Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovės L. U. ieškinį atsakovams I. S., Č. V., dalyvaujant tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto 6-ąjam notarų biuro notarei D. Š., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pirkėjos teisių bei pareigų perkėlimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovų I. S. ir Č. V. 2013 m. rugpjūčio 19 d. pasirašytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro numeris 6876), bei pripažinti negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 19 d. pasirašytą 42/100 dalies ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dovanojimo sutartį (notarinio registro numeris 6878).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinio netenkino. Ieškovė 2015 m. gegužės 15 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad teikdama ieškinį ji sumokėjo per daug žyminio mokesčio, todėl už apeliacinį skundą žyminio mokesčio nemoka, prašė sumažinti jai grąžintiną pagal skundžiamą sprendimą žyminio mokesčio dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Teismas nurodė, kad apeliacinis skundas neatitinka procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų įstatymo reikalavimų, kadangi nesumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis už apeliacinį skundą – 184,00 EUR.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė L. U. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, o apeliacinį skundą priimti.

Atskirojo skundo argumentai: byloje yra pateiktas įrodymas apie žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinį (b. l. 39, I tomas). Ieškovės sumokėtas žyminis mokestis viršija pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje mokėtinų žyminių mokesčių sumą, todėl nėra pagrindo reikalauti mokėti žyminį mokestį antrą kartą. Tai, kad ieškovė sumokėjo per didelį žyminį mokestį patvirtinta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1459-141/2015. Apskundus šį teismo sprendimą apeliacine tvarka jis neįsiteisės ir ieškovė neįgis teisės atgauti žyminio mokesčio permokos. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinį skundą – ieškovei turės būti sugrąžinta žyminio mokesčio permoka.

Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su juo nesutinka, prašė palikti galioti pirmos instancijos teismo nutartį. Atsiliepime nurodė, kad pirmos instancijos teismas sprendime nusprendė grąžinti ieškovei žyminio mokesčio permoką, tai reiškia, kad sprendimas po jo paskelbimo negali būti keičiamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Kadangi šioje byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad teikdama ieškinį pirmosios instancijos teismui sumokėjo per daug žyminio mokesčio, todėl mano, kad ši permoka turi būti įskaityta, kaip įmoka už apeliacinį skundą, atitinkamai likusi dalis žyminio mokesčio grąžinta.

CPK 87 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog šiame straipsnyje nurodytais žyminio mokesčio grąžinimo pagrindais teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1240 „Dėl žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ 12 punkte numatyta, jog faktiškai negrąžinta žyminio mokesčio suma gali būti įskaitoma kaip žyminio mokesčio įmoka už naują procesinį dokumentą CPK 87 str. numatytais atvejais. Permokėta žyminio mokesčio dalis gali būti įskaitoma mokant žyminį mokestį už naują procesinį dokumentą toje pačioje byloje ar kitoje civilinėje byloje. Asmuo naujame procesiniame dokumente taip pat turi nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias žyminio mokesčio permokos dalį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. gegužės 22 d. ieškovė L. U. sumokėjo 2024 Lt (603,57 EUR) žyminio mokesčio į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (b. l. 39, I tomas). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendime teismas nurodė grąžinti ieškovei 419,60 EUR žyminio mokesčio, kadangi buvo sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai (b. l. 66 - 70, II tomas). Ieškovė 2015 m. gegužės 15 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo, o 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi teismas, nustatęs procesinio dokumento trūkumus, įpareigojo ieškovę sumokėti 184,00 EUR dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Įvertinęs atskirojo skundo argumentus bei byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už apeliacinį skundą ieškovas privalo sumokėti žyminį mokestį.

Kaip paminėta CPK bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. 1240 „Dėl žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ numato galimybę asmeniui įskaityti faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą, o apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, kad šis žyminis mokestis faktiškai buvo grąžintas ar įskaitytas už naują procesinį dokumentą toje pačioje byloje ar kitoje civilinėje byloje. Taip pat įvertinus tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu buvo grąžinta daugiau, nei reikia sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, t. y. grąžintina suma viršija mokėtiną už apeliacinį skundą žyminio mokesčio dydį, o apeliantas teikdamas apeliacinį skundą nurodė aplinkybes, pagrindžiančias žyminio mokesčio permokos dalį ir prašė taikyti žyminio mokesčio įskaitymą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad įskaitymas šiuo atveju yra negalimas.

Atsižvelgiant į išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškinio trūkumai nebuvo teisiškai pagrįsti. Dėl nurodytų aplinkybių teismo nutartis, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, naikintina, ieškovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą, kuris yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, perduodant tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir ieškovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.