- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-16
- Bylos Nr.
- PK-387-795/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00008-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Nukentėjusysis
- I. P.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, susipažinusi su nukentėjusiosios I. P. privataus kaltinimo skundu, kuriame Z. T. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. sausio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas nukentėjusiosios I. P. skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka Z. T. atžvilgiu.
Skunde nurodoma, kad 2007-06-04, 09.59 val. savo mobiliojo ryšio telefonu iš telefono Nr. + (duomenys neskelbtini) gavo grasinančią, žeminančią, šmeižiančią ir įžeidžiantį pranešimą: „Tavo nuogas kunas taskosi krauju, nes prapjovus venas as tave velku. Neilgai tu tversi, neilgai kentėsi, nes toliau patempus as tave nudesiu. Tu manes maldausi, kad pasigaileciau, kad tave buciociau ir karctai myleciau.Bet ant viso šito man nusispjaut, noriu as šiandien galva tau nupjauti. Rankas nukapoti, zarnas isnesioti, tavo bjauru kuna baisiai sumaitoti ir pakast po zemem ! Tegul jis ten puna. Visa tai padarius jausiu malonumą !” Pareiškėjos manymu, šis SMS pranešimas buvo atsiųstas iš Z. T.,ynienės mobiliojo ryšio telefono. I. P. nurodo, jog šiuo tekstu jai daromas brutalus, bjaurus psichologinis spaudimas, o kaltinamosios panaudota psichinė prievarta suteikė pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, tačiau prašo patraukti Z. T. atsakomybėn pagal BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d už šmeižtą ir įžeidimą. Pareiškėjos nuomone, toks asmens vertinimas galėjo būti plačiai ir jai nieko nežinant platinamas, paskleista informacija tapo žinoma kitiems tretiesiems asmenims ir labai plačiam žmonių ratui, taip žeminamas jos vardas, kenkiama reputacijai.
Privataus kaltinimo bylos procesą pagal nukentėjusiosios I. P. skundą pradėti atsisakoma.
Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.
Iš gauto pareiškimo turinio matyti, kad yra aiški Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, draudžianti pradėti baudžiamąjį procesą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str., šmeižimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Tokio pobūdžio informacijos paskleidimas – tai jos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Iš pateikto pranešimo turinio matyti, jog joje nebuvo paskleista jokia konkrečiai I. P. niekinanti, žeminanti ar tikrovės neatitinkanti informacija. Parašytas tekstas yra bendro pobūdžio, tokio turinio žinutes galima rasti įvairiuose internetiniuose puslapiuose, jame nenurodyti jokie tiesioginiai teiginiai apie I. P..
Šalies argumentai
Privataus kaltinimo skunde pareiškėja nurodo, jog žinutė galėjo būti platinama, jai nežinant, neapibrėžtam žmonių ratui, net demonstruojama ar reklamuojama. Teismas, anot pareiškėjos, privalo nustatyti kur, kam kad, kokiais tikslais buvo išplatinta informacija apie pareiškėją I. P.. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, privataus kaltinimo skunde privalo būti nurodytos nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas padariniai ir kitos esminės aplinkybės. Pareiškėja I. P. ne tik šių aplinkybių nenurodė, bet ir prašo teismo jas nustatyti, tuo pačiu nustatant ir ją apšmeižusius asmenis. Iš privataus kaltinimo skundo daroma išvada, jog pareiškėja nežino, ar ją žeminanti žinutė buvo perduota tretiesiems asmenims, kas tai padarė, šias aplinkybes tik nuspėja. Pažymėtina, jog teismas negali pagal nukentėjusiojo skundą pradėti asmens baudžiamojo persekiojimo, neturėdamas įstatymo reikalavimus atitinkančio kaltinimo ir jį pagrindžiančių duomenų.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str., įžeidimas yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimu akivaizdžiai žeminama kito asmens garbė ir orumas, vien tik turint tikslą kitą žmogų pažeminti, paniekinti. Įžeidimo žodžiu ar raštu atveju formuojamas neigiamas, nepadorus, užgaulus atsiliepiamas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Jis yra viešas, kai žmogus užgauliai pažeminamas matant, girdint kitiems žmonėms.Kaip jau minėta, tekto turinys yra bendro pobūdžio, jame nepateiktas konkrečiai I. P. asmenybės, jos savybių vertinimas. Be to, kaip nurodo pati pareiškėja, žinutę su minėtu tekstu ji gavo į savo asmeninį mobiliojo ryšio telefoną, kas negali būti laikoma viešu informacijos paskleidimu.
Teismo vertinimu, žinutės turinys laikytinas ne kaip I. P. asmenybės vertinimas ar neteisingos informacijos apie ją paskleidimas, o jos turinys yra labiau grasinančio pobūdžio. Be to, pati I. P. nurodo, jog ji turėjo pagrindo manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Baudžiamąją atsakomybę už grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą numato LR BK 145 straipsnis, tačiau pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnį, ši nusikalstama veika nepriskiriama prie privataus kaltinimo bylų, todėl dėl jos turi būti kreipiamasi į ikiteisminio tyrimo įstaigas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Šalies argumentai
Pažymėtina, jog nors I. P. savo skunde nurodo, jog trumpoji žinutė buvo atsiųsta iš Z. T. mobiliojo ryšio telefono, tačiau kartu su skundu nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėtas mobiliojo ryšio abonento numeris + (duomenys neskelbtini) priklauso būtent Z. T..
Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pateiktas žinutės tekstas yra grasinančio, o ne įžeidžiančio ar šmeižiančio pobūdžio, todėl privataus kaltinimo bylos procesas, nesant LR BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymių, negali būti pradėtas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 412¹ straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal nukentėjusiosios I. P. privataus kaltinimo skundą.
Nukentėjusioji ar jos teisėtas atstovas šią nutartį per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui. Skundas paduodamas per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.