- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-07
- Bylos Nr.
- P-143-147-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Edvardas Sinkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Birutė Janavičiūtė
- Pareiškėjas
- R. P., J. P., R. M., J. K., V. B., V. R., A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 66.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Edvardo Sinkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. P. ir J. P. prašymus atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-857-14/2005 pagal pareiškėjų R. M., J. K., R. P., J. P., V. B., V. R. ir A. G. skundus atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir Kauno teritorinei muitinei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai R. M., J. K., R. P., J. P., V. B., V. R. ir A. G. (toliau – ir pareiškėjai) skundais, kuriuos patikslino, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir Kauno teritorinės muitinės (toliau – atsakovai) žalos (nepagrįsto praturtėjimo) atlyginimą: R. M. – 4 507,29 Lt, J. K. – 5 194,35 Lt, R. P. – 7 403,25 Lt, J. P. – 5 163,05 Lt, V. B. – 4 487,14 Lt, V. R. – 5 582,12 Lt, A. G. – 5 326,99 Lt.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodė, kad 2002 – 2004 m., dirbant Kauno teritorinėje muitinėje, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ bei atitinkamais Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymais, už darbą buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, kadangi buvo taikytas indeksavimo koeficientas. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu šiuos teisės aktus pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai. Teigė, jog dėl neteisėtų atsakovų veiksmų jie patyrė žalą (negavo atlyginimo dalies), kuri privalo būti atlyginta (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 str. 1, 2 d., 6.279 str.).
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. liepos 27 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė kaip nepagrįstus.
Teismas nurodė, kad pareiškėjai teigė, jog dėl neteisėtų atsakovų veiksmų jiems buvo neišmokėtas visas darbo užmokestis, todėl padaryta žala, susijusi su atsakovų deliktine atsakomybe (CK 6.273, 6.263, 6.271 str.). Teismas pažymėjo, jog sprendžiant ginčą dėl turtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, ar Kauno teritorinė muitinė, taikydama darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą, veikė teisėtai (CK 6.263 str. 1 d., 6.271 str.). Teismas nustatė, kad Kauno teritorinėje muitinėje lėšų poreikis darbo užmokesčiui viršijo atitinkamiems metams valstybės biudžete darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, todėl pareiškėjams buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, taikant darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą, pagal tuo metu galiojančias teisės normas. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu buvo pripažinta, kad teisės aktai, kurių pagrindu taikytas darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas, prieštarauja Konstitucijai. Vadovaudamasis Konstitucijos 102 straipsniu, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsniu, Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 13 d. nutarimu, teismas padarė išvadą, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo, tačiau teisės aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai nėra reikšmingas teisiniams santykiams, kurie susiklostė iki Konstitucinio Teismo nutarimo ir dėl kurių jau kilo pasekmės, susijusios su sprendimų įvykdymu, taikant teisės aktus, vėliau pripažintus prieštaraujančiais Konstitucijai. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju sprendimai dėl darbo užmokesčio indeksavimo buvo įvykdyti iki buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas. Teismas konstatavo, kad Kauno teritorinės muitinės veiksmuose nėra CK 6.271 straipsnyje įtvirtintų civilinės atsakomybės pagrindų, nes Kauno teritorinė muitinė, indeksuodama pareiškėjų darbo užmokestį, veikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo teisę veikti. Teismas pabrėžė, kad administraciniai teismai sprendžia bylas tik dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 str.) (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 p.). Administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko ir Vyriausybės veiklos, todėl nėra pagrindo tirti ir vertinti pareiškėjų patikslintuose skunduose nurodytų argumentų, susijusių su šių institucijų veikla, būtent su Vyriausybės veikla (ABTĮ 16 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjams iš atsakovų žalą dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies.
III.
Pareiškėjos R. P. 2006 m. kovo 10 d. ir J. P. 2006 m. kovo 15 d. (toliau – ir pareiškėjos) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė paštu prašymus atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-857-14/2005 pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą. Prašymai grindžiami šiais argumentais:
1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 konstatavo, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis turi būti taikoma tol, kol išlieka galimybė teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius.
2. Terminas kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo skaičiuotinas nuo paminėtos nutarties priėmimo dienos (ABTĮ 156 str. 1 d.).
3. Asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku, o ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Procesas atnaujintinas.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Šiuo atveju prašoma atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.
Prašydamos atnaujinti procesą, pareiškėjos remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1 -638/2005. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis nustato, jog neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Aiškindamas pastarąją įstatymo nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs: ,,Sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004). Kaip nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio ,,sprendimo įvykdymu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma ,,įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje atmesti pareiškėjų R. P. ir J. P. skundai, konstatavus, jog sprendimai dėl darbo užmokesčio indeksavimo buvo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo paskelbimo, akivaizdžiai prieštarauja išdėstytai administracinių teismų praktikai. Be to, pagal minėtą teismų praktiką, nenuginčyti administravimo aktai negali užkirsti kelio reikalauti priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, nes tokiai teisei įgyvendinti Darbo kodeksas 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Šiomis aplinkybėmis procesas administracinėje byloje atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu, perduodant bylos dalį dėl pareiškėjų R. P. ir J. P. pateiktų reikalavimų iš naujo išnagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 159 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atnaujinti procesą administracinės bylos Nr. I-857-14/2005 pagal pareiškėjų R. M., J. K., R. P., J. P., V. B., V. R. ir A. G. skundus atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir Kauno teritorinei muitinei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo dalyje dėl pareiškėjų R. P. ir J. P. skundų.
Perduoti bylos dalį dėl pareiškėjų R. P. ir J. P. skundų Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.