Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Ignas Totilas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Evaldo Šidlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 2 metams. Pritaikius BK 92 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 84 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirta auklėjimo poveikio priemonė – iki 2005 m. rugsėjo 1 d. atlyginti nukentėjusiajam 150 Lt (43,44 Eur) turtinę žalą;

2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (2018 m. balandžio 29 d. veika) laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas; pagal BK 284 straipsnį (2018 m. birželio 3 d. veika) laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir B. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 9 mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta B. A. galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas. Iš probuojamų asmens duomenų registro išregistruotas 2020 m. kovo 6 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. B. A., 2022 m. rugpjūčio 15 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini) esančioje pavėsinėje, smurtavo prieš savo artimą giminaitį – tėvą K. A., t. y. tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė 3 smūgius K. A. į galvą, pataikydamas vieną smūgį į nukentėjusiojo pakaušį bei du smūgius į dešinį smilkinį, tokiu būdu – minėtų smūgių sudavimu, sukėlė nukentėjusiajam K. A. fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis B. A. 2022 m. rugpjūčio 15 d. tėvas K. A. savo automobiliu buvo atvažiavęs pas jį į namus pasisvečiuoti. Tėvas atvyko vienas, mama nevažiavo, liko namie. K. A. būtų likęs ir nakvoti, nes planavo vartoti alkoholį. Tą dieną jie sėdėjo namo kieme esančioje pavėsinėje, vartojo alkoholinius gėrimus. Iš pradžių pavėsinėje buvo daugiau žmonių, bet jie po kiek laiko išsiskirstė. Pavėsinėje liko tėvas, B. A. ir jo draugė S. L.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, bet viskas vyko draugiškai, niekas nesipyko. Paskui B. A. pamatė, kad tėvas lenda prie S., tempia už rankos, kaip ir nori ją pabučiuoti. Jis (B. A.) tuo metu stovėjo netoli pavėsinės. Jam iš pradžių net ėmė juokas, ką čia tėvas išdarinėja. Nepyko ant tėvo, tik pasakė: ,,- Ką čia tėvai darai ? Ar taip gražu, ar jaunos mergaitės užsimanei ?“. Tėvas labai supyko, išėjo iš pavėsinės ir pradėjo eiti link įtariamojo, mosikuodamas rankomis. B. A. dar paėjo nuo jo kelis žingsnius atgal, nes matė, kad K. A. nori jį pulti, tai yra suduoti. Bet K. A. jam nei karto nepataikė, buvo labai girtas, svirduliavo. Kai tėvas užsimojo ir norėjo pataikyti, B. A. atsitraukė ir pats kairės rankos delnu sudavė K. A. į galvos dešinę pusę, kažkur virš ausies. Smūgis nebuvo stiprus, bet kadangi tėvas buvo visiškai girtas, vos pastovėjo ant kojų, tai neišlaikė pusiausvyros ir pargriuvo ant žolės. Tada K. A. atsistojo ir vėl puolė prie jo, tačiau nesudavė nei karto, nes nesugebėjo dėl girtumo, bet B. A. vėl ta pačia kaire ranka, delnu, sudavė tėvui per galvą į tą pačią vietą. Čia buvo daugiau ne smūgiai, bet toks kaip ir pastūmimas. Tie smūgiai negalėjo sukelti jokio skausmo, negalėjo likti jokios žymės. Nuo antro suduoto smūgio K. A. vėl pargriuvo ant žolės, nugriuvo ant nugaros. Jis iškėlęs rankas ir kojas pasakė užtenka. Jis tėvo klausė, kas pastarajam yra, ko tu puoli. B. A. savo abejomis rankomis paėmė tėvą už pastarojo rankų ir jį pakėlė nuo žolės. K. A. atsistojo. Tėvas paprašė, ar gali jo namuose pernakvoti. B. A. leido. Tėvas nuėjo vienas į kambarį, bet netrukus jis vėl išėjo į lauką, bėgo per pievą iki keliuko, per daržą, matė, kad tėvas pargriuvo, atsikėlė. Kur šis ten bėgiojo, įtariamasis nesuprato. Tada tėvas grįžo į kiemą, atsisėdo į savo mašiną. B. A. su S. L. pėsčiomis išėjo iš kiemo. Jis pasakė, kad eina gerti ir išėjo į (duomenys neskelbtini), o S. išėjo į (duomenys neskelbtini). Išeidamas B. A. namo duris užrakino. Visą naktį iki pat ryto įtariamasis prašventė, gėrė alų, į namus negrįžo. Į namus grįžo vakare, nes jam jau skambino mama, klausė kas ten pas juos nutiko. Jis (B. A.) mamai pasakė, kaip viskas buvo. Dėl sumušimo, tai pripažįsta savo kaltę, kad tėvui sudavė porą kartų ranka, bet labai nestipriai, tai daugiau buvo kaip pastūmimas, jokių sužalojimų jam nepadarė, neužgavo. Nematė ant K. A. veido ar kitų kūno vietų jokių nubrozdinimų ar panašiai. Papildomai nurodė, kad jis yra dešiniarankis, jam patogiau suduoti smūgį dešine ranka, bet savaitę iki įvykio buvo truputį užsigavęs dešinės rankos nykštį, kuris buvo patinęs, skausmingas. Dėl to galvoja, kad dešine ranka gal ir negalėjo suduoti, gal sudavė kaire ranka, bet įtarime nurodytų aplinkybių neginčija. Gal jis pats ne viską gerai prisimena, viskas įvyko greitai, per daug nieko negalvojo, juk neplanavo iš anksto tėvo mušti. Kai tėvas sėdėdamas pavėsinėje pradėjo kabinėtis prie S., tai B. A., supykęs ant tėvo, jam ir sudavė į galvą kažkur ties smilkiniu. Ar į dešinį ar į kairį smilkinį sudavė, negali tiksliai pasakyti. Gali būti, kad sudavė 3 smūgius. Tėvas K. A. buvo labai girtas. Matė, kaip išėjęs iš pavėsinės, tėvas buvo pargriuvęs ant žolės. Kad K. A. būtų užgriuvęs ant stalo ar kitokio daikto, įtariamasis nematė. Suduodamas tėvui smūgius, galėjo pastarajam sukelti fizinį skausmą, bet sužalojimų nepadarė, nepraskėlė jam galvos, kraujas nebėgo. Taip padarė būdamas piktas ant tėvo. Buvo nurodęs, kad K. A. buvo prieš jį iškėlęs ranką, užsimojęs ir besiruošiąs suduoti smūgį jam, bet B. A. nelaukė, pirmas nukentėjusiam sudavė per galvą. Tėvas jam smūgių nesudavė. Daugiau nieko plačiau ir smulkiau nenori pasakoti, nes gerai nebežino, negali nurodyti tikslių atstumų, kaip kas ir kur stovėjo, kur tuo metu stovėjo ir ką matė S. Kiek pamena tai S. L. buvo nuėjusi tolėliau nuo pavėsinės, stovėjo kieme, pusiaukelėje tarp pavėsinės ir gyvenamojo namo. Ji nesikišo į įtariamojo ir tėvo konfliktą, nieko jiems nesakė. B. A. savo kaltę pilnai pripažįsta, gailisi dėl tokio savo elgesio prieš tėvą (b. l. 94 – 98, 104 - 107).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

4. Liudytojo K. A. apklausos protokolu, iš kurio, matyti, kad K. A. prašė remtis 2023 m. kovo 14 d. dienos duotais parodymais, nes ankstesnių apklausų metu galėjo suklysti ir nurodyti ne viską tiksliai. Prieštaravimai ar netikslumai galėjo atsirasti dėl nukentėjusiojo negalėjimo gerai atsiminti bei akistatos metu buvusio jaudulio. Šiandien gali aiškiai pasakyti, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini), sūnaus B. A. gyvenamojo namo kieme, pavėsinėje, kilo žodinis konfliktas tarp jo ir sūnaus B. A.. Tuo metu be jų, pavėsinėje buvo sūnaus draugė S. Daugiau pašalinių žmonių nebuvo. Konfliktas kilo B. A. pradėjus žodžiais priekaištauti, kad jis (K. A.) priekabiauja, lenda prie sūnaus draugės. K. A. sėdint toje pavėsinėje, B. A. priėjo prie nukentėjusiojo iš priekio, nes stalas pastarajam buvo labiau iš šono. Priėjęs B. A. dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į galvą, t. y. į pakaušį. Tada K. A. stojosi nuo suolo, ant kurio sėdėjo ir nukentėjusiam jau atsistojus, B. A. iš karto sudavė dar du smūgius į dešinį skruostą, arčiau smilkinio. Nuo tų suduotų smūgių K. A. pajuto skausmą. Iš viso sūnus sudavė jam 3 smūgius. Jis (K. A.) buvo girtas, smulkmenų nepamena, todėl kur smūgių sudavimo metu buvo sūnaus draugė S., nukentėjusysis neprisimena. Dėl to negali pasakyti ar S. matė, kaip B. jam suduoda smūgius, nekreipė į ją jokio dėmesio. Tikrai pamena, kad B. A. smūgiavo į pakaušį, nukentėjusiajam sėdint pavėsinėje, o kitus du smūgius B. A. jam sudavė B. A. jam atsistojus pavėsinėje. Smūgiavo stovėdamas priešais nukentėjusįjį, tarp jų jokio atstumo nebuvo, sūnus buvo prie pat jo. Nuo suduotų smūgių K. A. niekur nenugriuvo. Kaip ir buvo anksčiau nurodęs, smilkinio srityje jam skaudėjo gal dvi dienas, bet žymių, nubrozdinimų nebuvo, pas gydytojus nesikreipė, skausmas pats pamažu per kelias dienas praėjo. Kaip išėjo iš tos pavėsinės, K. A. nepamena dėl girtumo. Kitą rytą, kai atsibudo, nukentėjusysis nuėjo į pavėsinę ir pamatė kad yra nuverstas stalviršis, ant žemės nukritę maisto likučių. Kaip tas stalviršis nukrito, kas jį nustūmė, ar jis (K. A.) ant stalviršio buvo užgriuvęs, nepamena, apie tai parodymų negali duoti. Kadangi ryte skaudėjo dešinysis šonas, nukentėjusysis pagalvojo, kad bus ant to stalo užgriuvęs ir taip užsigavęs šoną. Stalviršis laikėsi netvirtai, nebuvo niekaip pritvirtintas. Stalas buvo pastatytas ant tokio žvyruoto paviršius, iš pat pradžių nebuvo stabilumo. Negali tvirtinti, kad B. A. tą stalą stūmė tyčia, nes tokių aplinkybių nukentėjusysis nepamena. Dėl to stalo galimo pastūmimo ir kad jam skaudėjo šonas, B. pretenzijų neturi, nes šoną galėjo užsigauti pats griūdamas. Kadangi tų aplinkybių nepamena, tai ir nekaltina B. A.. Jo ir sūnaus B. santykiai įtempti, jie praktiškai nebendrauja. Nukentėjusysis neprieštarauja, kad byla dėl jam sukelto fizinio skausmo būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 50 - 53).

5. Liudytojos S. L. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad ji pažįsta B. A., su juo draugauja, yra pora, nors bendrauja dar nesenai. 2022 m. rugpjūčio 15 d. liudytoja buvo kartu su B. pastarojo namuose, šventė Žolinę. Iš pradžių dar buvo B. A. pusseserė, dar kažkas, taip pat atvažiavo B. A. tėvas K. A.. Šis atvažiavo savo automobiliu, kurį pasistatė namo kieme. Jie visi sėdėjo lauke esančioje pavėsinėje, vartojo alkoholį. Kai pavėsinėje jau buvo likę tik ji ir K. A., pastarasis pradėjo netinkamai elgtis jos atžvilgiu. K. A. visą vakarą ją vis kalbino, sakė kad yra labai graži, jautė kad priekabiauja. Pavėsinėje jis tiesiog pradėjo lįsti prie S. L., norėjo bučiuotis. Liudytoja nuo jo traukėsi, atsistojo ir išėjo iš pavėsinės. K. A. išėjo jai iš paskos, atsistojo prie jos. Tada atėjo B. A. ir pamatęs kaip tėvas lenda prie jos, pradėjo K. A. priekaištauti. Tėvas supyko. Jie abu su sūnumi pradėjo pyktis, ginčytis. B. A. berods dešinės rankos delnu sudavė tėvui vieną kartą per viršugalvį. Nėra įsitikinusi, kuria ranka jam sudavė per galvą. Matė, kad ir tėvas, prieš gaudamas smūgį, mosikavosi rankomis. Liudytoja nežino, ar K. A. bandė suduoti B. A.. Kiek matė, tai po suduoto smūgio K. A. pargriuvo ant žolės. Kiek supranta, pastarasis parkrito ne nuo smūgio stiprumo, bet nuo girtumo ir jam gal susipynė kojos ar kur užkliuvo. Kai K. A. nugriuvo, iš karto bandė keltis nuo žolės. Berods B. A. jam padėjo keltis. Ji paėjo į šoną, nenorėjo žiūrėti kaip jie pykstasi. Ar B. A. sudavė K. A. daugiau kartų, ar tėvas buvo dar daugiau kartų pargriuvęs, ji nematė. Nepastebėjo ir negirdėjo ar nukentėjusysis po to buvo nuėjęs į namą, negirdėjo ar B. A. jam siūlė eiti miegoti. Paskui matė, kad K. A. jau sėdėjo savo mašinoje ir miegojo. Liudytoja pasakė B. A., kad eina į savo namus, kurie yra už 3 kilometrų, o B. A. jau buvo susitaręs susitikti ir toliau gerti su savo draugais, gyvenančiais tame pačiame savo kaime. Liudytoja nematė, kad K. A. būtų sužalotas, kad jam būtų kokia reikalinga pagalba. Kitą dieną, gal apie 11 val., liudytoja nuvažiavo pas B. į namus, nes norėjo pasiimti savo telefoną, kurį buvo pamiršusi ir čia palikusi. Jos niekas neįleido, todėl S. L. suprato, kad nieko nėra namie. Kieme nebebuvo K. A. automobilio, todėl liudytoja suprato, kad ir šis jau išvažiavęs. Iš B. A. sužinojo, kad tėvas kreipėsi į policiją dėl sumušimo (b. l. 74 - 77).

6. Liudytojos R. A. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad liudytoja gyvena su vyru K. A., jų suaugę vaikai gyvena atskirai. Jos ir vyro santykiai prasti, įtempti, namie nuolat kyla barniai, yra net kviesta policija į jų namus. K. A. yra susipykęs ir su savo vaikais, žentu. Sūnus B. A. gyvena (duomenys neskelbtini). R. A. žino, kad 2022 metų rugpjūčio mėnesį, per Žolines, sutuoktinis važiavo į svečius pas B. Liudytoja pati ten nevažiavo, nes dėl blogų santykių su savo sutuoktiniu, jie niekur abu nevažiuoja. K. A. vartoja alkoholį, o ji - ne, visiškai nenori su juo kartu būti. Pamena, kad jai kitą dieną skambino K., sakė kad sėdi pas R., kuris yra liudytojos sesers vyras ir gyvena kaip ir sūnus B. (duomenys neskelbtini). K. A. tuo metu nieko nesakė, kad jį sūnus primušė, apvogė ar panašiai. Po kiek laiko K. A. grįžo į namus ir tada jai pasakė, kad sekančią dieną važiuos į (duomenys neskelbtini), į policiją, rašyti skundo ant B. dėl sumušimo ir kad jį apvogė. Liudytoja nematė, kad K. A. būtų sumuštas, nebuvo jokių sužalojimo žymių, mėlynių. Sutuoktinis nedejavo, kad jam kur nors skauda, neprašė jos jokios pagalbos. Nematė, kad jis pats teptų kokius vaistus, kad šaldytų sumuštas vietas. R. A. kitą dieną po įvykio, telefonu kalbėjo su sūnumi B., klausė kas ten tarp jo ir tėvo nutiko. B. A. jai pasakė, kad tėvas priekabiavo prie S., ir kad jis tėvui delnu plojo sykį, dėl ko šis pargriuvo ant žolės. Liudytoja mano, jog sūnus tokiu būdu norėjo tėvą apraminti, tai taip galėjo būti (b. l. 80 - 83).

7. 2022 m. rugpjūčio 18 d. K. A. protokolu – pareiškimu, iš kurio matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d., apie 20-21 val., (duomenys neskelbtini), jo sūnus B. A. išgertuvių metu sukėlė konfliktą, apkaltindamas pareiškėją priekabiavimu prie sūnaus draugės S. Konflikto metu, prie minėtos sodybos esančioje pavėsinėje, sūnus B. A. dešinės rankos kumščiu ne mažiau trijų kartų trenkė K. A. į veidą ir į galvą, dėl ko pastarajam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį jaučia iki šiol. Prašo nubausti B. A. įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 14 – 22).

8. 2022 m. birželio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), namo kieme esančioje pavėsinėje. Namas medinis, geltonos spalvos, įvažiavimas į namo keliuką yra iš šiaurinės pusės. Kieme, pietų kryptimi, randasi pavėsinė, kurios viduje yra medinis stalas ir daug daiktų. Aplinka netvarkinga. Pavėsinės viduje, ties išėjimu, yra vieta, kurioje įvyko pats konfliktas. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų pėdsakų nerasta. Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė Nr. 1, susidedanti iš 6 fotonuotraukų, kuriose užfiksuotas bendras namų valdos, kiemo vidaus bei pavėsinės vaizdai, pavėsinėje esančių „baldų“ bei kitų daiktų išsidėstymas (b. l. 25 - 32).

9. Panevėžio apskrities VPK Reagavimo skyriaus 2 - ojo poskyrio vyriausiojo patrulio E. V. 2022 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad smurtą patyręs asmuo – K. A., atvyko į policijos komisariatą ((duomenys neskelbtini)). K. A. paaiškino, jog 2022 m. rugpjūčio 15 d., apie 20-21 val., (duomenys neskelbtini), lauko pavėsinėje vartojant alkoholį, kilus žodiniam konfliktui dėl neva nukentėjusiojo priekabiavimo prie sūnaus B. A. draugės, sūnus dešine ranka ne mažiau trijų kartų trenkė K. A. į dešinį skruostą bei galvą (pakaušį), tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Tarnybiniame pranešime, grafoje smurtą patyrusio asmens sužalojimai, pažymėta „kita (09)“. Grafoje apie smurtą patyrusio asmens sužalojimo vietą, sutartiniu ženklu pažymėta pakaušio vieta ir dešinio skruosto vieta. K. A. kreipimasis į policijos įstaigą užfiksuotas „Body“ vaizdo kamera Nr. B0F1EC6098B8 (b. l. 33 - 36).

10. 2022 m. spalio 25 d. akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad akistatos tarp nukentusiojo K. A. ir įtariamojo B. A. metu, nukentėjusysis parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d., jam sėdint pavėsinėje, sūnus B. A. ranka sudavė du kartus K. A. į galvą ir apvertė stalą, o nukentėjusysis užgriuvo ant stalo ir taip užsigavo nugarą, be to jam skaudėjo prie smilkinio. Stalviršis buvo nuverstas, pats ryte atsikėlęs buvo nuėjęs į pavėsinę, dar surinko ant žemės maisto likučius. Įtariamasis B. A. akistatos metu parodė, kad jis tėvui K. A. delnu trinktelėjo vieną kartą į galvą, tiksliau į smilkinio pusę. Nebežino, sudavė į kairės ar dešinės pusės smilkinį. Gali būti taip, kaip sako tėvas. Nukentėjusysis K. A. pargriuvo ant žolės, atsistojo, po to B. A. jam dar vieną kartą trinktelėjo ir K. A. vėl pargriuvo ant nugaros. Griuvo ant pievos, ant jokio daikto neužvirto. Stalas neprisuktas, netvirtas, stalviršis tik uždėtas, gali lengvai nukristi. Įtariamasis nebuvo apvertęs to stalo, tėvas nebuvo užgriuvęs ant to stalo (b. l. 68 - 71).

11. Kaltinamasis pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje nukentėjusiojo K. A. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Šie jo parodymai sutampa su pačio nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kitais bylos duomenimis. Ankščiau aptartų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo visuma patvirtina, kad kaltinamasis B. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios K. A. atžvilgiu, t. y. 2022 m. rugpjūčio 15 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), kieme esančioje pavėsinėje, smurtavo prieš savo artimą giminaitį - tėvą K. A., t. y. tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė 3 smūgius K. A. į galvą, pataikydamas vieną smūgį į nukentėjusiojo pakaušį bei du smūgius į dešinį smilkinį.

12. Kaltinamasis savo neteisėtais smurtiniais veiksmais savo šeimos nariui – tėvui K. A. sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

13. Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje.

14. Kaltinamojo K. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

15. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, jo asmenybę, vieną jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes.

16. B. A. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis teistas (b. l. 108-113), galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 124-126), nedirbantis (b. l. 127-129), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 130), duomenų apie registraciją psichiatro įskaitoje ir priklausomybės ligų centre nėra.

17. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jo trukmę nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, kartu skiriant BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus: dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 5 punktas).

18. Taip pat kaltinamajam, be kita ko, įvertinus jo atliekamus tyčinius smurtinius veiksmus prieš šeimos narį, su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

19. Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

20. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikintina (b. l. 131-134).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

B. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 1 (vieneriems) metams įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti B. A. galutinę bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 8 (aštuoniems) mėnesiams įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu B. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

B. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti B. A., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.