Šiaulių apylinkės teismo nutartis

gavusi nukentėjusiojo R. Š. skundą privataus kaltinimo tvarka dėl bylos iškėlimo R. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį ir rašytinio proceso tvarka jį išnagrinėjusi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos BPK 412¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi, teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą, turi išspręsti skundo priėmimo ir baudžiamojo proceso privataus kaltinimo tvarka pradėjimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Skleidžiama informacija turi neatitikti tikrovės ir turi būti žeminanti. Paskleidimas - tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Pagal subjektyviuosius požymius šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl tikrovės neatitinkanti informacija turi būti paskleista ją paskleidusiam asmeniui suvokiant, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti kitą asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, ir to siekiant. Vien subjektyvus pareiškėjo įsitikinimas, kad tai jį žemina ar įžeidžia, negali savaime sudaryti pagrindo baudžiamajam procesui pradėti.

Iš teismui pateikto R. Š. skundo turinio ir prie jo pridėto 2015-04-01 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės A. M. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-01998-15 matyti, kad R. Š. prašo privataus kaltinimo tvarka iškelti baudžiamąją bylą R. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį būtent už tai, kad pastarasis 2015 m. sausio 12 d. kreipęsis į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatą ir pateikęs pareiškimą dėl to, kad R. Š. prieš jį smurtavo, t.y. jam sudavė smūgius, ir sukėlė fizinį skausmą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01998-15 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tačiau kaip matyti iš 2015-04-01 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės A. M. nutarimo, šis ikiteisminis tyrimas įtariamojo R. Š. atžvilgiu ir iš esmės buvo nutrauktas BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu, - nes ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. Š. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Taigi visa medžiaga patvirtina, kad R. Š. kaltina R. Š. padarius BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką būtent dėl to, kad R. Š., kreipdamasi į teisėsaugos instituciją (Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatą), neva paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją norėdamas jį paniekinti ir pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą juo. Tačiau šiuo atveju pabrėžtina, jog tokiu atveju, kaip šiuo, - tokie R. Š. veiksmai negali būti laikomi šmeižiančios informacijos paskleidimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalis. Teismų praktikoje šiuo klausimu yra nuosekliai laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo, kad tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, teisėjams ir kt. asmenims) dėl jų teisės aktais reglamentuotų tarnybinių pareigų vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis Nr. 3K-3-56/2004). Teisę asmeniui kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl galimai pažeistų teisių gynimo numato ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija (21, 30 straipsniai), bet ir baudžiamojo proceso kodeksas, kiti įstatymai, todėl kiekvienas asmuo, manydamas, kad buvo pažeistos jo teisės bei siekdamas apginti tas teises ir išsiaiškinti tiesą, turi teisę veikti teisinėmis priemonėmis – kreiptis į kompetentingas institucijas dėl galimai pažeistų teisių gynimo. Toks asmens kreipimasis į policijos įstaigą dėl jo pažeistų teisių gynimo nelaikytinas informacijos paskleidimu Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalies prasme. Šiuo atveju R. Š. skundas liudija būtent tai, kad R. Š. kaltinamas neva apšmeižęs R. Š., pateikdamas pareiškimą teisėsaugos institucijoms, o prie skundo pateiktas prokurorės A. M. 2015-04-01 nutarimas ir jo turinyje nurodyti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ir apimtimi tik patvirtina, kad pareiškimas buvo skirtas ne pašaliniams asmenims (visuomenei, tretiesiems asmenimis), o teisėsaugos institucijos pareigūnams, atlikti procesiniai veiksmai tik su tais asmenimis, kurie susiję su pareiškimo nagrinėjimu. Jokių duomenų, kad pareiškimas būtų pateiktas ir kitiems asmenims, ne vien tik teisėsaugos institucijų pareigūnams, nėra. Pabrėžtina, jog pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kas reiškia, kad: 1) arba visai nebuvo įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką, 2) arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika, 3) arba buvo įvykis, tačiau nesant kieno nors kaltės. Šiuo atveju nenustatytas būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje objektyviosios pusės požymis – informacijos paskleidimas tretiesiems asmenims, nes asmens nurodomos informacijos, pateiktos kaip fakto, nepasitvirtinimas, nesant tikslo paskleisti melagingą informaciją, negali būti pakankamas pagrindas patraukti tą asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesudaro pagrindo teigti, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kreipimasis į teisėsaugos institucijas dėl galimai nukentėjusiojo atžvilgiu padarytos priešingos teisei veikos, yra tikrovės neatitinkančios ir nukentėjusįjį žeminančios informacijos paskleidimas, t. y. šmeižimas. Todėl įvertinus ir tą aplinkybę, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimai R. Š. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę – BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu, o, kaip minėta, pats kreipimasis į teisėsaugos institucijas jau rodo, jog kreipiamasi siekiant apginti galimai pažeistas teises, kompetentingai, laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų, išsiaiškinti tiesą, o ne turint tikslą apšmeižti kitą asmenį, darytina išvada, kad šiuo atveju yra aiški Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, kas lemia, jog nenustačius nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo požymių, privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas.

Nesant padarytai nusikalstamai veikai, numatytai Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje, atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 412¹ str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412¹ ir 440 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal R. Š. skundą dėl bylos iškėlimo R. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą šiame teisme.