Kauno apygardos teismo nutartis

2010-05-17 · Civilinė byla Nr. 2S-846-259/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-17
Bylos Nr.
2S-846-259/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Ramūnas Mitkus, Virginija Gudynienė
Ieškovas
V.
Atsakovas
M. O.
Civilinė byla Nr.2S-846-259/2010(Proceso Nr. 2-20-3-00113-2010-5)
Pirmos instancijos teismo teisėja Snieguolė Vilutienė(S)Procesinio dokumento kategorija 103.4, 106.4, 121.14, 122.4KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Virginijos Gudynienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-268-748/2009, kuria ieškovo ieškinį nutarta laikyti nepaduotu ir, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti jį padavusiam asmeniui civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei M. O. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. S. kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei M. O., prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 6 420 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 97 Lt žyminio mokesčio (b.l.3-4). Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010-01-22 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino visiškai (b.l.14-15). Nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovei ieškovo nurodytu adresu (b.l.20), Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010-02-04 nutartimi (b.l.21) 2010-01-22 preliminarų sprendimą panaikino ir nustatė ieškovui terminą iki 2010-02-17 primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį už ieškinio nagrinėjimą teisme bendrąja ginčo teisena bei pašalinti ieškinio trūkumus - nurodyti atsakovės gyvenamąją ar darbo vietą.

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010-02-18 nutartimi (b.l.24) ieškovo V. S. ieškinį atsakovei M. O. dėl skolos priteisimo nutarė laikyti nepaduotu ir, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas nustatė, kad ieškovas teismo 2010-02-04 nutarties neįvykdė, kadangi nors per teismo nustatytą terminą ir primokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį (b.l.23), tačiau kitų ieškinio trūkumų nepašalino, t.y. atsakovės gyvenamosios ar darbo vietos nenurodė.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l.27-28) ieškovas V. S. su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą, dėl šių motyvų:

1) Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų - teisminės gynybos prieinamumo principą, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 str. 1 d. ir CPK 5 str. 1 d., nėra absoliuti. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, CPK normos nustato bendruosius bei specialiuosius teismui paduodamo ieškinio formos ir turinio reikalavimus (CPK 111 str., 135 str.). Teismas, vykdydamas teisės aktų nuostatas, nagrinėti gali priimti tik įstatymo reikalavimus atitinkančius ieškinius, nes tik tokiu atveju, kai iš pateikto ieškinio yra aiškios šalys, keliami reikalavimai, pateikiamas jų pagrindimas bei įrodymai, t. y. kai aiškiai išdėstytas ieškinio pagrindas ir dalykas, pradėjus nagrinėti ieškinį teisme, atsakovai turės galimybę tinkamai suformuluoti savo atsikirtimus, o teismas turės galimybę tinkamai atskleisti bylos esmę, nuo ko priklauso teisingas bylos išnagrinėjimas. Šių reikalavimų privalomas pobūdis yra pagrįstas CPK 7 str., 12 str. ir 13 str. nuostatomis - kad teismas, nagrinėdamas bylą, turi užtikrinti proceso ekonomiškumo, rungimosi bei dispozityvumo principų įgyvendinimą. Pažeidus minimalius procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus, teismas nustato terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Jeigu ieškovas iki teismo nustatyto termino pabaigos pašalina ieškinio trūkumus, ieškinys priimamas; priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, taigi, ir spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Tačiau šiuo atveju teismas pažeidė CPK 3 str. nuostatas bei priėmė skubotą ir nepagrįstą nutartį. Gavęs nutartį dėl trūkumų šalinimo, ieškovas iš karto ėmėsi priemonių šalinti ieškinio trūkumus - sumokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį, kas patvirtina, jog ieškovas buvo aktyvus ir vykdė teismo įpareigojimus;

2) teismas neteisingai aiškino procesinės teisės normas bei pažeidė CPK 12 str., 178 str. ir 185 str. Pažymėtina, jog pareiga įteikti asmenims procesinių sprendimų nuorašus tenka teismui. Šiuos dokumentus adresatams galima įteikti tik CPK 117 str. 1 d. numatytais įteikimo būdais (pvz., registruotu paštu, per antstolį ar kurjerį), nes dokumentiniame procese ir teismo įsakymo procedūroje procesinių dokumentų įteikimas kuratoriui ar viešo paskelbimo spaudoje būdu yra negalimas (CPK 429 str. ir 438 str.). Kai dokumentiniame procese priėmus preliminarų teismo sprendimą paaiškėja, kad atsakovo gyvenamoji (buveinės) ir darbo vietos yra nežinomos ir dėl šios priežasties jam negalima įteikti šio sprendimo, ieškinio bei jo priedų nuorašų (CPK 429 str.), pagal analogiją (CPK 3 str. 5 d.) su CPK 424 str. 2 d., 428 str. 7 d. teismas nutartimi turi panaikinti preliminarų teismo sprendimą ir nustatyti terminą ieškovui primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Jeigu ieškovas neprimoka žyminio mokesčio, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Žyminį mokestį primokėjus, byla perduodama nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles (CPK 426 str.) (2003-06-26 LAT konsultacija „Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso, Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo normų taikymo" Nr. A3-84). Vadinasi, primokėjus žyminį mokestį, teismas turėjo pareigą bylą perduoti nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles ir tik tada nutartimi nustatyti terminą kitiems trūkumams pašalinti, kadangi CPK nereglamentuoja, kiek kartų gali būti šalinami procesinių dokumentų trūkumai, tik nurodo, jog, nepašalinus ieškinio trūkumų, teismas procesinį dokumentą gali atsisakyti priimti. Tačiau įstatymas nedraudžia, gavus naują procesinį dokumentą, kuriuo buvo ištaisyti prieš tai nurodyti trūkumai, jame esant kitų papildomų trūkumų, nustatyti naują terminą naujai paaiškėjusiems trūkumams pašalinti.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovė M. O. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog V. S. kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei M. O., prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 6 420 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 97 Lt žyminio mokesčio (b.l.3-4). Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010-01-22 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino visiškai (b.l.14-15). Teismui nepavyko įteikti procesinių dokumentų atsakovei ieškovo nurodytu adresu (b.l.19, 20), Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010-02-04 nutartimi (b.l.21) 2010-01-22 preliminarų sprendimą panaikino ir nustatė ieškovui terminą iki 2010-02-17 primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį už ieškinio nagrinėjimą teisme bendrąja ginčo teisena bei pašalinti ieškinio trūkumus - nurodyti atsakovės gyvenamąją ar darbo vietą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010-02-18 nutartimi (b.l.24) ieškovo V. S. ieškinį atsakovei M. O. dėl skolos priteisimo nutarė laikyti nepaduotu ir, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti jį padavusiam asmeniui, teismas nutarties motyvuose nurodė, kad ieškovas neištaisė visų ieškinio trūkumų, kadangi nenurodė atsakovės gyvenamosios ar darbo vietos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimo, ieškinio trūkumų šalinimo tvarką ir procedūras, teisės normas nustatančias teisines pasekmes asmeniui neištaisius ieškinio trūkumų (LR CPK 111 str. 115 str., 137 str., 138 str.), todėl skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis paliktina galioti, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 337 str. 1 p.).

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį dokumentinio proceso tvarka, nurodė atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 3). Byloje nustatyta, kad atsakovė O. 2005 09 06 išvykdo į Angliją, tai patvirtina Gyventojų registro tarnybos pažyma ir Lietuvos pašto pranešimai (b.l.8, 19, 20). Todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010 02 04 nutartimi pagrįstai konstatavo, jog atsakovės gyvenamoji (buveinės), darbo vieta nėra žinoma, laikė tai ieškinio trūkumu ir pagrįstai įpareigojo ieškovą nurodyti atsakovės gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumą-nurodyti atsakovo gyvenamąją (buveinės) darbo vietą yra imperatyvus, apeliacine tvarka neskundžiamas, asmeniui privalomas (LR CPK 115 str. 5 d., 334 str.). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu yra nepagrįsta ieškovo pozicija atsisakyti vykdyti teismo įpareigojimą iki teismui priimant skundžiamą apeliacine tvarka teismo nutartį ir neteisingi ieškovo apeliacinio skundo motyvai, jog jis neprivalėjo vykdyti teismo įpareigojimo patikslinti (nurodyti) atsakovės gyvenamąją (buveinės), darbo vietą. Teisėjų kolegija atmeta ir atskirojo skundo argumentus, jog teismas priėmė skubotą ir nepagrįstą nutartį. LR CPK 2 str. įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs teismui pareigą kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių. Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas šios nuostatos laikėsi, kadangi konstatavęs ieškinio trūkumą, ta pačia nutartimi įpareigojo jį pašalinti. Teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą ieškovo siūlomu būdu-priimti ieškinį su trūkumais ir po to įpareigoti ieškovą šalinti juos, teismas būtų pažeidęs aukščiau nurodytas procesinio įstatymo nuostatas.

Teisėjų kolegija atmesdama ieškovo atskirojo skundo motyvus pažymi, kad skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis neužkerta kelio ieškovui ginti savo pažeistą teisę pareiškiant tinkamą ieškinį.

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 02 18 nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodomais motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 02 18 nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Ramūnas MitkusVirginija Gudynienė