Amerikoje neturėjo, ji pas dukterį buvo, po to kai ji numirė, senelių namuose, kur numirė. Jau prieš tai buvo dukros visos numirę. Mirties dieną M. A. jokio turto neturėjo. Visas santaupas buvo atidavusi senelių namams. Anūkams ji jokio turto nepaliko. Po Mi. mirties jokio kontakto su jos anūkais neturėjusi, jie niekuo nesidomėjo, dar rašiusi jiems, bet neatrašė. M. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, jos vaikai ir dukros tokios pilietybės neturėjo (2021 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 54 min. 00 sek.---57 min. 46 sek.).
L. R. V. P. patvirtino, kad jis yra sūnus pareiškėjos. Teigė, kad S. M. gyveno Amerikoje, ją teta vadinęs, ji mamos sesuo, ji yra giminaitė. Ji dažnai pas juos atvažiuodavusi. Mama tvarkydavusi ir V., ir I.kapus, daugiau jokių giminių nėra, mama viena. Mama buvusi ne kartą Amerikoje, važiuodavusi pas Mi.pas ją būdavo. M. jis laikęs mamos seserimi. S. M. Lietuvoje buvo atsiėmusi savo žemę. Ji visus dokumentus tvarkė su jo mama, davė jai įgaliojimus. Mama žeme nesinaudojo, ją išnuomavo nuo pat gražinimo. A. S. M. visą laiką apsistodavo pas jo mamą. Jis žinantis, kada S. M. mirė, tada žemė buvo išnuomota tam pačiam nuomininkui. Jis padėjęs matuoti žemę. Nuomos reikalus derindavo jo mama, ji mokėjo ir žemės mokesčius. S. M. sakydavo, kad šie namai statyti 1911 m., ji gyvenusi Virbalyje prieš karą. (2021 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 32 min. 20 sek.---42 min. 46 sek.)
L. M. V. patvirtino, kad pareiškėja yra jos kaimynė, su ja bendraujanti ir dabar. S. V., kur gyveno pareiškėja, priklausė Vilkienei, pareiškėjos močiutei iš tėvo pusės. I. yra iš jos mamos pusės. Kai ji pati gimusi, tai ten gyveno tik V., I.buvo jau numirę. Atsimenanti, kad pareiškėja seseriai suruošė visą žemių atsiėmimą. Ji parašė įgaliojimą, ir pareiškėja sutvarkė visus dokumentus. Ji žinanti, kad moteris atvažiuodavusi iš Amerikos, buvo I. vedybinės pavardės nežinanti, su ja nebendravusi, tik mačiusi. Jos pavardė gali būti M.P. I. buvo įsivaikinę. Su pareiškėja M.yra seserys, nes M. tėvai buvo I.. Pareiškėją buvo įsivaikinusi jos teta, mamos sesuo. Atsiimta žemė buvo išnuomota. M. mirusi apie 11 m., jai sakė pareiškėja mirties metais. Pareiškėja už žemę moka žemės mokestį, buvo sumokėjusi skolas. Pareiškėja suradusi nuomininkus, ėmusi pinigus už nuomą (2021 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 44 min. 37 sek.---53 min. 49 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
III. Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Giminystės santykių nustatymas, palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktai yra vieni iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 8 punktas).
Prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdama teismo sprendimo dėl giminystės santykių ir palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja neturi jokių dokumentų patvirtinančių, kad S. M. yra jos įtėvių O. I. ir V. I. dukra, t.y. jos sesuo, taip pat, kad ji priėmė palikimą po S. M. mirties, bei palikimas priimtas faktinio valdymo būdu. Kitokiu būdu nustatyti giminystės santykių bei palikimo priėmimo, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjos reikalavimai yra teisėti. Jokio ginčo dėl prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų byloje nėra.
IV. Dėl giminystės santykių nustatymo.
Pareiškėjos pateiktu rašytiniu įrodymu JAV mirties liudijimu nustatyta, kad S. M. tėvai jame nurodyti V. I. ir O. G. (e. b. l. 6 -8). J. M. mirties pažymėjimu nustatyta, kad jo sutuoktinė buvo S. I., žinias suteikė žmona S. M. (e. b. l. 9-10). Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu 1995 m. sausio 9 d. nustatyta, kad pareiškėja I. M. P. buvo įvaikinta V. I., mirusio 1945 m., ir O. I., mirusios 1950 m. (e. b. l. 32-33). Lietuvos Respublikos piliečio asmens pasu nustatyta, kad S. M. buvo gimusi Vilkaviškyje, jai pasas buvo išduotas 1997-12-01 (e.b. l. 12).
Pareiškėja teismo posėdyje detaliai, nuosekliai ir išsamiai dėstydama faktines aplinkybes paaiškino S. M. gyvenimo aplinkybes, santykius su ja, nurodė smulkias šeimos gyvenimo aplinkybes, patvirtino, kad ji yra įvaikinta V. I. ir O. I., kurie buvo S. M. tėvai. Analogiškai paaiškino ir pareiškėjos sūnus, teigdamas, kad S. M. visą laiką atvažiuodavusi apsistodavusi pas jo motiną pareiškėją, jo kitų giminių Lietuvoje neturėjo, sakydavo, kad ji gyvenusi Virbalyje prieš karą, ją laikęs mamos seserimi, teta. L. M. V. patvirtino, kad pareiškėją I. buvo įsivaikinę, su pareiškėja M. yra seserys, nes M. tėvai buvo I.. Šie paaiškinimai neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Tiek pareiškėjos paaiškinimas, tiek liudytojų parodymai yra detalūs, sutampa tarpusavyje, neprieštaringi, todėl teismas juos vertina kaip patikimus. Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad S. M. buvo pareiškėjos įtėvių V. I. ir O. I. dukra, tuo pačiu ji ir pareiškėja yra seserys. Todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.
V. Dėl palikimo priėmimo fakto.
Pareiškėjos pateiktu rašytiniu įrodymu mirties liudijimu nustatyta, kad S. M. mirė JAV 2009 m. gegužės 19 d. (e. b. l. 6 -8). Po jos mirties atsirado palikimas - žemė, kadangi Marijampolės apskrities viršininko administracijos sprendimu nustatyta, kad 2003 m. liepos 10 d., S. M., J. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į valdytą turtą Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės Šikšnių k. 4,08 ha žemės, perduodant lygiavertį sklypą turėtam 3,02 ha žemės sklypą, esantį Virbalio miesto laukų kaime (e. b. l. 13-14). Marijampolės apskrities viršininko administracijos sprendimu nustatyta, kad 2000 m. rugpjūčio 10 d. S. M., J. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į valdytą turtą Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės B., V. m. laukų k. 15,13 ha žemės, perduodant lygiavertį sklypą turėtam 9,43 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) laukų kaime (e. b. l.15-16). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad minėti žemės sklypai buvo įregistruoti S. M. vardu, bei 2006 m. išnuomoti M. Š. (e.b.l. 18-20). Įgaliojimu nustatyta, kad S. M. 2001 m. kovo 25 d. įgaliojo pareiškėją rūpintis jos turto atsiėmimo reikalais, sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius - parduoti, išnuomuoti, sudaryti nuomos sutartis, valdyti ir t. t. (e. b. l. 21). Notaro liudijimu nustatyta, kad dėl mirusios S. M. palikimo niekas į notaro biurą nesikreipė (e. b. l. 34).
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktu pareiškėja turėjo teisę paveldėti savo sesers turtą, aukštesnės linijos paveldėtojams nepriėmus jos palikimo. Aukštesnės linijos paveldėtojai šiuo atveju galėjo būti mirusiosios vaikaičiai bei provaikaičiai, tačiau pareiškėja nurodė, kad mirusioji mirė senelių namuose, jokio turto JAV nepaliko. Ji palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasi į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdamas faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjos pareiškimu, bei paaiškinimu teismo posėdžio metu, pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais – įgaliojimu, liudytojų parodymais nustatyta, kad visus reikalus dėl žemės Lietuvoje tvarkė pareiškėja pagal jai suteiktą neterminuotą įgaliojimą. A. S. M. mirtį ji sužinojo nepraėjus nei mėnesio nuo jos mirties, grįžusi į Lietuvą ir toliau pagal jai išduotą įgaliojimą rūpinosi žeme, mokėjo mokesčius ir t.t. Nors tuo metu žemė buvo išnuomuota, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėja neturėjo įgalinimų jos atžvilgiu ir faktiškai jos nevaldė, tuo labiau, kad palikimo priėmimo faktinio valdymo būdu institutas jai leido tai daryti. Šiais aktyviais veiksmais ji po savo sesers mirties išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį jos palikimą, šiuos veiksmus atlikdamas per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Nėra jokių duomenų, kad kiti asmenys palikimą būtų priėmę pas notarą, ar kreipdamiesi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, bei šiuo metu į jį nepretenduoja
Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiškėja po savo sesers S. M. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėja faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo sesers mirties.
Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas.). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjos reikalavimas yra teisėtas, jis pagrįstas ir įrodytas paminėtais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais (CPK 445 straipsnis). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdama teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
VI. Dėl bylinėjimos išlaidų.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos, nes jos sumoje 0 Eur neviršija minimalios 5 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nauja redakcija nuo 2020-01-13).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 307, 442, 443, 444, 448 straipsniais,
nutaria:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. I., mirusio (duomenys neskelbtini). ir O. I., mirusios (duomenys neskelbtini)., dukra.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra seserys.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) I. M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jos palikimą.
Juridinę reikšmę turinčius faktus nustatyti paveldėjimo tikslu.
Pareiškėjai, jos atstovui ir suinteresuotam asmeniui ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti teismo sprendimo patvirtintas kopijas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.