Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui, skundą dėl administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo padavusiam asmeniui ( toliau – pareiškėjui) A. D.,

dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą - Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato atstovei Danguolei Arbutavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl 2019-10-22 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną byloje Nr.19098701634 (ROIK: 19098701634), panaikinant priimtą nutarimą ir bylą grąžinant iš naujo tirti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019-11-13 teisme buvo gautas pareiškėjo A. D. skundas dėl 2019-10-22 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr.19098701634 ir administracinio nusižengimo byla.

2019-10-22 nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo byla dėl nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau- ANK) 481 straipsnio 1 dalyje ir 86 straipsnyje.

Nutarime nurodyta, jog Alytaus AVPK Varėnos r. PK gavo A. D. pareiškimą, kad 2019-03-14 apie 19 val. Varėnos mieste, Vytauto g.12, prie Varėnos rajono savivaldybėje įsikūrusios balsavimo apylinkės, vykstant savivaldybių mero rinkimų išankstiniam balsavimui, jam vykdant rinkimų stebėtojo pareigas, buvo užpultas ir iškoliotas liberalų sąjūdžio partijos atstovų.

Papildomai apklaustas A. D. paaiškino, kad vykstant išankstiniams rinkimams į Varėnos mero postą, jam kaip stebėtojui, įtarimą sukėlė prie savivaldybės garažų stovintys žmonės (5-10 asmenų), kad jie gali būti atvežti balsuoti. Einant link šių asmenų jį sustabdė N. L., E. G. ir dar vienas nepažįstamas asmuo. Prie jo prikibo jam nepažįstamas asmuo, kuris pradėjo jį įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais, prie jo prisijungė N. L., kuris pasakė, kad jis (A. D.) yra neblaivus ir iškvietė policijos pareigūnus. Asmenims įžedinėjant jis paklausė ar negali čia vaikščioti, juk čia jo pareiga, tuoment nepažįstamas asmuo užsimojo ranka ir bėgo link jo. Jis pašaukė A. P. ir į konflikto vietą suėjo kiti stebėtojai. A. P. šį konfliktą filmavo, taip pat filmavo ir jo sūnus M. D.. Atvykus policijos pareigūnams, konfliktas truputį nurimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kompetentingo organo priimtas nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pareiškėjas A. D. nesutinka su 2019-10-22 priimtu nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, teigdamas, kad buvo užpultas ir iškoliotas Liberalų sąjūdžio partijos atstovų J. G., E. G. ir N. L..

Pareiškėjas susidariusią situaciją aiškino taip, kad prie savivaldybės kieme stovėjo dviese, kalbėjosi telefonu. Prie jų priėjo N. L.. Beeinant pasižiūrėti, kas čia vyksta, buvo pasakyta: „ko čia slampinėji“. Vieta, kur stovėjo J. G., E. G., N. L. buvo vieša, tarp savivaldybės pastato ir automobilių stovėjimo aikštelės. Prie jų priėjo 3-4 m. atstumu, sustojo. Būtų ėjęs ir praėjęs, nes ėjo pastato pasieniu, jam rūpėjo pažiūrėti ką ten veikia susibūriavę žmonės. G. iki to vakaro nepažinojo, o N. L. pažinojo. Nuo G. ir L. kiti žmonės stovėjo 10-15 m. atstumu, tai buvo S. M., M. S., A. P.. Kaip rinkimų stebėtojui neleido atlikti stebėtojo pareigų. Liudytojas A. P. filmavo konfliktinę situaciją.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Analizuojant aptariamo straipsnio turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t.y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad iki to momento, kol A. D. neprisiartino 2 - 4 m. atstumu prie stovinčių asmenų (J. G., E. G., N. L.), apskritai nebuvo jokios tarpusavio asmenų konfliktinės situacijos (veiksmų, žodžių, kuriais būtų siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad skunde nurodomu laiku ir vietoje J. G., E. G. ir N. L. sau privačiai kalbėjosi, bendravo, sprendė savo asmeninius reikalus. Konfliktinė situacija susidarė, kaip nurodo pats A. D. dėl to, kad jis vykdė rinkimų stebėtojo pareigas, ėjo pasižiūrėti ar nėra pažeidžiami rinkimų įstatymo reikalavimai, ar nėra balsavimas atliekamas netinkamai, t.y. atvežant rinkėjus balsuoti ir juos įtakojant už ką balsuoti. Taigi pareiškėjas savo elgesį sieja su tuo metu atliekamomis pareigomis – rinkimų stebėtojo pareigomis.

ANK 86 straipsnis numato atsakomybę už rinkimų įstatymuose ar Lietuvos Respublikos referendumo įstatyme numatytų rinkimų ar referendumo stebėtojų teisių pažeidimą.

Byloje nustatytos aplinkybės (tiek pagal paties A. D. aiškinimą, tiek pagal rinkimų komisijos Nr.55 pirmininko J. Š. pateiktą informaciją), kad A. D. nesikreipė į rinkimų komisiją dėl jo, kaip rinkimų stebėtojo teisių pažeidimo.

Pagal Rinkimų stebėtojo pažymėjimo išdavimo, naudojimo ir netekimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. Sp-138, rinkimų stebėtojas turi teisę stebėti išankstinį balsavimą savivaldybėje, specialiuose balsavimo punktuose, namuose ir stebėti rinkimus rinkimų dieną pažymėjime nurodytos savivaldybės (apygardos) rinkimų apylinkėje ir t.t. Stebėtojo teisė reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl rinkimų įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų, bet tuo pačiu neturi kliudyti, daryti įtakos rinkimų komisijų ir atskirų komisijų narių darbui ir tuo trikdyti jų veiklą bei rinkimų procesą (Aprašo 14 punktas, 14.1.-14.4 papunkčiai).

Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia teigti ir daryti išvadas, kad stebėtojas nėra savarankiškas rinkimų ar kitų įstatymų pažeidimų tyrėjas, o tik asmuo, kuris informuoja apie galimai, jo nuomone padarytus rinkimų įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus. Aprašo 15 punktas numato, kad Rinkimų stebėtojas, nustatęs, kad rinkimų komisijos nariai, rinkėjai galbūt pažeidžia rinkimų įstatymus, turi teisę kreiptis į atitinkamos rinkimų komisijos pirmininką, komisijos narius, kad šie pažeidimai būtų pašalinti. Taigi Rinkimų stebėtojo teisės yra reglamentuotos, stebėtojas turi elgtis pagal suteiktus įgaliojimus ir negali sau priskirti daugiau teisių, negu jų suteikta teisės aktais. Dėl to galima teigti, kad A. D., kaip rinkimų stebėtojas, pastebėjęs ar įtariant, kad daromi rinkimų įstatymų reikalavimų pažeidimai, privalėjo informuoti rinkimų komisiją apie jo pastebėtus pažeidimus (arba pranešti kompetetingai institucijai – policijai), o ne pats aiškintis – daromi ar nedaromi pažeidimai.

Pareiškėjas A. D. skunde nurodė, kad nebuvo tinkamai apklausti liudytojai M. S., A. P., S. M.. Teismas, nagrinėdamas skundą, apklausė liudytojus A. P. bei S. M.. Liudytojas M. S. dėl asmeninių aplinkybių neatvyko ir nedalyvavo teismo posėdyje. Pagal liudytojo M. S. apklausos duomenis 2019-03-22, A. D. nusprendė nueiti ir pasižiūrėti su kuo kalbasi N. L..

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas S. M. patvirtino tokias pat aplinkybes, kaip ir jas buvo nurodęs tyrėjui, apklausiamas 2019-03-19. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad buvo pakankamai tamsu, nes toliau stovinčių asmenų jis neatpažino, apie tai, kad įvyko kažkoks konfliktas suprato dėl to, kad A. P. telefonu firmavo vyriškius. Stovėdamas jis konflikto pradžios nematė, negirdėjo koliojimosi necenzūriniais žodžiais, nematė, kad A. D. būtų užpultas, tik girdėjo žodinį ginčą, kai priėjo arčiau.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. P. paaiškino, kad A. D. vykdė rinkimų stebėtojo pareigas. Jis pasakė, kad pasakė, kad eina pažiūrėti, kai išgirdo žodžius“ ateik čia, ko vaikštai, aš tuoj tau parodysiu“. J. G. suspaudęs kumštį žengė link D., jis sustojo ir nesiartino, suprato, kad jam gresia būti sumuštam. Teismo posėdyje tikslinant aplinkybes, kurias liudytojas A. P. nurodė policijos pareigūnams (2019-03-21) ir teismo posėdyje skiriasi tuo, kad dabar jau liudytojas pradėjo teigti, jog link A. D. žengė J. G. suspaudęs kumštį. Tikslinant kodėl skirtingai nurodo aplinkybes, liudytojas A. P. teigė, jog jį apklausė tyrėjas nekvalifikuotai. Liudytoju apklaustas D. D. paaiškino, kad užrašė tokias aplinkybes, kokias nurodė pats A. P.. Sprendžiant, kad A. P. savo ranka įrašė, jog apklausos protokolą perskaitė, surašytas teisingai, todėl galėjo nurodyti ir kitas aplinkybes, kurias jis žinojo ir laikė svarbiomis.

Pagal Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą 2019-04-04, A. P. pateikė kompiuterinę laikmeną DVD-R diske. Peržiūrėjus pateiktą A. P. vaizdo/garso įrašą, matyti, kad be A. P. dar vienas asmuo įvykio vietoje filmuoja vaizdo kamera (nustatyta, kad tai A. D. sūnus M.). Matyti, kad tarp A. D., A. P., J. G. vyksta tarpusavio aplinkybių aiškinimasis, kur žymiai aktyvesni A. D. ir A. P.. Pagal vaizdo įrašą matyti, kaip atvykus policijos pareigūnams aiškinamasi – kas čia įvyko ir A. D. nurodo: „ aš einu, stovi trijulė ir klausia – ko čia slampinėji“. Jokios kalbos, pretenzijų dėl grąsinimų, smurto pavartojimo ar kėsinimosi tai padaryti, kitų veiksmų, nėra. A. P. žodžiu akcentuoja, kad A. D. atlieka rinkimų stebėtojo pareigas, tačiau ant jo drabužių nėra stebėtojo pažymėjimo, jokių skiriamųjų ar informacinių užrašų, kad jis tuo metu veikė kaip rinkimų stebėtojas. Liudytojai A. P. ir S. M. teigė, kad A. D. stebėtojo pažymėjimas buvo įsegtas po striuke, tačiau vaizdo medžiagoje tokios aplinkybės nenustatytos. Pats A. D. teismo posėdyje teigė, kad buvo pažymėjimą užsidėjęs ant kaklo, tačiau vaizdo įraše tai nesimato. Vieta, kurioje stovėjo A. D. nurodyta trijulė (J. G., E. G. ir N. L.), nėra gerai apšviesta, matomumas ribotas, kiek tai matyti pagal filmuotą medžiagą.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį sudaro necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamą kibimą prie žmonių; 3) kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Teisinėje valstybėje nustatyta visuomenės narių bendrabūvio tvarka, žmonių bendravimas viešose erdvėse turi būti grindžiamas kultūros tradicijomis, pagarbos, tolerancijos principais. Asmens saugumas, moralinių–kultūrinių tradicijų apsauga ir dvasinis komfortas viešajame gyvenime yra socialinė vertybė, kuri valstybės ne tik skatinama ir puoselėjama, bet ir ginama atitinkamais teisės aktais, o įstatymo numatytais atvejais administracinių nusižengimų, baudžiamosios teisės priemonėmis.

Konfliktinę situaciją tarp skirtingų ir tuo metu nepažįstamų asmenų, sukėlė paties A. D. elgesys, neapgalvotai per daug arti priartėjus prie privačiai besikalbančių asmenų. Reikia įvertinti tą faktorių, kad jau buvo tamsus paros metas. Liudytojas N. L. nurodė, kad jie neprašė, kad A. D. prie jų prieitų ir kalbėtųsi, jis buvo nepageidaujamas.

Liudytojas J. G. nurodė, kad jis bendravo su E. G. ir N. L. ir jų pokalbis buvo privatus. A. D. prisėlino per du metrus nuo jų, įvykus pokalbiui kaltino apie vežiojimą balsuoti, prašė nueiti, bet A. D. teigė, jog yra stebėtojas, nors neturėjo ir nepateikė jokio pažymėjimo. Jokių gestų A. D. atžvilgiu nerodė.

Liudytojas N. L. įtarė, kad taip elgtis gali tik neblaivus asmuo, todėl skambino pagalbos telefonu, siekdamas iškviesti policijos pareigūnus savo teisėms viešoje vietoje apginti. Teismas užklausė ir gavo 2019-11-25 BPC Alytaus skyriaus atsakymą, jog nebuvo pranešimų dėl įvykių prie Varėnos rajono savivaldybės pastato, tačiau nagrinėjant bylą teismo posėdyje N. L. paaiškino, kad skambinant į BPC atvyko policijos pareigūnai, todėl jis operatorei pasakė, kad policija jau atvyko ir nėra reikalo tęsti pokalbį.

Žodžių išsakymas – „ko čia slampinėji“ yra asmeninis aplinkybių vertinimas, subjektyvi nuomone ir jeigu pats A. D. nebūtų priėjęs nepriimtinu atstumu prie kitų asmenų, niekas jam ir nebūtų reiškęs tokių žodžių, nes būtent jis pats priėjo, o ne priešingai. Nurodytas teiginys nėra prieštaraujantis visuomenės priimtoms gero elgesio ir moralės normoms ir tokių žodžių vartojimas išsakant viešai, nesudaro administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio l dalyje.

Dėl nurodomo N. L. išsakyto žodžio - „girtuoklis“, šias aplinkybes reikia vertinti kontekste su kitomis aplinkybėmis. Tamsiu paros metu, neapšvietoje vietoje, apsižodžiavus tarpusavyje dėl savo teisių būti, vaikštinėti viešoje vietoje, atsirado aplinkybių interpretacija, kad taip elgtis gali neblaivus asmuo, t.y. asmeninė žmogaus nuomonė, kuri nepasitvirtino, kadangi tiek A. D., tiek J. G. buvo blaivūs. Tačiau nurodytas žodis nesudaro administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio l dalyje.

Byloje nenustatytos aplinkybės, kad kuris nors asmuo būtų garsiai šaukęs ar atlikęs kitokio pobūdžio visuomeninę rimtį galinčius trikdyti veiksmus (už 10-15 m. buvo S. M. ir negirdėjo jokių žodžių, triukšmo).

A. D. pirminiame pareiškime policijai nurodė, kad buvo iškoliotas ir buvo bandymas sumušti, J. G. buvo pakėlęs ranką. Atsakomybė pagal ANK 481 straipnio 1 dalį negalima dėl pasikėsinimo pažeisti viešąją tvarką. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės nusižengimu tik tuomet, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis, kai nustatomi visi keturi nusižengimo sudėties elementai, tai yra nusižengimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Esminis viešosios tvarkos apibrėžto nusižengimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis nusižengimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Taip pat gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nėra tyčios pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjas A. D. skunde nurodė, kad tyrėjai nepaėmė ir neįvertino vaizdo įrašų, iš vaizdo kamerų, sumontuotų ant savivaldybės pastato. Teismas, gavęs skundą kreipėsi į V.Ivančiko IĮ „Žaibas“, kuri informavo, kad nurodyti vaizdo įrašai neišlikę. Ne mažiau svarbi aplinkybė yra ir ta, kad vaizdo kamerų veikimo/apžvalgos zona yra į Vytauto gatvę, o ne į prekybos centro „IKI“ parduotuvės pusę (byloje nurodomą automobilių stovėjimo aikštelę), kai įvykio vieta būtent į nurodomą automobilių aikštelę.

Nors A. D. neigiamai vertina policijos tyrėjų veiksmus renkant įrodymus, tačiau ir pats nepateikė vaizdo įrašų jo sūnui M. D. filmuojant įvykį. A. D. nurodė, kad ši filmuota medžiaga sunaikinta. Jis peržiūrėjo šią filmuotą medžiagą, ten buvo užfiksuotas kivirčas, užfiksuota, kai dar koliojosi. Toks A. D. elgesys kelia abejones jo duodamų parodymų patikimumo, nes rūpestingas ir atsakingas asmuo, įrodymų nenaikina, o pateikia arba jau bent išsaugo. Pagal A. D. aiškinimus sūnaus fimuota medžiaga buvo sunaikinta dar vykstant tyrimui iki pirmo nutarimo priėmimo.

Priimtas 2019-10-22 nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenos nesant administracinių nusižengimų, numatytų ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 86 straipsnyje, požymių, yra priimtas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjus tyrimo medžiagą, nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas neturi pagrindo jį naikinti. Nutarimas priimtas teisingai išaiškinus faktines įvykio aplinkybes, išanalizavus liudytojų paaiškinimus, remiantis byloje ištirtais įrodymais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad policijos tyrėja išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone, įvertino esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, 642 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

palikti nepakeistą 2019-10-22 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, administracinio nusižengimo byloje Nr.19098701634 (ROIK: 19098701634) ir A. D. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo (nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo) dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.