Kauno apygardos teismo nutartis

2009-10-26 · Civilinė byla Nr. 2S-1408-395/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-26
Bylos Nr.
2S-1408-395/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albinas Čeplinskas (pirm.), Dalė Burdulienė, Algimantas Kukalis
Atsakovas
D. M.
Ieškovas
R. M.
Trečiasis asmuo
R. M.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1408-395/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Valdonė Račiūnienė
Procesinio sprendimo kategorija:110.1;122.2;122.3; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko,kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Algimanto Kukalio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-375-774/2009 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui D. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo ir atsakovo D. M. priešieškinį ieškovei R. M. dėl santuokinio turto padalinimo, tretysis asmuo R. M., institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba,

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovės R. M. ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 1 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, tame tarpe kol bus priimtas teismo sprendimas byloje nustatė nepilnamečių vaikų - U. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. nutartis dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina R. M. palikta nepakeista.

2009 m. birželio 9 d. atsakovas D. M. pateikė teismui prašymą pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti nepilnamečių vaikų U. M., gim. (duomenys neskelbtini) , ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su tėvu D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Atsakovas nurodė, kad ieškovė gyveno jo motinai R. M. nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Tačiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu R. M. yra iškeldinta iš minėto buto, todėl tiek jos, tiek ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta bei gyvenimo sąlygos yra nežinomos ne tik vaikų tėvui, bet ir Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 25 d. nutartimi atsakovo D. M. prašymą pakeisti vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių, paskirtų teismo 2007 m. birželio 1 d. nutartimi, kuria nepilnamečių U. M., gim. (duomenys neskelbtini) , ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. M., ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu D. M., atmetė. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovės nurodymu, ji su vaikais registruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 140). Tas pačias aplinkybes ieškovė patvirtino 2009 m. birželio 25 d. teismo posėdyje, paaiškinusi, kad šiuo metu ji su vaikais gyvena pas motiną E. J. nurodytu adresu. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad ieškovės ir šalių mažamečių vaikų U. ir V. M. gyvenamoji vieta yra žinoma – (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepateikė konkrečių ir neginčijamų įrodymų, kad nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo bylos nagrinėjimo procese, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl teismas, vadovaudamasis bylos faktinėmis aplinkybėmis, kad mažamečiai vaikai U. ir V. M. pastoviai gyvena su motina R. M., atsakovui D. M. nepateikus įrodymų, kad motina vaikais nesirūpina, ar yra kitaip pažeidžiamos jų teisės, išimtinai atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu D. M..

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pakeisti laikinąją apsaugos priemonę, nustatytą Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. nutartimi ir nustatyti nepilnamečių vaikų U. M., gim. (duomenys neskelbtini) , ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su tėvu D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Nurodo, kad teismas atmetė prašymą, remdamasis tik ieškovės paaiškinimu ir duomenimis, kad ieškovė su vaikais yra registruota (duomenys neskelbtini). Tačiau faktiškai nebuvo patikrinta vaikų gyvenamoji vieta ir gyvenimo sąlygos, nors atsakovas pateikė prašymą įtraukti į bylą Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kaip instituciją teikiančią išvadą. Be to, teismas neįsitikino ar nebus pažeisti vaikų interesai jiems gyvenant su motina, tokiu būdu teismas pažeidė LR CK 3.65 str. Apelianto žiniomis, ieškovė su vaikais yra tik registruota pas savo motiną (duomenys neskelbtini), tačiau ten pastoviai negyvena. Šiuo adresu ji buvo registruota ir tuo metu, kai gyveno bute (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ieškovė faktiškai pastoviai pas savo motiną negalėtų gyventi dėl tos aplinkybės, kad gyvenamasis plotas (duomenys neskelbtini) yra labai mažas, susideda tik iš dviejų kambarių. Be ieškovės pas motiną E. J. pastoviai gyvena ieškovės sesuo su vyru ir dviem vaikais bei E. J. sutuoktinis. Jeigu šiame plote dar apsigyventų ieškovė su trim vaikais (ieškovė dar augina dukterį iš ankstesnės santuokos G. L.) - dviejuose kambariuose gyventų trys šeimos (dešimt žmonių). Tokios gyvenimo sąlygos yra žalingos vaikų fiziniam ir dvasiniam vystymuisi, nes vaikai bus priversti miegoti viename kambaryje su suaugusiais žmonėmis ir stebėti svetimų šeimų įvairius santykius. Apeliantas nurodo, kad jis gyvena kartu su savo tėvais nuosavame name (duomenys neskelbtini). Namas yra apie 150 kv. m. naudingo ploto, name gyvena tik trys asmenys, atsakovo vaikai V. M. ir U. M. turi šiame name savo kambarius. Vaikų gyvenimo sąlygas (duomenys neskelbtini) yra patikrinęs Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir nustatęs, kad sąlygos yra tinkamos. Todėl apelianto nuomone, teismas be pagrindo skundžiama nutartimi atmetė prašymą pakeisti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti nepilnamečių vaikų U. M. ir V. M. gyvenamąją vietą su tėvu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Vaikams jų poreikius užtikrinanti gyvenamoji patalpa yra suteikta, jų teisė į tinkamą gyvenamąjį būstą yra užtikrinta. Vaikai U. ir V. M. visą savo gyvenimą augo kartu su motina. Vaikais visą laiką ji rūpinosi, jų poreikiai yra užtikrinti. Atsakovas teigdamas, kad ieškovė neužtikrina vaikų teisių, nepateikia jokių įrodymų, kad vaikų teisės yra pažeidžiamos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra konfliktiško būdo, mano, kad jis prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su juo, siekdamas ieškovei pakenkti. Ieškovės nuomone, kardinalus mažamečių vaikų aplinkos pakeitimas būtų žalingas. Įvertinus atsakovo asmeninius bruožus ir jo realią galimybę sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti, akivaizdu, kad vaikų interesai būtų pažeisti nustačius jų gyvenamąją vietą su tėvu. Be to, patenkinus atsakovo prašymą, vaikų gyvenamoji vieta su atsakovu būtų nustatyta iki bylos iš esmės išnagrinėjimo. Vėliau vėl būtų sprendžiama dėl nuolatinės vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Todėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra ne tik visiškai netikslingas, bet ir būtų žalingas nepilnamečiams vaikams.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nurodė, jog atsakovo nurodoma aplinkybė dėl nepilnamečių vaikų U. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra jau anksčiau teismo nustatyta su jų motina R. M., taikant laikinąsias apsaugos priemones 2007 m. birželio 1 d. teismo nutartimi (t. 1, b. l. 25 – 26), iki kol bus išnagrinėta byla iš esmės ir priimtas teismo sprendimas pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui D. M. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo ir atsakovo D. M. priešieškinį ieškovei R. M. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokinio turto padalinimo (t. 1, b. l. 3 – 5, 106 – 108).

Kadangi bylos nagrinėjimas dėl šalių konfliktinių tarpusavio santykių aiškinimosi užtruko, o bylos medžiagoje teismui praktiškai nepateikta jokių patikimų įrodymų apie nepilnamečių vaikų gyvenimo ir auklėjimo sąlygų pasikeitimą po to, kuomet ieškovė R. M. su vaikais iš buvusios gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), todėl kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo manyti, jog ieškovė tinkamai nesirūpina vaikų auklėjimu, ar kaip nors pažeidžiamos jų teisės.

Šiuo atveju pažymėtina, jog CK 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginčą dėl gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, nes, taikant paminėtą įstatyminę nuostatą, būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reguliavimas grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas ). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko interesus. Be to, priimant sprendimą byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti įvertintos kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimas, šeimos aplinkos sąlygos, tarp jų – tėvo (motinos) asmeniniai bruožai ir kiekvieno iš jų reali galimybė sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaikų ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių seserų ir kitų giminaičių, vaiko norus ir kt.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir įvertinus tai, jog bylos medžiagoje net nėra duomenų apie dabartines šalių nepilnamečių vaikų gyvenimo ir auklėjimo sąlygas naujoje gyvenamoje vietoje bei nepateikta Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, kolegija sprendžia tik įvertinus visus byloje surinktus įrodymus dėl tėvo (motinos) galimybės auklėti nepilnamečius vaikus gali būti sprendžiamas klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų. Būtent dėl aukščiau paminėtų priežasčių teismas negali remtis vienu faktu (ginčo atveju ieškovės R. M. gyvenamosios vietos pakeitimu), atmesdamas kitus, o turi įvertinti jų visumą vaikų interesų požiūriu ir padaryti išvadą, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas labiau atitiktų vaikų interesus.

Kadangi nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos laikinasis nustatymas ar jos pakeitimas neišsprendus bylos iš esmės gali turėti neigiamą poveikį vaikų emocinei būklei bei užvilkinti sprendimo priėmimą neapibrėžtam laikui, kolegija sprendžia, jog tenkinti atsakovo atskirąjį skundą netikslinga, todėl jis atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu ir 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Albinas ČeplinskasKolegijos teisėjai: Dalė BurdulienėAlgimantas Kukalis