Šiaulių apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų B. J. ir V. J. pareiškimą dėl fizinių asmens bankroto bylos iškėlimo, pareikštą suinteresuotiems asmenims UAB „Lindorff Lietuva“, antstolių Tomo Ubarto, R. K. kontoroms, R. A. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme priimtas pareiškėjų B. J. ir V. J. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjai prašo iškelti jiems bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti G. M..

Teismo posėdyje pareiškėja prašymą palaikė, prašė jį tenkinti, teismui paaiškino, kad 2007 metais kartu su sutuoktiniu paėmė paskolą būsto pirkimui iš AB DNB banko, paskolos dydis 364082,46 Lt. Pareiškėja iki 2010 m. dirbo Šiaulių būsto ir urbanistikos plėtros agentūroje, uždirbdavo apie 2000 Lt, bankas tikrino pareiškėjų mokumą ir davė jiems tokio dydžio paskolą. 2010 metais pareiškėja buvo nušalinta nuo darbo, jai ir dar keletui asmenų STT buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, nušalinimą nuo darbo vykstant tyrimui, pratęsdavo kas tris mėnesius, be to, per krizę padidėjo paskolos palūkanos, todėl iš pažįstamo Ričardo Adomaičio buvo pasiskolinusi 10000,00 Lt, taip pat turėjo įsiskolinimą už dujas. Viso šeimos įsiskolinimai yra per 70 000 Eur. Pareiškėja taip pat pabrėžė, kad jos sveikata pašlijo.

Suinteresuoti asmenys, jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant.

Bankroto bylą iškelti atsisakytina.

Motyvuojamoji dalis

LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti;

2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso (toliau –CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais;

3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų);

4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus LR Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus;

5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus;

6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

Pažymėtina, kad civilinis procesas inter alia (be kita ko) grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Atkreiptinas dėmesys, kad nors teismas tokio pobūdžio bylose ir privalo būti aktyvus, tačiau ši aplinkybė neatleidžia šalių nuo įrodinėjimo pareigos.

Iš pareiškėjų paaiškinimų, byloje surinktų įrodymų, nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, bei savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (23-26 b.l.). Pareiškėjų bendri skoliniai įsipareigojimai 2017-11-07 sudarė 70652,61 Eur, MMA dydis nuo 2018-01-01 yra 400 Eur, vienam asmeniui 10000,00 eurų pradelsti mokėjimai pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį atitinka nemokumo reikalavimą ir formaliai leidžia iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. 2009-05-18 pareiškėja yra sudariusi rašytinę paskolos sutartį su fiziniu asmeniu R.Adomaičiu, paskolos suma 10000,00 Lt, kas atitinka 2913,17 Eur, paskolos gražinimo data numatyta 2009-08-30, pareiškėjos teigimu paskola negražinta, buvo panaudota padidėjusių būsto paskolos palūkanų padengimui (15 b.l.). Pareiškėja dirba Šiaulių J.Janonio gimnazijoje valgyklos vedėja, gauna minimalų darbo užmokestį (17-18, 27,30 b.l.). Pareiškėjas nuo 2010-11-25, dirba UAB „Pekotra“ vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose, pagal 2016-07-01 darbo sutarties pakeitimą jam yra nustatyta 495 Eur mėnesio alga, be to už komandiruotes yra mokami dienpinigiai, 2017 metais vidutinės mėnesio pajamos su dienpinigiais „į rankas“ sudarė 1402,93 Eur (19-22,29, 31 b.l.). Bankroto administratorius G. M. sutinka administruoti pareiškėjų bankroto bylą, jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (33-37 b.l.). Pareiškėjų skolą AB DNB bankui yra perėmusi įmonė UAB „Lindorff Lietuva“ (11-14, 63-74, 82 b.l.).

CK 1.5 straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Sąžiningumo reikalavimas taip pat yra keliamas asmeniui, norinčiam bankrutuoti, tai įtvirtinta LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje: FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Dėl pareiškėjos B. J. nemokumo.

Kaip nustatyta bylos žodinio nagrinėjimo metu bei kaip matyti iš Liteko sistemoje esančių duomenų, pareiškėja B. J. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m birželio 21 d. nuosprendžiu nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 25 MGL dydžio (3250 Lt, t. y. 941 Eur) bauda. 2015-02-24 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi nuosprendis yra paliktas galioti. Teismai pripažino, kad B. J., būdama valstybės tarnautoja, pažeidė Valstybės tarnybos įstatyme deklaruojamus tarnautojo veiklos principus bei reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigas ir nepiktnaudžiauti tarnyba. Nesilaikymas įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ir jų pažeidimas, ypač kai piktnaudžiaujant tarnyba padaromos kitos nusikalstamos veikos, diskredituoja valstybę ir jos institucijų prestižą, skatina nepasitikėjimą valstybės institucijomis ir taip daro didelę žalą valstybei. Pažymėtina, kad B. J. veiksmai lėmė savo esme fiktyvaus rangos darbų konkurso rezultatų patvirtinimą, tai neabejotinai sumenkino visuomenės pasitikėjimą daugiabučių namų modernizavimo proceso skaidrumu bei teisėtumu ir valstybinės valdžios bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pavaldžios Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros prestižą. Minėta, kad byloje nustatyta, jog B. J., atlikdama valstybės tarnautojos pareigas, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, t.y. padarė kitą nusikalstamą veiką. Taigi teismų pagrįstai yra pripažinta, kad B. J. veiksmais piktnaudžiaujant tarnyba buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei ir Aplinkos ministerijai.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Šiaulių apylinkės teisme dar yra neišnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje B. J. yra kaltinama tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautoja – dirbdama Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Šiaulių regiono padalinio vyresniąja specialiste, priėmė kyšius už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o vienas iš minimų kyšių buvo priimtas pasirašant tarp (duomenys neskelbtini), tuo metu dirbusio UAB „RV statyba“ direktoriumi ir B. J. 2009-05-18 paskolos sutartį, kyšio suma- 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt, minėtoje byloje B. J. yra kaltinama tyčiniais veiksmais padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 225 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir LR BK 228 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Esant vienam įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui bei dar neišnagrinėtai baudžiamai bylai, teismas daro išvadą, kad pareiškėja gerai apmokamą darbą prarado ne dėl krizės ar įstaigos reorganizavimo, o dėl savo tyčinių kaltų veiksmų, dėl kurių nebegalėjo susirasti jos kvalifikaciją atitinkančio gerai apmokamo darbo valstybės tarnyboje, t.y. pareiškėja pati yra kalta dėl jos mokumo sumažėjimo, todėl neatitinka sąžiningumo reikalavimų. Duomenų apie savo sveikatą pareiškėja į bylą neteikė.

Dėl pareiškėjo V. J. nemokumo.

Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis jo mėnesio atlyginimas UAB „Pekotra“ vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose sudaro tik apie 495,00 Eur, tačiau išanalizavus darbdavio pateiktą 2017-10-18 pažymą matyti, kad jis gauna vidutiniškai 1402,93 Eur su darbu susijusių pajamų per mėnesį, šią sumą sudaro darbo užmokestis ir kitos išmokos. Įvertinus tai, kad pareiškėjas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, bei atsižvelgiant į pareiškėjo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kitos išmokos yra darbdavio mokami dienpinigiai. Taigi V. J. didesnę dalį gaunamų pajamų sudaro dienpinigiai, kurių pareiškėjai nelaiko pajamomis, nors 2017 m. sausio- rugsėjo mėnesiais gauti dienpinigiai ženkliai viršijo jam darbo sutartimi nustatytą darbo užmokestį.

Pareiškėjai nepateikė į bylą būsto kredito sutarties sudarymo dokumentų, tačiau bylos žodinio nagrinėjimo metu pareiškėjas žodžiu patvirtino, kad vertinant jų šeimos galimybes grąžinti kreditą, jie teikė bankui duomenis apie darbines pajamas ir dienpinigiai į tą sumą buvo įskaičiuojami.

Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad sprendžiant, ar iš dalies dienpinigių gali būti dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai, reikia įvertinti, kokio dydžio dienpinigius, lyginant su darbo užmokesčiu, asmuo gauna; taip pat atsižvelgti į tai, ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus asmuo savo turtinę padėtį siejo ir su gaunamais dienpinigiais (LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-249-313/2016).

Pareiškėjo žodinis paaiškinimas bei faktas, kad pareiškėjams buvo suteiktas 364082,46 Lt kreditas būsto pirkimui, sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjai prisiimdami finansinius įsipareigojimus savo turtinę padėtį be jokios abejonės siejo ir su gaunamais V. J. dienpinigiais, nes priešingu atveju, įvertinus kredito sumą ir pareiškėjų gaunamus atlyginimus (dienpinigių nelaikant pajamomis), kredito įstaiga vertindama kredito gavėjų mokumą, būtų nesuteikusi net 364082,46 Lt (105156,00 Eur) kredito būstui įsigyti. Nustačius, kad prisiimant įsipareigojimus pagal kredito sutartį pareiškėjų didelę dalį pajamų sudarė būtent V. J. gaunami dienpinigiai, teismui nekyla abejonių dėl fakto, jog būtent iš gaunamų dienpinigių buvo ketinama vykdyti įsipareigojimus pagal būsto kredito sutartį.

Įvertinus pareiškėjų gaunamų pajamų struktūrą, t.y. tai, kad didesnę šeimos gaunamų pajamų dalį sudaro gaunami dienpinigiai, teismas sprendžia, kad pareiškėjai nepagrįstai neįtraukia pareiškėjo gaunamų dienpinigių į pajamas, tuo dirbtinai jas mažindami ir tuo pačiu apsunkindami galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus.

Iš visos šioje byloje surinktos medžiagos matyti, kad pareiškėjų pajamos šiuo metu sudaro apie 1764,42 Eur per mėnesį, pareiškėjai nurodė, kad išlaikytinių neturi, buto nuomos mokėti nereikia, nes gyvena seseriai priklausančiame bute ir moka tik už patarnavimus, taip pat pareiškime pareiškėjai nurodė, kad jų abiejų būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį reikia po 375 Eur, t.y. 750 Eur per mėnesį pareiškėjų šeimai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjams lieka daugiau kaip 1000 Eur per mėnesį kreditoriniams reikalavimams dengti, teismo manymu nėra pagrindo pripažinti pareiškėjų nemokiais, t. y. nepajėgiančiais vykdyti prievolių kreditoriams, nes pareiškėjų gaunamos pajamos yra pakankamos skoloms padengti.

Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes sprendžia, kad pareiškėjų elgesys neatitinka CK 1.5 straipsnio 1 dalyje bei FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sąžiningumo reikalavimo, fizinių asmenų bankroto procesu negali būti piktnaudžiaujama, o pareiškėjų gaunamų pajamų dydis yra pakankamas jų įsipareigojimams padengti vykdymo proceso nustatyta tvarka, todėl iškelti bankroto bylą atsisakytina.

Neiškėlus bankroto bylos, bankroto administratoriaus paskyrimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1straipsniu teismas

nutaria:

atsisakyti iškelti B. J., a.k(duomenys neskelbtini) ir V. J., a.k(duomenys neskelbtini) fizinių asmenų bankroto bylą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.