Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, A6.-2192-1058/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2021-10-28
Bylos Nr.: A6.-2192-1058/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01821-2021-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Nutraukti bylą.

Teisėjas: Giedrė Telksnienė (pirm.)
Pažeidėjas: P. M., VILNIAUS NEKILNOJAMOJO TURTO IDĖJOS
Pareiškėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai: Justinas Borevičius

Kategorijos

7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-2192-1058/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01821-2021-8 Procesinio sprendimo kategorija 7.11

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. spalio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, Laurai Mikelskytei ir Kamilei Labanauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. M., jo atstovui advokatui Justinui Borevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M., buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, kaip buvęs UAB „V“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas, vadovavęs nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2021 m. kovo 23 d. (Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos), geriausiai žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) bei kitiems kreditoriams, t. y., kad jo valdoma Bendrovė buvo nemoki, turėjo pakankamai laiko susipažinti su Bendrovės finansine padėtimi ir priimti atitinkamus sprendimus Bendrovės atžvilgiu, tačiau turėdamas pareigą kreiptis pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šio pareiškimo nepateikė, taip nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos, pareigos – kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Šiais veiksmais buvo kaltinamas padaręs ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu P. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad UAB „V“ nedirba nuo 2017 m. ir nežino, kas ten vyksta. Apie šios bendrovės bankrotą sužinojo atsitiktiniu būdu, kai sužinojo, kad yra ieškomas. Jis buvo ir UAB „V“ vienintelio akcininko UAB „G“ vadovas, tačiau ji bankrutavo tuo pačiu metu – 2017 m., kas vyko po to, negali pakomentuoti. Tuo metu, kai atšaukė save iš UAB „V“ vadovo pareigų, su naujuoju vadovu N. A. buvo sudaryta darbo sutartis, o su juo (P. M.) darbo sutartis nutrūko 2017 m. birželio 29 d. Negali paaiškinti, kodėl Sodroje rodo, kad jis dirbo ilgiau, galbūt N. A. nepranešė Sodrai. UAB „V“ dokumentų neturi, juos perdavė įmonės direktoriui. N. A. yra jo pažįstamas, kuris ir buvo realus UAB „V“ vadovas, jis turėjo tam reikalingos praktikos.

Teisme atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Justinas Borevičius paaiškino, kad jo atstovaujamasis P. M., būdamas UAB „G“ direktoriumi ir UAB „V“ vienintelio akcininko atstovu, 2017 m. birželio 29 d. atšaukė save iš UAB „V“ direktoriaus pareigų bei paskyrė direktoriumi N. A.. Po kelių dienų UAB „G“ buvo iškelta bankroto byla, po to P. M. nevadovavo vieninteliam akcininkui ir nežinojo, kas vyko toliau. Šiuo atveju egzistuoja trys pagrindai netraukti P. M. administracinėn atsakomybėn: 1) nagrinėjamu laikotarpiu P. M. nebuvo UAB „V“ vadovu, kadangi byloje pateiktas 2017 m. birželio 29 d. UAB „G“ akcininko sprendimas atšaukti P. M. iš vadovo pareigų, paskiriant N. A.. Tą patvirtina ir N. A. liudijimas bei P. M. paaiškinimai. Atitinkamai P. M. nėra tinkamas atsakomybės subjektas; 2) iš VMI pareiškimo nėra aišku, kokius konkrečiai veiksmus atliko asmuo, kuriam yra iškelta administracinio nusižengimo byla, nes konkretaus veiksmo nėra parašyta. VMI rašo, kad UAB „V“ direktorius turėjo laiku kreiptis dėl bankroto iškėlimo, bet apie kokį periodą šnekama sunku suprasti; 3) VMI savo pareikšime nurodė, kad nuo 2018 m. vykdė priverstinį išieškojimą, vadinasi, kažkiek laiko iki to jau žinojo apie pažeidimą, t. y. esamą skolą. Kada jie sužinojo apie pažeidimą, pareiškime nenurodyta. Net jei yra įsiskolinimas tai nereiškia, kad iš karto direktorius turi kreiptis dėl bankroto. Pagal tuo metu galiojusį įstatymą, dėl bankroto reikėjo kreiptis tada, kada įsipareigojimai viršija pusę turto vertės. Tokių duomenų byloje nėra. Nesant tokių duomenų, negalima spręsti, ar yra padaryti kažkokie neteisėti veiksmai.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje VMI atstovas nedalyvavo. Pareiškime teismui buvo nurodyta, kad VMI prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, patraukti P. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam sankcijos vidurkį atitinkančią baudą – 2 200 EUR (b. l. 2-6, 34).

Liudytojas N. A. teisme parodė, kad nuo 2017 m. birželio 4 d. buvo UAB „V“ vadovu. Šioje bendrovėje dirbo nuo birželio pabaigos, liepą, rugpjūtį veikla buvo aktyvesnė. Buvo keleto įmonių vadovu, tuo metu buvo daug darbų, o UAB „V“ vykdė sezoninę veiklą (duomenys neskelbtini) mieste. Iki jo įmonei vadovavo P. M.. Vadovą buvo nuspręsta pakeisti, nes pas P. M. buvo bankroto situacija UAB „G“, kuri, atrodo, buvo vienintelė UAB „V“ akcininkė. Šiuo metu tiksliai nepamena, kas buvo UAB „T“ akcininkais, galimai dar fiziniai asmenys. Žino, kad kaip vadovas, turėjo pranešti „Registrų centrui“ ir Sodrai dėl juridinių faktų pasikeitimo, tačiau buhalterė atitinkamų dokumentų nepateikė. Tik dabar tai sužinojo. Jam vadovaujant UAB „V“ sezono metu užsiėmė veikla, buvo nedidelė apyvarta. Ataskaitas atiduodavo į buhalteriją. Žinojo apie įsiskolinimą VMI. Pats nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „V“, nes nuo 2017 m. buvo sunkus periodas, buvo dar kelių įmonių vadovas, tos įmonės taip pat neteko veiklos, bankrutavo keletas įmonių. Sunku pasakyti, ar P. M., būdamas UAB „G“ akcininkas, žinojo apie UAB „V“ sudėtingą finansinę padėtį, o jis (N. A.) įmonės padėtį matė iš įmonės dokumentų.

Atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad VMI pareiškime nurodytu laikotarpiu P. M. nebuvo UAB „V“ direktoriumi. Bendrovės direktoriaus pareigas P. M. ėjo nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. birželio 29 d. Vienintelis Bendrovės akcininkas UAB „G“ 2017 m. birželio 29 d. nusprendė atšaukti P. M. iš Bendrovės direktoriaus pareigų, naujuoju direktoriumi nuo 2017 m. birželio 30 d. paskirdamas N. A.. Apie tai, kad yra įvardijamas kaip Bendrovės direktorius, P. M. sužinojo tik kuomet VMI kreipėsi į teismą prašydama iškelti bankroto bylą UAB „V“. Kadangi VĮ „Registrų centre“ duomenys nebuvo pakeisti, todėl formaliai, pagal viešus registro duomenis P. M. buvo laikomas Bendrovės vadovu. Pažymėjo, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui apie bendrovės vadovo išrinkimą ar atšaukimą bei sutarties su juo pasibaigimą privalo pranešti naujai išrinktas vadovas. Šių duomenų P. M. pakeisti negalėjo, kadangi neturėjo įgaliojimų veikti Bendrovės vardu. Pakeisti duomenis apie Bendrovės vadovą galėjo tik įgaliojimus turintis naujasis Bendrovės direktorius. Su Bendrove nuo pat atšaukimo iš direktoriaus pareigų P. M. nebuvo niekaip susijęs. Jis Bendrovėje nedirbo nei pagal darbo sutartį, nei jokiais kitais pagrindais, o naujajam direktoriui buvo perduoti visi jo žinioje buvę dokumentai, susiję su Bendrovės veikla, viešame registre kaip Bendrovės direktorius buvo registruotas tik formaliai, dėl naujojo vadovo neveikimo ir aktualių duomenų neįregistravimo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad VMI pareiškime nenurodė tikslios datos, nuo kada Bendrovė tapo nemoki ir Bendrovės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodyta tik tai, kad Bendrovė 2018 m. kovo 12 d. buvo skolinga valstybės biudžetui 597,75 EUR, todėl Bendrovės vadovas, tai žinodamas, jau turėjo suprasti, kad Bendrovė iš esmės yra nemoki. VMI pareiškime nurodoma, kad Bendrovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės už 2018-2019 metus, tačiau P. M. iš Bendrovės vadovo pareigų buvo atšauktas 2017 m. birželio 29 d., todėl 2018-2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentus turėjo pateikti esamas Bendrovės vadovas N. A.. Taip pat VMI pareiškime teigiama, kad Bendrovė nuo 2018 m. kovo mėnesio nesugebėjo atsiskaityti su VMI, tai taip pat buvo esamo Bendrovės vadovo pareiga, kadangi P. M. jokių įgaliojimų veikti Bendrovės vardu nebeturėjo. Informacijos apie Bendrovės veiklą ir dirbančius darbuotojus, P. M. nebeturėjo nuo atšaukimo iš direktoriaus pareigų momento, t. y. nuo 2017 m. birželio 29 d., todėl jis negalėjo ir žinoti, kad nuo 2019 m. birželio 19 d. bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas. P. M., kaip Bendrovės vadovui atsakomybė už tai, kad laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo galėtų kilti tik tuo atveju, jeigu Bendrovė tapo nemoki jo vadovavimo laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. birželio 29 d. Kadangi šiuo atveju VMI nepateikia jokių pagrindžiančių dokumentų, nuo kada Bendrovė tapo nemoki, todėl lieka neaiškus klausimas, kada P. M. savo vadovavimo laikotarpiu turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atskirai pažymėjo, kad VMI netinkamai skaičiuoja senaties terminą, nuo ieškinio dėl bankroto bylos rengimo datos, t. y. nuo 2021 m. sausio 5 d. VMI pareikšime nurodyta, kad 2018 m. kovo 12 d. VMI vykdė priverstinį išieškojimą iš Bendrovės turto, taigi akivaizdu, jog būtent šią dieną VMI žinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, o ne nurodyti ieškinio rengimo datą, kuri visais atvejais bus vėlesnė, nei sužinojimo apie pažeidimą data. Nustačius, kad VMI apie pažeidimą sužinojo nuo pirmojo priverstinio mokestinio nepriemokos išieškojimo dienos, t. y. nuo 2018 m. kovo 12 d., vadovaujantis ANK 39 straipsniu, dviejų metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas yra suėjęs 2020 m. kovo 12 d. (b. l. 45-48).

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-489/2021). JANĮ 6 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau - susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą, tarp jų ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenų išrašas patvirtina, jog UAB „V“ paskutiniai metinės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2015 m. Nuo 2018 m. kovo 12 d. įplaukų į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nebuvo (b. l. 12). VMI pareiškime nurodė, kad UAB „V“ mokestinė nepriemoka 2021 m. rugpjūčio 6 d. buvo 14 696,80 EUR. Mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus nekilnojamojo turto mokesčio už 2016-2017 metus ir pelno mokesčio už 2017-2018 metus. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI nuo 2018 m. kovo 12 d. vykdė priverstinį išieškojimą iš Bendrovės turto, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, nuo 2018 m. kovo 12 d. įplaukų į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nebuvo. Bendrovė jau ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui (nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2021 m. sausio 5 d. nepriemoka padidėjo 24 kartus) ir VMI interesų pažeidimui, Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2018-2019 metus, kas kelia abejonių jog Bendrovė apskritai vykdo veiklą ir gauna pajamas. VMI duomenimis Bendrovės vardu nėra įregistruota kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (toliau – VSDFV) Bendrovėje nuo 2019 m. birželio 19 d. nedirba nei vienas darbuotojas, skola VSDF biudžetui 137,70 EUR (b. l. 2-6). Iš VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo matyti, kad UAB „V“ įsiskolinimas valstybės biudžetui 2021 m. rugpjūčio 6 d. sudarė 14 969,80 EUR (b. l. 11). Aukščiau nurodyti duomenys leidžia teigti, kad bendrovė iš tiesų buvo nemoki, tai patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1520-855/2021, kuria UAB „V“ buvo iškelta bankroto byla, vieną iš pagrindų nurodant įmonės nemokumą. Nutartyje be kita ko, konstatuota, kad bendrovė dar 2014 m. veikė nuostolingai, patyrė 108 436 EUR nuostolį. 2015 m. įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai dvigubai viršijo turimo turto vertę. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įmonės vardu nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto neregistruota. Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš UAB „V“ išieškoma bendrai 14 662,08 EUR skolos suma VMI naudai, šis įsiskolinimas nebuvo sumokėtas (b. l. 8-10). Byloje surinktų įrodymų visuma taip pat patvirtina, jog per įstatymo nustatytą terminą įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „V“ iškėlimo, bankroto byla buvo iškelta tik pagal kreditorės – VMI pareiškimą.

Iš Juridinio asmens duomenų išrašo matyti, kad UAB „V“ vadovu nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2021 m. balandžio 27 d. nurodytas P. M., o bendrovės vieninteliu akcininku nuo 2013 m. balandžio 19 d. buvo UAB „G“ (b. l. 28-30). Kita vertus, registre nurodomi duomenys apie bendrovės vadovą neatitinka nustatytos realios faktinės situacijos. Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas 2017 m. birželio 29 d. UAB „V“ vienintelio akcininko UAB „G“ sprendimas nuo 2017 m. birželio 30 d. atšaukti P. M. iš UAB „V“ direktoriaus pareigų, naujuoju direktoriumi paskiriant N. A.. Sprendimas pasirašytas UAB „G“ direktoriaus P. M. (b. l. 52). Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalį, apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Iš nurodyto reglamentavimo seka, kad buvusiam vadovui pareiga pranešti apie darbo sutarties su juo pasibaigimą kyla tik tuomet, kai bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti jį iš pareigų. Šiuo atveju toks sprendimas buvo priimtas (2017 m. birželio 29 d. vienintelio akcininko sprendimas), juo taip pat paskirtas naujasis vadovas – N. A.. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiga apie naujo bendrovės vadovo paskyrimą, senojo atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą, kilo naujai paskirtam vadovui. VĮ „Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad sekančią dieną surengtame UAB „V“ vadovą atšaukusio vienintelio akcininko UAB „G“ 2017 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas sprendimas dėl šios bendrovės paskelbimo bankrutuojančia ir bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 11, 12 straipsnį, pradėjus šią procedūrą yra paskiriamas nemokumo administratorius, todėl P. M. neteko vadovo pareigų ir net kaip vienintelio akcininko vadovas negalėjo imtis veiksmų, kad registras ar Sodra būtų informuoti apie pasikeitusi UAB „V“ vadovą.

N. A. teisme patvirtino, kad 2017 m. birželio mėnesį UAB „V“ dar vykdė tam tikrą veiklą, o jis realiai ėjo vadovo pareigas, tačiau pareigos pranešti nustatyta tvarka apie vadovo pasikeitimą neįvykdė. Kaip minėta, tik realiai pareigas einantis vadovas geriausiai žino jo vadovaujamos bendrovės turtinę padėtį, todėl būtent su tuo ir siejama ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta vadovo atsakomybė už nesikreipimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad dar P. M. vadovavimo metu bendrovė patyrė finansinių sunkumų, tačiau iš VMI pareiškimo matyti, kad esminiai ir akivaizdūs bendrovės finansiniai sunkumai, dėl kurių neabejotinai kilo pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsirado nuo 2018 m., kuomet įmonei vadovavo N. A., o pareiškėjas neturėjo galimybės žinoti apie UAB „V“ finansinę padėtį, nuo 2018 m. vykdomus priverstinius išieškojimus, susipažinti su bendrovės dokumentais ir pan.

Byloje nėra pakankamai duomenų, jog P. M. vadovavimo laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. birželio 29 d., UAB „V“ buvo nemoki, tačiau bet kuriuo atveju šis klausimas net ir negali būti svarstomas, kadangi nuo 2017 m. birželio 29 d. yra suėjęs administracinės atsakomybės senaties terminas (ANK 39 straipsnis).

Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad P. M. nėra tinkamas atsakomybės subjektas ir byla jo atžvilgiu nutrauktina nesant jo veiksmuose ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

nutraukti P. M. administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė