- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-01-19
- Bylos Nr.
- 1-114-269/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Nukentėjusysis
- D. D.-U.
- Kaltinamasis
- D. A.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje., gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, administracine tvarka baustas, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, žinodamas apie savo pareigą pagal 2002 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą nepilnamečio sūnaus R. A., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokėti po 600 Lt vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės, tačiau gyvendamas nuo 2004-01-30 Vilniuje, Kęstučio g. 19-4, nuo 2001-09-01 iki 2001-06-30, 2004-01-01 iki 2004-04-26, nuo 2006-01-01 iki 2006-01-02, nuo 2006-04-16 iki 2006-07-15, nuo 2007-06-30 iki 2008-01-01, nuo 2008-01-02 iki 2008-06-05, nuo 2008-09-16 iki 2008-12-31, nuo 2010-05-29 iki 2010-12-31, nuo 2013-01-01 iki 2013-07-31, nuo 2013-11-12 iki 2013-07-31, nuo 2013-11-31 iki 2014-01-22, vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką R. A..
Kaltinamasis D. A. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino ir paaiškino, jog vaikus pirko drabužius, batus, dviračius, pas senelius ne kartą vežė į Gargždus, kiek kartų visa tai darė jis neprisimena, bet tikrai ne kartą. 2007 m. turėjo didesnių pajamų, turėjo įmonės akcijų, jas pardavė, paskolino įmonei. 2008 m. įmonė bankrutavo, bankroto administratorius padarė taip, kad jis liko skolingas dar įmonei. Maža to, kad jis prarado pinigus, bet ir turi 500000 Lt skolą. Tų pajamų iš kurių galima būtų mokėti, nebuvo. Prieš trejetą metų jis siūlo nukentėjusiajai automobilį, atsiskaityti už skolą, tačiau ji nesutiko. Prieš krizę mokėjo ne kiekvieną mėnesį po 600 Lt, o po krizės sumokėjo didelėm sumom, o būtent kokiomis jis dabar neprisimena, tai viskas turi būti pas antstolį. Pačiam vaikui pinigų neduodavo, bet važiuodavo su vaiku kažkur pavalgyti, apsipirkti, taip pat į teatrus, kinus. Be to, jis turi kitą šeimą ir mažą vaiką, todėl turi rūpintis ir kita šeima. Dėl vaiko išlaikymo nukentėjusiajai mokėjo ne tik antstoliams, bet ir pervesdamas per banką į jos į sąskaitą, taip pat grynais, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturi. Mano, kas sumokėjo apie 40 000 litų, todėl nesutinka, kad jo skola sudaro virš 70 000 litų. Jis siūlė visus pinigus sumokėti ir baigti tą bylą, tačiau nukentėjusioji nesutiko, nes jai buvo per mažai. Jis tikrai niekur nebėgo, nesislapstė. Nuo 2014 m. vasario- kovo mėn. turi gauti daugiau pajamų per mėnesį, turi išsivystyti keli projektai, jeigu taip atsitiktų, planuoja mokėti. Prašo jį išteisinti, jis įsipareigoja sumokėti skolą (t. 1, b.l. 149-151, 156-157, 165-166, 174-175, t. 2, b.l. 150-151).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino, jo kaltė įrodyta:
2013-10-09 nukentėjusiosios D. D. - Uktverienės protokolu- pareiškimu, kuriame ji nurodė, kad jos buvęs sugyventinis D. A. nemoka pagal teismo sprendimą lėšų nepilnamečio sūnaus R. A. išlaikymui (1 t., b. l. 1) ir jos parodymais teismo posėdyje, kad Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2002 m. kovo mėn. 4 d. sprendimu jos buvęs sugyventinis D. A. apskundė, o Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija nutarė jų sūnaus R. A. išlaikymui priteisti po 600 litų per mėnesį. Tačiau D. A. piktybiškai vengia mokėti alimentus. D. vengia išlaikyti savo sūnų tyčia ir sąmoningai, nes visą laikotarpį turėjo pajamų ir finansinių galimybių, tai rodo „Sodros“ išrašai, nors savo pajamas slepia. Civilinėje byloje yra duomenys, kad D. savo įmonei paskolino apie 400000 Lt, buvo didžiulės sumos jam išmokėtos, pernai pervedė dėl vaiko išlaikymo tik vieną įmoką. Apie jo turimas pajamas rodo dažnos egzotinės kelionės. Kelionės yra susijusios su brangiais, nardymo sportais. Kai kurias keliones jis patvirtino protokole, apie kai kurias pateikė nuotraukas iš viešos erdvės. Žmogus, kuris neturi pajamų, labai keistai skamba, skraidęs lėktuvu, kirtęs sieną daug kartų. Per visą laikotarpį D. turėjo iš ko mokėti didžiulę paskolą bankui, prestižiniam butui Žvėryne, paskutiniais metais, nuo 2009 metų 4000 Lt mokėjo bankui kas mėnesį, tą rodo sutartis su banku. Ikiteisminio tyrimo protokole minėjo, kad D. siūlė susitarti dėl 80 000 Lt sumokėjimo. D. turi jos sąskaitos duomenis ir galėjo sumokėti, bet iki šios dienos nėra sumokėjęs pinigų. Kaip rodo antstolės parodymai, jis slėpė savo pajamas, ir vengė geranoriškai bendradarbiauti. Dažnai sako netiesą, kad davęs jai grynųjų pinigų. Kiek žino jo pirmoji dukra mokėsi ir gyveno Lietuvoje, o jis sakė, kad užsienyje. Jei ne tik neteikia išlaikymo sūnui, nebendrauja, nesveikina gimimo dienos proga, nekviečia švęsti švenčių, nekviečia kartu praleisti atostogų, paskutinį kartą bendravo su sūnumi prieš du metus, nuo 2009 iki 2013 bendravo kelis kartus, bendravimas užtrukdavo keletą valandų, tame tarpe būdavo filmas ir kelionė pirmyn ir atgal. 2012 metais jis sumokėjo 10 000 Lt, iki to laiko nuo 2001 m. rugsėjo mėnesio jis mokėdavo ne kas mėnesį, o neperiodiškai, per dvylika metų susidarė virš 70 000 Lt skola. D. A. buvo „Šildymo technologijos centro” įmonės savininkas ir vadovas, pati įmonė turėjo nemažai užregistruoto turto, tad D. A. tuo naudojasi, važinėjo įmonės automobiliu. 2013-04-22 jis sumokėjo 3000 litų, nors tada žadėjo, kad mokės po 5000 litų, kad sumažinti skolą, tačiau nemokėjo. Vasaros pradžioje turėjo motociklą, kai antstolė sužinojo apie jį, jis netikėtai dingo. Nuo 2008 m. gegužės mėnesio gauna 195 Lt per mėnesį iš fondo (b.l. 47, 53-54, t. 1, t. 2, b.l. 142, 148-150).
2002-03-04 Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-537-16/02, kuriame nurodyta, kad priteisti iš D. A. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Šiltnamių gt.40-31, Vilniuje) D. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje) R. A. (a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui po 800 Lt per mėnesį nuo 2001m. rugsėjo mėn.01 d. iki R. A. pilnametystės 2019 03 16. Priteisti iš D. A. (a.k(duomenys neskelbtini) D. D. a.k. (duomenys neskelbtini) 350 Lt advokato pagalbos išlaidų. Priteisti iš D. A. (a.k(duomenys neskelbtini) 486,80 Lt teismo išlaidų valstybei. Iki 2019 03 16 įregistruoti priverstinę buto, esančio Kęstučio gt. 19/18-4, Vilniuje, įregistruoto Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybės įmonėje, unikalus numeris 10/998-0172-01-6:0005, nuosavybės teise priklausančio D. A. (a.k(duomenys neskelbtini) gyvenančio Šiltnamių gt.40-31, Vilniuje) hipoteką, užtikrinant D. D. (a.k(duomenys neskelbtini) reikalavimą dėl 168412,90 Lt išieškojimo. Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo nukreipti skubiai vykdyti (t. 1, b. l. 48-51).
2002-05-30 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-634/2002 m., kurioje nurodyta, kad teismas nutarė Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2002 m. kovo 4 d. sprendimą pakeisti. Priteistą iš atsakovo D. A. ieškovei D. D. 800 Lt per mėnesį sumą R. A. išlaikymui sumažinti iki 600 Lt per mėnesį. Reikalavimą, kurio užtikrinimui nuspręsta iki 2019-03-16 įregistruoti priverstinę buto, esančio adresu Kęstučio g. 19/18-4, Vilniuje, hipoteką, nuo 168 412,9 Lt sumažinti iki 126 300 Lt (t. 1, b. l. 6-8, 103-105).
2014-02-02 antstolės D. P. raštu, iš kurio matyti, kad išlaikymo įsiskolinimas yra skaičiuojamas nuo 2002-03-04 priėmus vykdomąjį dokumentą vykdymui pagal išieškotojos D. D. prašymą. Nuo 2004-02-26 iki 2013-04-16 iš skolininko D. A. yra išieškota 25 800 Lt. Išlaikymo įsiskolinimas iki 2014-02-02 yra 71569,92 Lt (t. 1, b. l. 72-73).
P. V. socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenis, kad D. A. nuo 2011-07-01 iki 2003-05-18 dirbo D. A. individualioje įmonėje, 2003-05-19 iki 2003-12-31 dirbo UAB „Šildymo technologijų centras“, nuo 2004-04-27 iki 2004-12-31 dirbo UAB „ŠTC IŠVEST“, nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31 dirbo UAB „Šildymo technologijų centras“, nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 dirbo UAB „ŠTC IŠVEST“, nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 dirbo UAB „Šildymo technologijų centras“, nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 dirbo UAB „ŠTC IŠVEST“, nuo 2006-01-03 iki 2006-12-31 dirbo UAB „ŠTC SERVISAS“, nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 dirbo UAB „Šildymo technologijų centras“, nuo 2007-01-01 iki 2007-09-30 dirbo UAB „ŠTC IŠVEST“, nuo 2007-10-01 iki 2007-10-12 dirbo UAB „ŠTC IŠVEST“, nuo 2007-01-01 iki 2007-03-31 dirbo UAB „ŠTC SERVISAS“, nuo 2007-04-01 iki 2007-06-29 dirbo UAB „ŠTC SERVISAS‘, nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 dirbo UAB „Šildymo technologijų centras“, nuo 2008-06-06 iki 2008-12-31 dirbo UAB „ŠTC“, nuo 2008-01-01 iki 2008-09-16 dirbo UAB „Šildymo technologijų centras“, nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 dirbo UAB „ŠTC“, nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 dirbo UAB „ŠTC“, nuo 2010-04-14 iki 2010-08-30 dirbo UAB „NPI“, nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 dirbo UAB „ŠTC‘‘, nuo 2013-01-01 iki 2013-07-31 dirbo UAB „ŠTC“, nuo 2013-11-01 iki 2013-11-11 dirbo UAB „ŠTC“, nuo 2013-01-22 iki 2013-07-31 dirbo UAB „ŠTC SERVISAS“, nuo 2013-08-01 iki 2013-11-30 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 4-7).
2013-11-27 UAB ,,FREOR“ raštu, kuriame nurodyta, kad jų įmonėje dirbo D. A. nuo 2010-04-14 iki 2010-08-30 vadybininko pareigose. Darbuotojas D. A. apie teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo buhalterijos neinformavo (b.l. 14, t. 2)
Patikrinus duomenų bazėje Lietuvos Respublikos sienos kirtimus gauti duomenys, kad D. A. nuo 2002-07-27 iki 2012-03-22 kirto sieną daug kartų. (b.l. 30-33, t. 2)
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turimus duomenis, iš kurių matyti, kad D. A. laikotarpyje nuo 2001-2014 m. nebuvo/nėra įsigijęs verslo liudijimų, nevykdo/nevykdė individualios veiklos pagal pažymą. D. A. laikotarpiu nuo 1997-09-10 iki 2005-11-09 buvo D. A. individualios įmonės savininkas, nuo 2005-11-09 – UAB „EES“ vadovas ir akcininkas. D. A. neteikė metinių gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaracijų už 2001-2002 bei metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos už 2003 m. ataskaitinius laikotarpius (t. 2, b. l. 53-56).
2014-08-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos personalo departamento archyvo raštu, kuriame nurodyta, kad pagal 2001-2008 metų darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščių bylos duomenis, D. A. buvo apskaičiuotas atlyginimas ir atostoginiai: 2003 m.-16 800 Lt., 2004 m.-14 490,48 Lt., 2005 m.-6 144,76 Lt., 2006 m.-16 430,79 Lt., 2007 m.-19 231,46 Lt., 2008 m.-iki 2008 m. rugsėjo mėn.-12 708,21 Lt (t. 2, b. l. 58-61).
Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-498-258/2011 nustatyta, kad yra padarytos UAB ,,Šildymo technologijų centras” kasos išlaidų orderių 2008-01-29, 2008-04-08, 2008-04-11, 2008-04-16, 2008-04-18, 2014-06-04, 2008-06-13, 2008-06-27, 2008-06-29, 2008-07-29, 2008-07-04, 2008-07-16 kopijos, kuriose nurodytos sumos paimtos D. A.. 2011-03-24 Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2011-03-24 šie kasos išlaidų orderiai pripažinti negaliojančiais, o iš D. A. priteista 439 098 Lt UAB ,,Šildymo technologijų centras” naudai. Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-05 nutartimi ir LAT 2012-12-18 nutartimi 2011-03-24 Vilniaus apygardos teismo nutartis palikta galioti (b.l. 61-64, 135-138, t. 1).
Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 3-5, 9-11, 20-24, 3-31, 32-35, 38-40, 52-54, 57-64, 67, 74-97, 106-134, 139-144, 152-153, 158-160, 167-169, 176-189, t. 2, b.l. 143-146 ).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192. straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia. Baudžiamas tik sąmoningas vengimas išlaikyti savo vaikus, esant įsigaliojusiam teismo sprendimui mokėti nustatyto dydžio išlaikymą ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką galima tik esant šioms sąlygoms: turi būti įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo priteistas vaiko išlaikymas, asmuo nevykdo šio teismo sprendimo arba vykdo jį iš dalies, asmuo turi objektyvią galimybę vykdyti teismo sprendimą, bet susilaiko nuo šios pareigos, nėra galimybių užtikrinti pareigos vykdymą civilinėmis procesinėmis priemonėmis, arba kai tokios galimybės apsunkintos dėl skolininko nesąžiningų veiksmų.
Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-491/2005). Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.
Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad D. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Nustatyta, kad 2002 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu D. D.-Uktverienės naudai iš kaltinamojo D. A. priteistas sūnaus R. A. išlaikymas, mokant kas mėnesį po 600 Lt iki jo pilnametystės. Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad D. A. vengė pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti. Pats kaltinamasis neigė padaręs šią veiką ir nurodė, kad jog vaiko išlaikymui pinigus mokėjo ir per banką ir grynais, pirko drabužius, batus, dviračius, kiek kartų visa tai darė jis neprisimena, bet tikrai ne kartą. 2007 m. turėjo didesnių pajamų, turėjo įmonės akcijų, jas pardavė, paskolino įmonei, 2008 m. įmonė bankrutavo, bankroto administratorius padarė taip, kad jis liko skolingas dar įmonei. Tų pajamų iš kurių galima būtų mokėti, nebuvo. Prieš krizę mokėjo ne kiekvieną mėnesį po 600 Lt, o po krizės sumokėjo didelėm sumom, o būtent kokiomis jis dabar neprisimena. Mokėti pinigus vaiko išlaikymui sąmoningai jis nevengė. Teismas tokią kaltinamojo versiją atmeta. Iš antstolio gauti duomenys bei nukentėjusiosios D. D.-U. parodymai patvirtina, kad D. A., žinodamas apie pareigą mokėti išlaikymą savo vaikui, pinigus mokėjo nereguliariai ir nesiėmė jokių veiksmų, kad šią pareigą vykdytų. Iš „SoDros“ pateiktų duomenų matosi, jog kaltinamasis dirbo įvairiuose įmonėse, yra duomenų, kad nemažai kirto valstybės sieną, kas rodo, kad kaltinamasis turėjo pinigų. Kodėl dalies šių pajamų neskyrė vykdyti teismo sprendimu nustatytai pareigai vaikui išlaikyti, kaltinamasis paaiškinti nesugebėjo. Kaip matosi iš bylos medžiagos, D. A. visiškai nemokant pinigus vaiko išlaikymui, nuo 2008 metų gegužės mėnesio pradžios jo pareigą išlaikyti vaiką turėjo perimti valstybė Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nustatyta tvarka.
D. A. padaryta veika atitinka visus BK 164 str. numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Jis, būdamas tėvu, žinodamas apie pareigą pagal teismo sprendimą mokėti lėšas savo nepilnamečiui sūnui išlaikyti iki jo pilnametystės, vengė pareigos išlaikyti sūnų, nemokėjo jam kas mėnesį nustatytos periodinės išmokos ir dėl to susidarė virš 70 000 litų įsiskolinimas. Taigi 2002 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas sūnui, buvo įsiteisėjęs, kaltinamasis žinojo apie šį sprendimą ir jo nevykdė, ir nors dirbo, turėjo turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, bei pakankamai pajamų, tačiau iš byloje surinktų duomenų matyti, kad jis nedėjo jokių pastangų, kad galėtų išlaikyti savo nepilnametį sūnų. D. A. veikė tiesiogine tyčia, nes jis suprato, kad vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti sūnų, mokėti lėšas jį išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę pagalbą, ir norėjo taip elgtis. Tokie D. A. neveikimas kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.
Teismas laiko, jog kaltinamojo D. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems, į jo padarymo aplinkybes, kaltės formą,- tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, skirtina didesnė negu vidutinė su laisvės atėmimu nesusijusi laisvės apribojimo bausmė. Taip pat, sutinkamai su BK 48 str., atsižvelgiant į kaltinamojo siūlymus dėl vaiko išlaikymo nukentėjusiajai, paskirtini kaltinamajam įpareigojimai kuriuos prašo paskirti prokuroras ir kurie turėtų paskatinti kaltinamąjį vykdyti savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką (t.1, b.l. 192-200, t. 2, b.l. 1-123).
Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas (t. 1, b.l. 190-191).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)308, 313 str.
nusprendė:
D. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 164 str. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams įpareigojant:
per šį laiką nuo bausmės atlikimo pradžios tęsti 2002 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu nustatytą, savo nepilnamečio sūnaus R. A., gim. 2001-03-16, mokėjimo išlaikymą, mokant po 173 eurus (600 Lt) per mėnesį iki vaiko pilnametystės,per šį laiką nuo bausmės atlikimo pradžios sumokėti savo nepilnamečio sūnaus R. A., gim. 2001m. kovo 16 d. 20 728 eurų (71569,92 Lt) išlaikymo įsiskolinimą nustatytą iki 2014 m. vasario 22 d.
Išaiškinti D. A., jog asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo per bausmės laiką nuo jos atlikimo pradžios:
be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista į areštą (BK 48 str. 10 d.).
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.