Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant atsakovo atstovui J. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vivaila“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – ir Departamentas) 2016 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. ATK2-64/16 skyrė UAB „Vivaila“ (toliau – įmonė ar pareiškėjas) 4000 Eur baudą už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 6 punktu pažeidimus (b. l. 74-78).

Skundo argumentą, kad pareiškėjas finansiškai nepajėgus sumokėti paskirtą baudą, Departamentas laiko nepagrįstu, nes tokiu būdu būtų diskriminuojami sėkmingiau veiklą vykdantys ūkio subjektai. Be to, pareiškėjas pakartotinai vykdė uždraustą veiką, kurios generuojamos pajamos ir / ar pelnas iš esmės negali atsispindėti jokiuose finansiniuose pareiškėjo dokumentuose, todėl argumentai apie sunkią pareiškėjo ekonominę būklę turėtų būti vertinami itin kritiškai.

Priimant Departamento 2016-06-09 nutarimą Nr. ATK2-64/16, nei materialinės, nei procesinės teisės normos nebuvo pažeistos, pareiškėjui paskirta bauda buvo tinkamai individualizuota, todėl keisti ginčijamą nutarimą, Departamento nuomone, nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skunde nurodytu prašymu nesutiko. Palaikydamas atsiliepimo į skundo argumentus, atsakovo atstovas papildomai akcentavo, kad pareiškėjas per mažiau kaip vienerius metus už analogišką pažeidimą baudžiamas antrą kartą. Mano, kad ekonominė sankcija paskirta pagrįstai, individualizuotai, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jos mažinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Departamento 2015-06-09 nutarimo Nr. ATK2-64/16, kuriuo UAB „Vivaila“ už Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 dalies bei 14 straipsnio 3 dalies 1, 4 ir 6 punktų pažeidimą skirta 4 000 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Departamentas, vadovaudamasis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato viešosios policijos skyriaus pateikta medžiaga, ginčijamame nutarime nurodė, kad Įmonei priklausančioje parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini) parduodami ir laikomi tabako gaminiai, pažeidžiant Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 3 dalies 1, 4 bei 6 punktus. Nustatyta, kad 2016-04-12 apie 13.35 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato viešosios policijos skyriaus pareigūnams atliekant patikrinimą įmonei priklausančioje prekybos vietoje rasti tabako gaminiai: cigaretės „Compliment“ 140 pakelių, kurių pakelio kaina 2,99 Eur, vertė 418,60 Eur; cigaretės Fest“ 10 pakelių, kurių pakelio kaina 2,50 Eur, vertė 25,00 Eur; cigaretės Lifa“ 10 pakelių, kurių pakelio kaina 2,99 Eur, vertė 29,90 Eur; cigaretės „NZ“ 50 pakelių, kurių pakelio kaina 2,99 Eur, vertė 149,50 Eur; cigaretės „Minsk“ 54 pakeliai, kurių pakelio kaina 2,99 Eur, vertė 161,46 Eur; cigaretės „LD“ 30 pakelių, kurių pakelio kaina 2,99 Eur, vertė 89,70 Eur. Iš viso rasti 294 pakeliai, kurių muitinės vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 874,16 Eur. Minėtos cigaretės buvo be Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio specialių ženklų banderolių ir tabako gaminių ženklinimas neatitiko Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų (nenurodytas dervų, nikotino, anglies monoksido kiekis, ant cigarečių pakuotės valstybine kalba nepateikti įspėjamieji užrašai apie tabako gaminių kenksmingą poveikį sveikatai ir kt.). Taip pat cigaretėms nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Be to, Įmonė prekybos vietoje neturi nustatyta tvarka išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais (b. l. 74-78).

Ginčo santykius reglamentuoja Tabako kontrolės įstatymas. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikoje verstis tabako auginimu, tabako gaminių gamyba, didmenine ir mažmenine prekyba leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotas licencijas. To paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti, laikyti tabako gaminius neturint licencijos verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba tabako gaminiais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas turėti licenciją arba licencijos verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba kopiją netaikomas, kai tabako gaminius, turėdami privalomus juridinę galią turinčius tabako gaminių įsigijimą patvirtinančius dokumentus arba gabenimo dokumentus, laiko ir gabena transportavimo paslaugas teikiantys asmenys, užsienio juridiniai asmenys ar jų filialai, gabenantys tabako gaminius tranzitu arba pristatantys juos savo filialams ir atstovybėms Lietuvos Respublikoje, arba išvežantys juos iš Lietuvos Respublikos, taip pat užsienio valstybių diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos bei tarptautinių organizacijų atstovybės, akredituotos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje (Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 3 dalis draudžia Lietuvos Respublikoje juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams parduoti, laikyti, gabenti tabako gaminius, taip pat importuoti į Lietuvos Respubliką tabako gaminius be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų (1 punktas), be Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Akcizų įstatymu ir kitais teisės aktais tabako gaminių specialūs ženklai – banderolės nėra privalomos (4 punktas), jeigu tabako gaminių ženklinimas neatitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų (6 punktas). Aptarti draudimai yra formalūs, jie nesiejami su pasekmėmis ar cigarečių laikymo tikslais, motyvais bei jų valdymo faktu ar laikymo trukme. Pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti minėtų normų dispozicijos draudimo nepaisymą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija, jog pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 3 dalies 1, 4 bei 6 punktus, tačiau mano, kad paskirta bauda yra neproporcingai didelė padarytam teisės pažeidimui, todėl neteisinga. Mano, kad Departamentas, nustatydamas baudos dydį, netinkamai taikė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio nuostatas. Jis prašo atsižvelgti į tai, kad Įmonė padarytų pažeidimų neginčija, jų nustatymui ir tyrimui nekliudė, be to, Departamentas jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Įmonė taip pat prašė atsižvelgti į jos sunkią finansinę padėtį.

Atkreiptinas dėmesys, kad realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, asmuo turi teisę pasirinkti pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodama skundo dalyką, UAB „Vivaila“ nustatė administracinės bylos nagrinėjimo ribas. Teismas negali išplėsti ar susiaurinti pareiškėjo iškelto administracinio ginčo ribų, taigi šioje administracinėje byloje bus sprendžiami tik ginčijamu nutarimu paskirtos baudos teisėtumo ir pagrįstumo bei galimybės ją sumažinti klausimai.

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas padarė teisės aktuose (šiuo Įstatymo 14 str. 1 d., 3 d. 1 p., 4 p., 6 p.) nustatytos akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo ar realizavimo tvarkos pažeidimus, už kurių padarymą atsakomybė numatyta specialioje normoje – Įstatymo 26 straipsnyje.

Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už tabako auginimą, tabako gaminių gamybą, laikymą ir prekybą jais pažeidžiant šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies arba 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus (neturint nustatyta tvarka išduotos licencijos) juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ir ūkininkai baudžiami nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų bauda. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytų tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimų pažeidimą juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ir ūkininkai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Už šių draudimų ir reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienerius metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ir ūkininkai baudžiami nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda. Už šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 ar 4 punktuose nustatytų tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimų, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį, pažeidimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų bauda ir panaikinamas licencijos galiojimas (Įstatymo 26 straipsnio 5 dalis). Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad už šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimo pažeidimą, kai neteisėtai parduodamų, laikomų ar gabenamų tabako gaminių vertė neviršija 0,5 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda, už šių draudimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienerius metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda.

Įstatymo 26 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad Departamentas, pagal kompetenciją skirdamas baudas už šio įstatymo pažeidimus, konkretų baudos dydį nustato atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus, nutarime. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei atitinkamoje šio straipsnio atitinkamoje dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos (Įstatymo 33 straipsnio 3 dalis). Teismo nuomone, ši įstatymo nuostata negali būti taikoma absoliučiai visais atvejais, įstatymo nuostata yra suformuluota kaip išimties taikymas, o ne kaip visais atvejais taikytina taisyklė. Pastaruoju atveju įstatymų leidėjas galėjo iš vis nenumatyti minimalios baudos ribos.

Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ar ūkininkai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ar ūkininkai kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.

Iš ginčijamo nutarimo turinio matyti, kad Departamentas, skirdamas pareiškėjui ekonominę sankciją, vadovavosi būtent šiomis aukščiau nurodytomis Įstatymo nuostatomis, o ne Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsniu, kaip skunde teigia pareiškėjas. Atsakovas pareiškėjo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad įmonė Įstatymo pažeidimo nustatymui bei tyrimui nekliudė. Neigiamai Įmonę charakterizuojančiais požymiais buvo pripažinta tai, kad ji padarė sudėtinį Įstatymo pažeidimą, tai, kad laikomų ir paduodamų tabako gaminių kiekis itin didelis (294 pakeliai cigarečių, kurių muitinės vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 874,16 Eur), pakartotinai per vienerius metus padarė Įstatymo 14 Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto pažeidimą. Atsižvelgiant į pažeidimo pakartotinumą, pareiškėjui buvo skirta bauda sunkesniųjų pažeidimų ribose, t. y. pagal Įstatymo 26 straipsnio 5 d. (sankcijoje numatytas baudos dydis nuo 2896 iki 8688 Eur). Baudos dydis (4000 Eur) mažesnis nei sankcijos vidurkis (5792 Eur).

Kaip jau minėta, Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalis leidžia teismui atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, skirti mažesnę piniginę baudą nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos. Naudojimasis šia teise galimas tik tada, kad nustatomos išskirtinės pažeidimo padarymo aplinkybės, kurios daro įstatyme numatytą sankciją neadekvačia. Tuo tarpu šioje byloje padarytas įprastas pažeidimas, pareiškėjui priklausančioje prekybos vietoje, neturinčiame nustatyta tvarka išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, laikė 294 pakelius cigarečių be Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio specialių ženklų banderolių, tinkamai nepaženklinti, be to, cigaretėms nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Tai reiškia, kad įmonė padarė sudėtinį Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą. Pažymėtina, kad tabakas ir jo gaminiai priskiriami specialiesiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal Tabako kontrolės įstatymą bei kitus teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reguliavimo režimas, todėl tabako verslas yra licencijuojama veikla ir turi būti vykdoma itin atsakingai. Pareiškėjas neužtikrino, kad prekyba tabako gaminiais vyktų nepažeidžiant Tabako kontrolės įstatymo bei šį įstatymą įgyvendinančių teisės aktų reikalavimų. Toks pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu, nes buvo laikomas itin didelis cigarečių kiekis – 294 pakeliai, kurių muitinės vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 874,16 Eur. Atkreiptinas dėmesys, ir į tai, kad ekonominės sankcijos skiriamos, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju parduotų cigarečių vertė neviršijo 250 MGL (Baudžiamojo kodekso 199² straipsnis), todėl baudžiamoji atsakomybė nebuvo taikoma, tačiau tai nepanaikina veikos pavojingumo. Bylos duomenys taip pat rodo, kad pareiškėjas ne pirmą kartą padaro Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus. Departamento 2015-11-19 nutarimu Nr. ATK2-152/15, t. y. mažiau nei per vienerių metų laikotarpį, pareiškėjui jau buvo taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus Įstatymo 10 str. 1 d., 14 str. 1 d., 14 str. 3 d. 1, 4, 6 p. pažeidimus (buvo skirta 3500 eurų dydžio bauda). Šių aplinkybių pareiškėjas neginčija. Šias aplinkybes atsakovas pagrįstai įvertino kaip neigiamai charakterizuojančiomis Įmonę.

UAB „Vivaila“ padaryto teisės pažeidimo pobūdis yra sunkus (pareiškėjas, neturintis teisės verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, laikė cigaretes, neatitinkančias teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų, bei nepateikė juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų, t. y. padarė sudėtinį Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą), pažeidimo mastas didelis (laikyti 294 cigarečių pakeliai). Įmonei už aptarto pažeidimo padarymą buvo skirta mažesnė nei vidurkis bauda sunkesniųjų pažeidimų ribose. Buvo atsižvelgta į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kad Įmonė Tabako kontrolės įstatymo pažeidimo nustatymui bei tyrimui nekliudė.

Pareiškėjas nesutikimą su paskirtos baudos dydžiu grindžia ir sunkia turtine padėtimi. Nurodė, kad įmonė dirba nuostolingai, neturi nuosavo nekilnojamojo turto, kurį pardavusi galėtų sumokėti paskirtą baudą. Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjo 2015 metų apyvarta sudarė 50318,77 Eur (b. l. 62), 2016 m. gegužės mėnesį įmonės pardavimų pajamos sudarė 29726 Eur (b. l. 12). Be to, kaip matyti, pareiškėjas už akcizinių prekių – tabako gaminių laikymo tvarkos pažeidimą buvo baudžiamas ne pirmą kartą. Paskirtoji 3500 Eur dydžio piniginė sankcija neatgrasė pareiškėjo nuo tolesnių pažeidimų darymo. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti prielaidą, kad pareiškėjas užsiima ne tik fasuotų maisto produktų prekyba, o pateiktuose įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose neatsispindi realūs įmonės veiklos rezultatai. Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl sunkios finansinės padėties vertintini kritiškai ir laikytini nesudarančiais pagrindo dar labiau mažinti paskirtą baudą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde prašė mažinti paskirtą baudą iki sankcijos vidurkio, tačiau kaip buvo nustatyta, pareiškėjui paskirtos baudos dydis yra mažesnis už įstatymo sankcijos vidurkį.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (byla Nr. A556-572/2009), kad realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją: teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas tabako pardavimas, yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms. Baudžiamas už tai, jog pažeidė esmines ir jam, be abejo, žinomas bei suprantamas dalyvavimo atitinkamoje rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų. Paskyrus baudą, turinčią tikrai juntamas finansines pasekmes konkrečiam subjektui, atsakingam už atitinkamų taisyklių pažeidimą, kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta teismas daro išvadą, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad Įmonei paskirta 4000 Eur dydžio bauda neproporcinga padarytam pažeidimui. Ji laikytina teisinga. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Departamentas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Šios institucijos priimtas 2016-06-09 nutarimas Nr. ATK2-64/16 yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį pakeisti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, todėl UAB „Vivaila“ skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas taip pat prašė paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti.

Teismas pažymi, kad baudos už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą išieškojimo laike klausimas yra sureglamentuotas šio įstatymo 32 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirta bauda ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjams įteiktas nutarimas paskirti baudą, turi būti sumokėta į valstybės biudžetą, o tuo atveju, kai baudą paskyrė savivaldybės vykdomoji institucija, – į tos savivaldybės biudžetą. Nesumokėtas baudas išieško antstoliai, vykdydami pateiktus šio įstatymo 26 straipsnio 13 dalyje nurodytų institucijų nutarimus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimas gali būti pateiktas vykdyti ne vėliau kaip per trejus metus nuo nutarimo priėmimo dienos (Įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Toks baudos sumokėjimo reglamentavimas suponuoja išvadą, kad administracinis teismas, spręsdamas ginčus dėl paskirtos baudos dydžio, neturi teisinio pagrindo atidėti ar išdėstyti paskirtos baudos mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Įmonės prašymas paskirtos baudos įvykdymą išdėstyti 12 mėnesių negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,

nusprendė:

pareiškėjo UAB „Vivaila“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.