Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-04-23 · Civilinė byla Nr. 2-546-330/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-23
Bylos Nr.
2-546-330/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
A.Jurgučio DINALAS
Kategorijos
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-546-330/2015Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00418-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1141-368/2014 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams bankrutavusios A. J. individualios įmonės bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Tytus“, V. G., uždarajai akcinei bendrovei „DINALAS“ ir A. Č. dėl daiktų priverstinio išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. J. Šiaulių apygardos teisme pateikė ieškinį, kuriuo prašė solidariai priteisti iš atsakovų A. J. IĮ bankroto administratoriaus UAB „Tytus“, V. G., UAB „DINALAS“ ir A. Č. 252 409,55 Lt (73 102,86 Eur) nuostolių atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovo A. J. ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Šiaulių apygardos teismui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškinio sumą sudaro du savarankiški reikalavimai, kurių aritmetinė sudėtis pagal galiojantį teisinį reguliavimą nelemia bylos teismingumo apygardos teismui. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad nagrinėjamu atveju ieškinys gali būti paduotas ieškovo pasirinkimu Šiaulių apylinkės teismui arba Raseinių rajono apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas A. J. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau –ĮBĮ) 15 straipsnio nuostatos numato, kad visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui.

2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybę dėl ieškovo pareikšto turtinio pobūdžio reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti 252 409,55 Lt (73 102,86 Eur), ir kuris, be kita ko, reiškiamas ir bankrutuojančiai įmonei.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. J. ieškinį kaip neteismingą Šiaulių apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose bei CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis civilinį, baudžiamąjį ir administracinį procesą reglamentuojančių įstatymų nustatytos tvarkos, o spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pažymėtina ir tai, jog CPK ir kituose įstatymuose be kita ko numatyti priskirtinumo ir teismingumo institutai, reglamentuojantys jurisdikcinę teismų kompetenciją. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga.

Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Be to, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama su civilinio proceso procesinio lygiateisiškumo, rungimosi, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7, 12, 17 straipsniai). Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, todėl nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismai spręsdami ieškinio priėmimo klausimą turi užtikrinti proporciją tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų bei civilinio proceso efektyvumo ir tam tikslui įgyvendinti gali pasinaudoti įstatymu numatytais būdais.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašė išreikalauti ieškinyje nurodytus daiktus iš neteisėto valdymo ir solidariai iš atsakovų A. J. IĮ bankroto administratoriaus UAB „Tytus“, V. G., UAB „DINALAS“ ir A. Č. priteisti 252 409,55 Lt (73 102,86 Eur) nuostolių atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, jog atsakovai negrąžina ieškovui priklausančio kilnojamojo turto, be to, dalis turto be ieškovo sutikimo galėjo būti realizuota A. J. individualios įmonės bankroto procese. Ieškovas nurodė, kad dalį prašomos priteisti sumos sudaro nuostoliai negautų pajamų forma, kad jis neteko planuotų gauti pajamų dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.

Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškinys neteismingas Šiaulių apygardos teismui, kaip A. J. IĮ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas pareikštas ne pačiai bankrutavusiai A. J. IĮ, o šio juridinio asmens bankroto administratoriui (CPK 27 straipsnio 4 punktas, ĮBĮ 15 straipsnis). Atskirojo skundo argumentai šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinio sumą sudaro du savarankiški reikalavimai, sprendė, jog vien aritmetinė jų (reikalavimų) sudėtis negali lemti bylos rūšinio teismingumo. Todėl teismas, nustatęs, jog nė vienas reikalavimas (jų dydį vertinant atskirai), nesiekia 150 000 Lt (43 443 Eur) sumos, atsisakė priimti ieškinį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokie reikalavimai teismingi nagrinėti apylinkės teismui. Apelianto atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybę, jog atsakovams pareikštas turtinis reikalavimas.

CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta rūšinio teismingumo taisyklė, nustatanti pirmąja instancija nagrinėjamų civilinių bylų, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 150 000 Lt (43 443 Eur), teismingumą apygardų teismams (straipsnio redakcija, galiojusi apskųstosios nutarties priėmimo metu). CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta taisyklė, kad esant keliems savarankiškiems ieškinio reikalavimams, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Apskųstosios nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju bylos (ieškinio) teismingumą apylinkės teismui nustatė vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, jog tuo atveju, kai keli ieškovai reiškia bendrą reikalavimą CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu neprivalomo bendrininkavimo pagrindu – kaip to paties pobūdžio reikalavimus arba įsipareigojimus, pagrįstus ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieno ieškovo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009). Apeliacinis teismas pastebi, jog nagrinėjamos bylos faktinė situacija neatitinka cituotos kasacinio teismo praktikos faktinių aplinkybių konteksto (ratio decidendi), kadangi šiuo atveju vienas ieškovas pareiškė reikalavimus atsakovų daugetui. CPK 43 straipsnio, kuriame įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs procesinio bendrininkavimo pagrindus bei rūšis, nuostatos reglamentuoja privalomą ir neprivalomą procesinį bendrininkavimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog įstatymais grindžiamas (privalomas) bendrininkavimas – tai tokie procesinio bendrininkavimo atvejai, kai bendrininkus sieja bendras materialusis teisinis santykis (pavyzdžiui, solidariosios ar subsidiariosios prievolės atveju). Tuo tarpu neprivalomas (fakultatyvusis) bendrininkavimas leidžiamas, jeigu reikalavimai sujungiami į vieną ieškinį, yra vienarūšiai, pagrįsti ta pačia teisine ir faktine medžiaga. Iš esmės tai keli savarankiški procesai, kai yra tas pats ieškovas ir skirtingi atsakovai, arba keli ieškovai ir vienas ar keli atsakovai. Toks kelių procesų sujungimas į vieną visų pirma reiškia proceso koncentruotumo principo įgyvendinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2-1766/2014). Apeliacinis teismas, įvertinęs ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, konstatuoja nagrinėjamu atveju esant privalomąjį bendrininkavimą atsakovų pusėje. Tokią išvadą lemia ieškinyje suformuluotas reikalavimas iš atsakovų solidariai priteisti nuostolių atlyginimą. Išdėstytų aplinkybių kontekste apeliacinis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo padaryta prielaida, jog dėl dviejų ieškinio sumą sudarančių reikalavimų yra įmanomi atskiri teisminiai procesai, yra neteisinga. Ieškinyje nurodoma, jog nuostolių atsiradimą lėmė atsakovų veiksmai po bankroto bylos A. J. IĮ iškėlimo, ieškovui negrąžinant (pasisavinant), bankroto procese realizuojant ieškovui priklausantį kilnojamąjį turtą. Taigi atsakovų solidariosios atsakomybės klausimas keliamas vieno (vieningo) juridinio fakto (įvykio) pagrindu. Todėl vien ta aplinkybė, jog ieškinio reikalavimas sudarytas iš dviejų atskirai paskaičiuotų sumų (kilnojamojo turto vertės ir negautų pajamų sumos), nelemia išvados, jog dėl šių sumų reikia pradėti du atskirus teisminius procesus. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškinio suma nustatytina vadovaujantis paminėta CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta taisykle (t. y. sumuojant pareikštus reikalavimus), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinys, vertinant ieškinio sumos kriterijumi, teismingas apylinkės teismui.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, išnagrinėjęs atskirajame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismingumą reguliuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį.

Apeliacinis teismas pažymi, jog priimti ieškinį kompetentingas tik pirmosios instancijos teismas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad žemesnės instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti nepagrįstai, pats jo negali priimti. Dėl procesinių pažeidimų apskųstoji nutartis naikinama, o klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nusprendus, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo, apeliacinis teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjas Gintaras Pečiulis