- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- eI3-6044-428/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01501-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Medvedevienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. K. B., Kauno miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 18.4.2Miesto žemė
- 55.1Teismo sprendimas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Nataljos Zelionkienės,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. G. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. B. įpėdinei O. N. B. dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. kovo 19 d. raštą Nr. 8SD-1562-(14.8.94.);
2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. gegužės 21 d. raštą „Dėl skundo išnagrinėjimo“.
3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių atkurti pareiškėjai V. G. nuosavybės teises natūra prie nuosavybės teise valdomo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) .
Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovas advokatas teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į jos senelio P. B. ir senelės E. B. iki 1940 m. turėtą žemę natūra. Ilgą laiką pareiškėjai nuosavybės teisės nebuvo atkuriamos natūra, todėl pareiškėja pakeitė valią paprašydama už valstybės išperkamą žemę jai atlyginti lygiaverčio miško plotu kaimo vietovėje. Atitinkamas prašymas nebuvo įgyvendintas, pareiškėjai nebuvo atlyginta už valstybės išperkamą žemę mišku. Atsakovės parengta išvada buvo grąžinta atsakovei. Paaiškėjus, jog nuosavybės teisės į žemę gali būti atkuriamos natūra, išnyko pagrindas kompensuoti už valstybės išperkamą žemę, nes žemė nėra išperkama.
Pareiškėja 2020 m. vasario 14 d. pakartotinai pateikė prašymą atkurti jai žemę natūra prie jai nuosavybės teise valdomo pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) adresu (duomenys neskelbtini) .
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2020 m. kovo 19 d. raštu Nr. 8SD-1562-(14.8.94.) (toliau – ir skundžiamas raštas) pateikė atsakymą, jog nuosavybės teisės į atitinkamą žemę bus atkuriamos natūra su kitu pretendentu, grąžintinas žemės sklypo dalis nustatant proporcingai pagal kiekvienam pretendentui likusios grąžinti žemės plotą. Atsakovė nepaaiškino, kodėl nebus tenkinamas pareiškėjos prašymas atkurti jai vienai nuosavybės teises natūra prie jai priklausančio pastato. Atsakovės raštas neišsamus ir nemotyvuotas, todėl neatitinka gero administravimo principams keliamų reikalavimų.
Šalies argumentai
Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės skundžiamu raštu, skundu kreipėsi į atsakovės vadovą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. kovo 19 d. raštą Nr. 8SD-1562-(14.8.94.) bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių atkurti pareiškėjai V. G. nuosavybės teises natūra prie nuosavybės teise valdomo pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) adresu (duomenys neskelbtini) .
Pareiškėja 2020 m. gegužės 21 d. elektroniniu paštu gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. gegužės 21 d. raštą „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriame nurodyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. A-4294 „Dėl 621 kv. m žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) , plano patvirtinimo“ patvirtino 0,0621 ha laisvo žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), planą ir perdavė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui tolimesniam nuosavybės teisių atkūrimo vykdymui. Žemės sklypas suformuotas kaip laisvas natūra grąžintinas sklypas. Žemės sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios savininkės E. B. valdytą žemę, į kurią turi teisę atkurti nuosavybės teises pareiškėja ir kitas pretendentas. Žemės sklype yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, kategorija – neypatingasis. Pažymėtina, kad pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 proc. Žemės sklype nustatytas 0,0214 ha servitutas, suteikiantis teisę statinių savininkui naudotis žemės sklypu, t. y. pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) savininkei V. G. naudotis žemės sklypu. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad neturi duomenų, jog pareiškėja nesutikdama su žemės sklypo suformavimu grąžinimui natūra būtų apskundusi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. A-4294. Todėl žemės sklypas suformuotas kaip laisvas natūra grąžintinas žemės sklypas, o ne pastatui – garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) eksploatuoti, ir nuosavybės teisės į šį žemės sklypą turi būti atkuriamos piliečiams bendrosios nuosavybės teise, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės E. B. valdytą žemę.
Šalies argumentai
Pareiškėja ir jos atstovas nurodė, jog skundžiami raštai nepagrįsti, kadangi nuosavybės teisių atkūrimui suformuotame žemės sklype stovi pareiškėjai priklausantis pastatas – garažas, todėl atitinkamas žemės sklypas nėra ir negali būti laikomas laisvu (neužstatytu) žemės sklypu. Šiuo metu suformuotas žemės sklypas yra užstatytas pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu pastatu, todėl nuosavybės teisės į jį gali būti atkurtos tik pareiškėjai.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.
Nors atsakovė nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. A-4294 „Dėl 621 kv. m žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) , plano patvirtinimo“ patvirtino 0,0621 ha laisvo žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) , planą, tačiau žemės sklypas yra užstatytas, atitinkamas žemės sklypas negali būti laikomas laisvu ir nuosavybės teisės į jį gali būti atkuriamos tik kaip į užstatytą žemės sklypą. Atsakovė privalo atkurti pareiškėjai nuosavybės teises natūra į žemę prie jai priklausančio pastato.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, taip pat kituose teisės aktuose nėra jokių apribojimų pastato, prie kurio yra atkuriamos nuosavybės teisės natūra į naudojamą žemės sklypą, paskirčiai.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė pareiškėjos skundą atmesti ir atsiliepime nurodė, jog pareiškėjai priklauso atkurti nuosavybės teises į 1/2 dalį E. B. žemės, t. y. į 0,1501 ha. Pareiškėja 1992 m. sausio 27 d. prašyme nurodė, kad pageidauja žemę susigrąžinti natūra. Į kitą E. B. 1/2 dalį žemės, t. y. į 0,1501 ha, turi teisę atkurti nuosavybės teises A. K. B., kuris 1992 m. kovo 18 d. prašyme nurodė, kad pageidauja žemę susigrąžinti natūra. Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. 8S-61-(14.8.3.) A. K. B. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0667 ha žemės, grąžinant naudojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) . Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 8S-270-(l4.8.3.) nuosavybės teisės jam atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,0459 ha naują žemės sklypą Kaune. A. K. B. liko negrąžinta 0,0375 ha žemės dalis.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2018 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 70-2-3119 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ nurodė, kad pakartotinai išnagrinėjus prašymą nustatyta, jog iki 1940 m. E. B. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra.
Šalies argumentai
Pareiškėja V. G. 2019 m. gegužės 31 d. pateikė prašymą, kuriuo išreiškė valią atkurti nuosavybės teises mišku už likusią E. B. iki 1940 metų nuosavybės teise turėtą žemę. Kauno miesto skyrius pareiškėjai už 0,0501 ha 2019 m. rugpjūčio 8 d. parengė išvadą Nr. 8IP-141 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020 m. sausio 10 d. raštu Nr. 70-2-121 „Dėl 621 kv. m žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) , dokumentų perdavimo“ pateikė Kauno miesto skyriui laisvos žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) (E. B. turėtos žemės vietoje), kadastrinių matavimų bylas. Nustatytas laisvos žemės plotas – 0,0621 ha.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019 m. liepos 2 d. raštu Nr. 70-2-2409 „Dėl preliminariai laisvos neužstatytos žemės sklypo“ parengė preliminariai laisvos neužstatytos žemės sklypo (apie 642 kv. m) prie (duomenys neskelbtini) , skirtos nuosavybei grąžinti iki 1940 m. buvusiems savininkams, schemą bei nurodė, kad žemės sklypas suformuotas kaip laisvas natūra grąžintinas žemės sklypas, nors Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. liepos 19 d. išrašo duomenys patvirtina, kad žemės sklype yra pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), nuosavybės teise priklausęs D. L. ir J. L. (nuo 2020 m. vasario 14 d. nuosavybės teise priklauso pareiškėjai), tačiau pastatas neturi aiškios funkcinės priklausomybės, nes netarnauja pagrindiniam statiniui ar jo priklausiniui, todėl atskiras sklypas jo eksploatacijai nesuformuotas.
Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, ir kitais teisės aktais.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad žemė iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.
Tvarkos 106 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės klypo planą. Taigi, vienas iš juridinių pagrindų Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas žemės sklypo planas, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose.
Vadovaujantis Tvarkos 106¹ punktu, žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą suformuoja žemės sklypą (patvirtina kadastro duomenis) nustato žemės sklypo plane suprojektuotus servitutus. Sprendimas nustatyti servitutus priimamas kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą; raštu pakviečia piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (toliau - pretendentai), susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis); atvykusiems pretendentams paaiškina apie galimybę per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą pateikti susitarimą dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių, jeigu yra du ar daugiau pretendentų atkurti nuosavybės teises į suprojektuotą grąžinamą natūra žemės sklypą. Jeigu pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turėtą žemę nesusitaria dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių, žemėtvarkos skyriaus vedėjas natūra grąžinamos žemės sklypo dalis nustato proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą.
Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas suformuotas kaip laisvas natūra grąžintinas žemės sklypas, o ne pastatui – garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) eksploatuoti, nuosavybės teisės į šį žemės sklypą gali būti atkuriamos piliečiams tik bendrosios nuosavybės teise, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės E. B. valdytą žemę, t. y. pareiškėjai ir A. K. B.. Taip pat pažymėtina, kad pretendentai nėra pateikę susitarimo dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių, todėl žemėtvarkos skyriaus vedėjas natūra grąžinamos žemės sklypo dalis nustatys proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės atsisakymo patenkinti pareiškėjos prašymą ir atkurti nuosavybės teises natūra į visą laisvą 0,0621 ha ploto žemės sklypą prie jai nuosavybės teise valdomo pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) (duomenys neskelbtini) .
Pareiškėja nesutinka, jog nuosavybės teisės natūra į laisvą žemės sklypą būtų atkurtos bendrosios nuosavybės teise su kitu pretendentu, turinčiu teisę atkurti nuosavybės teises į E. B. iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą žemę.
Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja turi teisę į nuosavybės atkūrimą ir tokią pat teisę turi kitas buvusios savininkės E. B. įpėdinis A. K. B., kurio teisių perėmėja yra trečiasis suinteresuotas asmuo O. N. B..
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. A-4294 „Dėl 621 kv. m žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) , plano patvirtinimo“ patvirtintas 0,0621 ha ploto laisvo žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) , planas, buvusios iki nacionalizacijos savininkės E. B. turėtos žemės vietoje. Ginčo žemės sklypas suformuotas kaip laisvas natūra grąžintinas sklypas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020 m. sausio 10 d. raštu Nr. 70-2-121 „Dėl 621 kv. m žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) , dokumentų perdavimo“ pateikė atsakovei dokumentus apie laisvos žemės, buvusios iki nacionalizacijos savininkės E. B. turėtos žemės vietoje, sklypą prie (duomenys neskelbtini) .
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. liepos 19 d. išrašo duomenys patvirtina, kad buvusios iki nacionalizacijos savininkės E. B. turėtos žemės teritorijoje yra pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, fizinis nusidėvėjimas 70 procentų bei kuris nuo 2020 m. vasario 14 d. nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Buvę pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) savininkai D. L. ir J. L. 2018 m. lapkričio 12 d. inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekdami suformuoti žemės sklypą prie garažo, tačiau atsakovė 2018 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. SFP-883-(14.8.36) atsisakė išduoti minėto projekto rengimo reikalavimus, motyvuodama tuo, jog negali būti formuojamas žemės sklypas prie ūkinio pastato, kurio naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, kuris neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo ir kuris netarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Pažymėtina, jog sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais skundžiamas nebuvo.
Pažymėtina, jog Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, 46 punkte nurodyti žemės sklypų formavimo apribojimai, jog atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, taip pat žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros statiniai, kuriems prižiūrėti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka, ginčo atveju nėra.
Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog prie pareiškėjai priklausančio pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) žemės sklypas šio pastato eksploatavimui negali būti formuojamas.
Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad žemė iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.
Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.
Nagrinėjamo ginčo atveju sąlygų išpirkti žemę iš buvusios savininkės E. B. įpėdinio A. K. B. nebuvo, nes prie pareiškėjai priklausančio statinio atskiras žemės sklypas nebuvo ir negalėjo būti suformuotas teritorijų planavimo dokumentu, kuris patvirtintų, jog nuosavybės teisių atkūrimui reikalinga žemė užimta pastatui eksploatuoti reikalingu žemės sklypu.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019 m. liepos 2 d. raštu Nr. 70-2-2409 pateikė atsakovei preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypo schemą, pagal kurią visa teritorija, įskaitant pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pažymėta kaip preliminariai laisva (neužstatyta) žemė.
Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 8SD-4016-(14.8.125E.) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti natūra grąžintino žemės sklypo planą. Kauno miesto savivaldybės administracija atliko schemoje pažymėto preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė 621 kv. m žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) , planą, kuris buvo patikrintas ir suderintas atsakovės. Žemės sklype buvo suprojektuotas 214 kv. m servitutas, skirtas pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) savininkams.
Žemės sklypo planas patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. A-4294 „Dėl 621 kv. m žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) , plano patvirtinimo“. Patvirtintas planas perduotas NŽT Kauno miesto skyriui tolesnėms nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms atlikti.
Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.).
Pažymėtina, jog sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą (Tvarkos 106 p.).
Taigi, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, viena iš teisinių prielaidų Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas žemės sklypo planas.
Žemės sklypo planas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. A-4294 „Dėl 621 kv. m žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) , plano patvirtinimo“, yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl sukuria teisines pasekmes. Būtent Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. A-4294 patvirtintas žemės sklypo planas yra teisinis pagrindas atsakovei atkurti nuosavybės teises į suformuotą žemės sklypo planu žemę natūra.
Taigi, atsakovė pagrįstai atsisakė skundžiamais raštais atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę natūra tik vienai pareiškėjai, nes pareiškėja, nors ir turi grąžintinos žemės vietoje pastatą, tačiau žemės sklypas prie pastato nėra suformuotas teritorijų planavimo dokumentu. Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtino, jog žemės sklypas negali būti formuojamas prie ūkinio pastato, kurio naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, kuris neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo ir kuris netarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui (Taisyklių 46 p.).
Teismo nuomone, nagrinėjamo ginčo situacijoje atsakovė, įgyvendindama viešojo administravimo subjekto funkcijas, nepažeidė viešojo administravimo subjektams taikomos taisyklės – leidžiama tik tai, kas nustatyta įstatyme, bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinto įstatymų viršenybės principo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
Skundžiamuose raštuose nurodytos esminės faktinės aplinkybės, argumentai ir teisinis pagrindas, kuriuo atsakovė kaip viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdama skundžiamus administracinius aktus. Skundžiamų raštų motyvai išdėstyti pakankamai aiškiai, kad pareiškėja galėtų suprasti, jog nuosavybės teisės į 621 kv. m žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) , bus atkurtos ne tik pareiškėjai, bet ir kitam buvusios savininkės E. B. įpėdiniui A. K. B., t. y. kiekvienam pretendentui nustatant žemės sklypo dalis proporcingai pagal tenkantį neatkurtos žemės plotą. Skundžiami raštai neprieštaravo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (galiojusio iki 2020 m. spalio 1 d., įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo) reikalavimams. Naikinti skundžiamus raštus nėra jokio teisinio pagrindo. Nepanaikinus skundžiamų raštų nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę atkurti pareiškėjai nuosavybės teises natūra prie nuosavybės teise valdomo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 ir 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.