Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2011-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-35-787/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-06-16
Bylos Nr.
1-35-787/2011
Teisminio proceso Nr.
1-63-1-00533-2009-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vytautas Turauskis
Nukentėjusysis
R. P., J. P., S. P., R. M., S. M.
Kaltinamasis
N. T.
Baudžiamoji byla Nr.1-35-787/2011Proceso Nr. 1-63-1-00533-2009-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.8. ; 1.2.26.2.1; 2.3.6.4.2 ; 2.3.6.4.5.
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 16 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Turauskis,

sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,dalyvaujant prokurorui G. M.,gynėjui advokatui B. P.,gynėjui advokato padėjėjui K. P.,nukentėjusiems R. P., J. P., S. P., R. M., S. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini)pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas 2006-02-11 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 135 str. 1 d. , kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis N. T., 2009 m. rugsėjo 9 d. apie 17.00 valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje gatvėje ir namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio J. P., elgdamasis įžūliai, vartodamas necenzūrinius žodžius iš chuliganiškų paskatų, suduodams nukentėjusiam R. P. ne mažiau šešių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarė dešinės plaštakos pirmo delnakaulio lūžį, poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešiniame žaste tai yra nesunkiai sutrukdė sveikatą nukentėjusiam R. P. bei tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus sudavė nukentėjusiajai J. P. ne mažiau vieno smūgio ranka į lūpą ir jai padarė viršutinės lūpos sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, spirdamas koja įlenkė automobilio „Audi A90“ v/n (duomenys neskelbtini) dureles ir pasišalindamas iš įvykio vietos šovė iš dujinio pistoleto į orą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė kitų asmenų teisę į normalią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis N. T. dėl pareikštų jam kaltinimų savo kaltės nepripažino, parodė, kad jis kaltinimą supranta, bet kaltu prisipažįsta dalinai, jis pripažįsta, kad iš dujinio pistoleto iššovė netyčia, kad keikėsi ir pažeidė viešąją tvarką, kad mušė R. P. nepripažįsta, o kitiems nukentėjusiems sudavė netyčia, tai yra gindamasis.

Kaltinamasis apklausiamas parodė, kad jis 2010-09-09 buvo išgėręs, važiavo į parduotuvę, automobilį vairavo G. M.. Pakeliui pamatė R. M., sustojo pakalbėti. Jiems bekalbant grįžo R. P., kuris buvo jam skolingas už langus. Dėl šitos skolos ir įvyko konfliktas ir tada R. P. jam sudavė į viršugalvį daiktu panašiu į ginklą. Tada jam sudavė šalia kiemo, ant šaligatvio, prie pagrindinio kelio. Jis trenkė atgal, parkrito ant žemės, jie tada parkritę ant žemės voliojosi, gavosi didelis „kipišas“, pribėgo visi nukentėjusieji ir pradėjo jį mušti. Pribėgusi R. mama jam įspyrė į šoną, kai jie gulėjo ant žemės ir tuo metu gal gindamasis jis jai sudavė. Jį daužė visi, jis negali įvardinti kas konkrečiai jam sudavė. Jis gulėdamas gal ir sudavė R. mamai. Po to atvažiavo jo tėvas su broliu, išskyrė ir jis nuvažiavo į ligoninę. Jis išvažiuodamas iš kiemo, iš pykčio užtaisinėjo ginklą ir netyčia iššovė. Jis tada atitraukė pistoleto užraktą pasižiūrėti ar yra lizde šovinys, paleido ir netyčia iššovė. Kai iššovė jis buvo automobilyje, iššovė per langą, jis rankos nebuvo iškišęs per langą. Jis tada užtaisinėjo pistoletą, nes norėjo eiti aiškintis, vėl apsiginti jeigu muštų. Gali būti, kad jis padarė sužalojimą J. P. kai gynėsi. Jis tada gynėsi gulėdamas, sukniubęs ant žemės. Jis išeidamas iš kiemo įspyrė iš įsiūčio į stovėjusio Audi automobilio dureles. Prieš tai jis su R. M. stumė jo zaporožietį iš kiemo. Stūmė, nes norėjo pasiimti ir parvaryti namo, todėl paskambino tėvui, kad atvažiuotų jo paimti, nes jis buvo neblaivus o mašina neužsivedė, o R. jam liepė pasiimti zaporožietį. Jie su nukentėjusiu R. P. stovėjo vienas prieš kitą ir aiškinosi, po to jie apsibarė, ir nueinant jis jam sudavė iš nugaros. Jam trenkė R. P., nieko daugiau aplink nebuvo. Jam buvo praskelta galva keliose vietose, visas kūnas buvo sumuštas. Jis dėl sumušimų į teismo medikus nesikreipė, bet kreipėsi iš karto į ligoninę ir rašė policijai pareiškimą dėl sužalojimo. Jis nenuvyko pas teismo ekspertus, nes atmetė jo pareiškimą ir po to buvo išvykęs į užsienį dirbti. Jis sužalojimus nukentėjusiems galėjo padaryti netyčia tai yra gindamasis. Jis į „Audi“ dureles spyrė iš įsiūčio, gali būti, kad vartojo necenzūrinius žodžius, nes ir jį visaip išvadino. Konfliktas baigėsi, kai atvažiavo jo tėvas su broliu ir išskyrė bei nuvedė į mašiną. Nežino, kodėl užtaisinėjo ginklą, gal norėjo tik pagrasinti, kad gali apsiginti. Jis iššovė mašinoje sėdėdamas, pro langą. Tada ranka gal biškį ir buvo iškišta per langą, kadangi langas buvo atidarytas.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjęs R. P. parodė, kad jis 2009-09-09 apie 6 valandą vakaro grįžo į namus su žmona. Prie jo namų stovėjo zaporožietis, buvo atvažiavę M. ir N. T.. N. T. iš karto puolė „ką, tu mano zapą nori sudeginti?“ Įvyko konfliktas ir jam smūgiavo, jis atsakė tuo pačiu. Jie mušėsi prie mašinos „Audi 80“, išbėgo jo motina, pradėjo šaukti, jie išsiskyrė. Vėliau kaltinamasis spyrė į jo mašinos dureles. Jie vėl susimušė, motina juos vėl skyrė. Dar atėjo jo sesuo ir jo žmona ir pradėjo bartis, sakyti: „kaip tau negėda?“, tada N. T. trenkė motinai ir ant jos spjovė. Tada jis, gindamas motiną, vėl mušėsi. Vėliau jie išsiskyrė ir netrukus privažiavo kaltinamojo tėvas ir brolis - N. T., jis iššoko dar iš važiuojančios mašinos ir pribėgęs puolė jį. Tada vėl pribėgo kaltinamasis ir jie jau dviese jį puolė. Tada prie jų pribėgo nukentėjusio švogeris ir juos išskyrė. Jis ištrūkęs bėgo pas kaimynus į kiemą, bet jie pasivijo ten ir jį sumušė, tada vėl jis atbėgo į savo kiemą ir jam nuplėšė maikę. Tada N. T. nuėjo į mašiną išsitraukė ginklą ir pradėjo švaistytis juo kieme. Po to jį tėvas ir brolis pasodino į mašiną ir išvažiavo. Automobiliui bevažiuojant išsukus iš Žaslių gatvės į Sodų gatvę, ten kur ant akmens sėdėjo vaikai, kaltinamis iškišęs šautuvą per langą iššovė. Jis iškvietė policiją. Jis kaltinamajam dėl langų neskolingas turi dokumentus, iš kurių matyti, kur jie pirkti su įdėjimu iš kito asmens. Konfliktas truko apie pusvalandį, jis kaltinamajam nesudavė per galvą, jis neturi ginklo. Kaltinamasis buvo neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas. Jo mama priėjo prie kaltinamojo ir sakė, kad eitų nuo kiemo ir tada jis trenkė jai kumščiu į lūpą. N. T. trenkė jai stovėdamas, tai matė visi. Kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius. Jis matė kad prieš šūvį kaltinamojo ranka buvo visa iškišta per automobilio langą. Jis įvykio metu buvo blaivus, jam besimušant su N. lūžo delnakaulis. N. kieme jam nuplėšė maikę. Jis matė, kad jis spjovė mamai ant veido ir apspjovė kraujais. Jis spjovė po to kai jai sudavė smūgį. Tuo metu prė kaltinamojo niekas nelindo ir jie stovėjo išsiskyrę. Anksčiau tarp jų nebuvo konfliktų. Jis ieškinį palaiko ir prašo priteisti 5000 Lt. Šią sumą sudaro jam padaryta ir turtinė ir neturtinė žala. Jis reiškia tik neturtinę - moralinę žalą. Tada jo žmona buvo nėščia paskutinį mėnesį, o jam buvo sutrikdyta sveikata, buvo mėnesį laiko gavęs nedarbingumo lapelį. Tada buvo sunku gyventi jis įlindo į skolas, buvo gėda prieš kaimynus visi žiūrėjo kaip į mušeiką, buvo nemalonu. Jis nežino kaip pas kaltinamąjį atsirado žaizda galvoje, atbėgęs skirti R. M. per galvą gulsčiuku jam netrenkė nes trenkė tik per koją, jis niekada nebuvo įsigijęs dujinio ginklo. Jis yra baustas už pneumatinio ginklo nešimą, prieš du metus.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji J. P. parodė, kad 2009-09-09 17.50 valandą ji grįžo iš darbo. Pravažiuodama pro savo namus, matė kaip N. T. su savo zapu važinėja gatve. Kai ji įėjo į kambarį netrukus parvažiavo R. su S., tada ji žiūrėjo per langą ir matė kaip priėjęs N. T. ranka rodė į mašiną ir „kirto“ R. P.. Tada ji išėjo į lauką ir sakė: „ką čia darot, baikit“. Jie jau buvo susiėmę, mušėsi, vėliau išsiskyrė, tada R. priėjo prie savo mašinos ir pradėjo koliotis visokiais žodžiais, spjovė jai. Tada jis norėjo jai „kirsti“, bet ji buvo toliau. Tada vėl „kirto“ R., vėl susimušė. Vėliau atvažiavo jo tėvas su broliu, ji prašė jų, kad jie

vežtūsi nuo kiemo kaltinamąjį ir nesimuštų. Kaltinamojo brolis pirmiausia puolė ant R. ir su N. spardė R.. Tada jos žentas pradėjo šaukti, kad jau dviese mušti negali ir paėmęs gulsčiuką „kirto“ N.. T. N. ir jo brolis atšoko. T. N. griebė R. ir suplėšė maikę, ir nubėgo į mašiną. N. atsidaręs dureles pasiėmė pistoletą ir pradėjo rėkti, kad visi bėgtų. Tada nulėkė kaltinamojo tėvas su broliu ir jį įstūmė į mašiną ir išvežė, o kaltinamasis ranką iškišęs per automobilio langą iššovė. Tada jie iškvietė policiją ir laukė. Kaltinamasis jai „kirto“ vieną kartą, bet nepataikė, o paskui dar kartą „kirto“ ir „kratė“ savo lytinius organus, ją koliojo visokiais žodžiais. Į klausimus atsakė: „kirto“ jai rankos kumščiu, bet gerai nepasiekė, nes ji atlenkė galvą ir tik pramušė lūpą, jis jai vieną smūgį sudavė, ji matė, kaip jis praeidamas spirė į automobilio šoną ir įlenkė dureles. Ji dėl jos sumušimo nuvažiavo pas šeimos gydytoją nes jai buvo ididelis spaudimas ir prakirsta lūpa. Su gulsčiuku N. trenkė, tada kai jie abu su broliu spardė R.. Su tuo gulsčiuku N. trenkė per nugarą ar per šoną. N. T. jai spjovė su krauju ant akių. Su pistoletu kaltinamasis iššovė važiuojant ant posūkio, iškišęs ranką pro automobilio langą į viršų.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji S. P. parodė, kad 2009-09-09 apie 18 valandą ji su vyru grįžo į namus. Tada buvo atvykęs N. T. ir jos vyras paklausė, kodėl jo automobilio kreivas ratas, tada jis lyg supykdamas kibo ir jie susimušė. Ji buvo devintą mėnesį nėščia stengėsi nežiūrėti, kad jai nepakenktų. Jos vyras buvo visiškai blaivus, o N. visokiais žodžiais prie jo priekabiavo, stumdėsi mušėsi. Ji matė kaip jis puolė jos mamą, įžeidinėjo visokiais žodžiais, trenkė jai į lūpą. Vėliau atvažiavo N. brolis ir nieko nesiaiškinę su broliu puolė ant jos vyro. Tai matydamas R. M. stengėsi jį apginti, nes nesąžininga dviese vieną pulti. Jis pribėgo ir su gulsčiuku jam trenkė ir taip išskyrė. Bet N. nenurimo ir toliau ją puolė ir sakė, „kad tu persileistum“. Ji patyrė labai didelį stresą, nes gyvenime to nebuvo mačiusi. Jis ją vijosi aplink namą rėkdamas „kad tu persileistum“, ji nubėgo pas kaimynus B.. Ji dar matė kaip jos vyrui kaltinamasis sudraskė maikę. Paskui jo tėtis su broliu kaltinamąjį įstūmė į mašiną ir šis bevažiuodamas iššovė. Ji matė, kaip buvo suduoti smūgiai jos mamai. T. jai vieną kartą sudavė atbula ranka, bet nepataikė, o kitą kartą sudavė į lūpą ir ją prakirto.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjes R. M. parodė, kad tą dieną jis dirbo prie namo, kalė lenteles nuo gatvės pusės. Kaltinamasis atvažiavo A. J. mašina, bet ją vairavo G. M. ir jie sustojo prie jo. Visi kalbėjosi apie darbus ir tada grįžo R. P. iš darbo su savo mašina. Kaltinamasis prieš tai sakė, kad nori pasiimti savo zapą. Jis užsikūrė zapą, pravežė jį, parodė, kad jis važiuoja, sustojo, išlipo. Tada kaltinamasis pasakė, kad ir jis pavažiuos tuo zapu. T. pravažiavęs sugrįžo ir matėsi, kad dėšinėje pusėje skersai stovėjo ratas. Tuo metu grįžo R., pasisveikino ir sako: „ žiūrėk, kažkas pasidarė, zapo ratas – „išklišęs“. T. T. priėjo prie jo ir sako: „tu ką čia mano zapą nori sudeginti“ ir kilo konfliktas ir N. jam trenkė. Iš pradžių N. trenkė ir jie abu susikibo. Abu buvo nukritę ant žemės, pradžioje lyg patys išsiskyrė, po to vėl šnekėjo, vėl susikibo. Kaip kaltinmais sudavė J. P. nematė, bet matė kraują jai bėgantį iš lūpos. Jis įvykį stebėjo už keletą metrų. Vėliau atvažiavo kaltinamojo brolis su tėvu jie iššoko iš mašinos ir brolis su N. užpuolė R.. Tada jis priėjęs skyrė, bet jo neklausė tada jis su gulsčiuku sudavė. Kai jis sudavė R. gulėjo ant žemės, o jie dviese iš viršaus jį spardė ir daužė. Jis nežino kaip N. buvo praskelta galva, gal kai jie abu vartėsi ant žemės. Jis su gulsčiuku tikrai ne per galvą trenkė, bet per šoną, tada R. gulėjo ant pilvo, o jie jam ant nugaros užlipę rankom, kojom, keliais kažkaip daužė, jis tik sudavė per kairį šoną. Jis nežino, kada jam buvo sulaužytas pirštas.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji S. M. parodė, kad tą dieną ji buvo namuose, tvarkėsi ir per langą pamatė įvažiuojant A. J. mašiną, kurią vairavo G. M.. Tarp atvažiavusių byvo ir kaltinamasis, kuris šnekėjo su R., vėliau priėjo prie jos su alaus skardine rankoje ir pradėjo ją įžeidinėti. Ji G. paklausė, kodėl ji čia atsivežė. G. sakė, kad T. prašė sustoti, nes jam reikėjo pasiimti zapą. Jos stovėjo ir šnekėjo kai pamatė jog jis su tuo zapu išlėkė iš kiemo, pirmyn atgal, nulėkė į miestelį, apsisuko prie apylinkės, tada vėl - į miestelį, vos nepadarė avarijos. Paskui sugrįžo pastatė zaparožietį, išlipo, šnekėjo ir tada grįžo R. su savo žmona. Vėliau išgirdo triukšmą ir pamatė N. smogiant R.i. T. N. su R. pradėjo muštis, jie abu nukrito prie mašinų. Išėjusi mama, liepė jiems baigti, bet jos neklausė. Jie buvo išsiskyrę bet vėl užpuolė R. ir jie vėl susimušė. Vėliau atvažiavo jo brolis su tėčiu ir ji matė, kad N. ir D. T. spardė jos brolį R.. Tada jos brolis buvo priklupęs, palinkęs, o jie kaip katinai supuolę jį daužė. Jie daužė jį rankomis ir kojomis. Tada atbėgęs jos vyras trenkė su gulsčiuku, kad išskirtų. Jis trenkė 1 kartą gulsčiuku, kur tiksliai negali pasakyti. Kaip buvo sužalota J. P. pasakyti negali, nes seniai buvo, bet matė, kai kaltinamasis mosikavosi prieš mamą ir kai mama atsisuko matė jos prakirstą lūpą, taip pat matė kaip jis spjovė ant jos. Vėliau kaltinamąjį jo tėvas ir brolis įgrūdo į mašiną ir bevežant namo ant posūkio kaltinamasis iškišęs ranką iššovė iš dujinio pistoleto į orą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad 2009-09-09 apie 18 valandą ėjo gatve pro šalį ir tuo momentu matė pravažiuojančią mašiną ir girdėjo iš jos šaudant. Į klausimus atsakė: “ jis girdėjo šūvį iš pravažiuojančios mašinos, šovė keleivis, atidaręs langą.“

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. T. parodė, kad jam paskambino ir pasakė, kad muša jo sūnų. Jis atvažiavo į įvykio vietą ir matė N. stovintį sumuštą, kruviną, su suplėšytais baltiniais. Jis tada atvažiavo su kitu sūnumi. Kai tik jie išlipo iš automobilio visi pradėjo bėgti, kas su pagaliu, kas su lenta ir pradėjo mušti. R. P. davė su vamzdžiu N. per galvą, moteris buvo su pagaliu, bet pati nepuolė, o jos vyras - su lenta. Moteris nesudavė, tik turėjo pagalį. To vyro, kuris atbėgo su lenta čia nėra. Šitas asmuo (rodo į nukentėjusį R. M.) pasiėmė gulsčiuką ir pradėjo mušti N., kitas jo sūnus tuo metu taip pat buvo ant kiemo. Jis prašė N. sėsti į mašiną, jo nemušė, R. M. pasiėmė gulsčiuką ir bėgo, jis jo prašė, kad nemuštų, bet jis prabėgęs prie N. iš nugaros per kojas ir nugarą pradėjo daužyti. Kiek kartų sudavė negali pasakyti. Tuo metu kitas sūnus buvo kieme, puolė juos skirti, ne muštis, bet skirti. N. davė su gulsčiuku per kojas, negali pasakyti per kurią vietą. Po tų smūgių atbėgo R. P. ir kirto vieną kartą su vamzdžiu N. per galvą ir pataikė į pakaušį. R. P. tėvas dar atbėgo su lenta, bet jo nemušė. Jis su D. N. įsisodino į mašiną ir išvažiavo. Sūnus po smūgių sukniubo todėl jį įsisodino į mašiną ir išvažiavo. Bevažiuojant sūnus krapštė dujinį pistoletą ir šis pistoletas iššovė. Pistoletas iššovė automobilio viduje. Jis automobilį vairavo, kitas sūnus sėdėjo ant galinės sėdynės, automobilio langas buvo atidarytas, galėjo būti, kad pistoletas buvo iškištas per langą. Jis nematė ar sūnaus ranka buvo iškišta per automobilio langą. Kai važiavo vaikai aplinkui nevaikščiojo, išsukus už 8 m. matė vaiką, ten daug žmonių buvo. Po šio incidento jis sūnų nuvežė į gydymo įstaigą, policija liepė kreiptis į med.įstaigą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. M. parodė, kad jis matė konfliktą, nes su žmona važiavo pro šalį. Konfliktas įvyko kai iš darbo grįžo R.. Jie susistumdė, apsikoliojo, pasispardė, pasidaužė, kaltinamasis spyrė į automobilio dureles. T. R. iššoko su daiktu panašiu į ginklą ir davė jam į galvą kelis kartus, tada jis nukrito ant šaligatvio.Konfliktas buvo dėl automobilio laikymo, kažkokių pinigų. Kieme susirinko visa R. šeima, išėjo žiūrėti kaimynai, visi puoilė, visi ginėsi. R. išsitraukė daiktą panašų į ginklą ir smūgiavo N. T. į galvą gal 2-3 kartrus. Paskui atvažiavo kaltinamojo tėvas ir N. T. buvo įsodintas į mašiną, jis iššoko, išsitraukė dujinį pistoletą ir pašaudė į orą, jis šaudė ir lauke ir mašinoje, šaudė į ora gal 2-3 kartus.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. T. parodė, kad jis su tėvu atvažiavo gelbėti brolio. Jis atvažiavęs matė, kad R. P. daužo brolį su „lapčyvu“ ( parodė į R. M.) su gulsčiuku, kuris 2 kartus trenkė broliui per galvą, paskui jie vedė brolį į mašiną ir atbėgo R. P. tėvas su mediniu pagaliu, pradėjo daužyti brolio zaporožietį. R. P. sudavė su metaliniu vamzdžiu per nugarą, kiek kartų nežino. Jis brolį įsodino į automobilį važiavo namo ir bevažiuojant brolis iššovė iš dujinio pistoleto, jį traukdamas iš dėtuvės, kuri yra mašinos panelėje. Jis iššovė netyčia rankos nebuvo iškišęs.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. B. parodė, kad ji pačio įvykiuo nematė. Tada ji parvažiavo su vyru iš kaimo ir jau buvo atvažiavę pareigūnai. S. P. būdama nėščia labai verkė. Ji matė aptaškytus J. P. drabužius ir jos patinusį veidą. Kaip buvo sužalota J. P. nematė tik girdėjo ją sakant, jog jai per veidą davė kaltinamasis.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. T. parodė, kad ji tada buvo namuose kai vyras parvežė sūnų visą kruviną. Sūnus jai pasakojo, kad įvyko konfliktas, sūnus buvo išgėręs. Tėvas jai sakė, kad sūnų sužalojo su vamzdžiu. Ji apžiūrėjo sūnaus galvą ji buvo kruvina, atrodo ją daužė su gulsčiuku, kad N. buvo suduota su pistoleto rankena nesakė, apie tai nesakė ir jos sūnus.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2009 m. rugsėjo 9 d. buvo apžiūrėta įvykio

vieta – esanti (duomenys neskelbtini) ir namo kieme rastas automobilis Audi 90 v/n (duomenys neskelbtini), kurio ant vairuotojo dyrelių stebimas įdubimas ir kieme rasti suplėšyti žalios spalvos marškinėliai.( t. 1, b. l. 5-10).

Iš Alkotesterio parodymų šaknelės matyti, kad 2009-09-09, 18:48 atlikus R. P. blaivumo testą nustatyta 0.00 promilių ( t.1, b.l. 18).

Iš specialisto išvados matyti, kad R. P. konstatuota dešinės plaštakos pirmo delnakaulio lūžis, poodinė kraujosruva kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešiniame žaste. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais šešių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Dėl dešinės plaštakos pirmo delnakaulio lūžimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ( t. 1, b. l. 20).

Iš specialisto išvados matyti, kad J. P. konstatuota viršutinės lūpos sumušimas, sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti rankos kumštis, koja apauta batu. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, galėjo būti padarytas 2009-09-09. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ( t. 1, b.l. 29).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 8 mm. kalibro pusiau automatinis dujini-garsinis pistoletas „Blaw mini 2003“ Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b.l. 68-71).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti įvykio vietoje rasti suplėšyti R. P. marškinėliai ( t. 1, b.l. 73-74).

Šalies argumentai

Iš R. P. civilinio ieškinio matyti, kad jis reiškia ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos. Civiliname ieškinyje nurodo, kad dėl N. T. veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo kaip nusikaltimo aukos reputacija, akivaizdžiai sumažėjo bendravimo galimybės su artimaisiais ir nėščia žmona ( t. 1, b.l. 16)

Kaltinamojo N. T. nusikalstama veika pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. kvalifikuota teisingai, nes jis iš chuliganiškų paskatų nukentėjusiam R. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Tokią išvadą teismas padarė iš teisme ištirtų įrodymų. Nukentėjusio R. P. sveikatos sužalojimo laipsnis ir mechanizmas yra nustatytas iš kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, specialisto išvados.

Specialisto išvadoje nustatytas nukentėjusio sužalojimų aplinkybes patvirtina visi byloje apklausti nukentėję ir liudytojai bei dalinai patvirtina pats kaltinamasis, nurodydamas kad padaryti sužalojimai galėjo atsirasti jam grumiantis su R. P.. Nukentėjusio R. P. parodymai atitinka kitų nukentėjusių parodymus, yra nuoseklūs ir teismas jais netikėti neturi pagrindo.

Teismas nenustatė, kad kaltinamasis N. T. sužalotų nukentėjusį gindamas save, nes iš ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamajam tiesiogiai negrėsė joks realus, akivaizdus pavojus nei gyvybei nei sveikatai. Priešingai jis buvo neblaivus, konflikto iniciatorius, konfliktavo privačioje teritorijoje su keliais jam gerai pažįstamais nukentėjusiais. Teismas įvertinęs įrodymus nenustatė, kad kaltinamajam buvo suduoti pirmi smūgiai į viršugalvį daiktu panašiu į pistoletą.

Kaltinamojo N. T. nusikalstama veika kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d. teisingai, nes jis pažeisdamas viešo sugyvenimo taisykles, būdamas neblaivus, panaudojo fizinę jėgą prieš J. P. ir jai nežymiai sutrikdė sveikatą, vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusių atžvilgiu ir sugadino svetimo automobilio dureles, bei pažeidęs viešąją tvarką, išvykdamas iš nusikaltimo padarymo vietos šaudė dujinių pistoletų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis tęstiniais chuliganiškais veiksmais sutrikdė viešąją tvarką ir visuomenės rimtį dėl ko buvo iškviesta policijos pareigūnai.

Šias išvadas teismas padarė iš pačio kaltinamojo, nukentėjusių, liudytojų parodymų, daiktinio įrodymo - dujinio pistoleto, rastos šovinio tūtelės, suplėšytų marškinėlių.

Teismas nesivadovauja liudytojų S. T., G. M. ir D. T. parodymais, kadangi jie yra prieštaringi, jų parodymai – jog kaltinamasis buvo mušamas metaliniu vamzdžiu, pagaliu, lenta, daiktu panašiu į ginklą neparemti jokiais kitais įrodymais, šie liudytojai (S. T. ir D. T.) yra kaltinamojo giminaičiai, o G. M. – kaltinamojo draugas.

Teismas vertindamas kaltinamojo veiksmus būtinosios ginties, aspektu, nenustatė šių kaltinamojo atsakomybę šalinančių aplinkybių, kadangi kaltinamajam negresė joks realus akivaizdus pavojus gyvybei, sveikatai ir turtui. Kaltinamasis buvop neblaivus ir buvo konflikto iniciatorius jam svetimoje teritorijoje.

Pareikštas civilins ieškinys tenkintinas dalyje. Prašomos neturtinės sumos dydis mažinamas iki 1000 Lt, nes ši suma atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus. Be to teismas atižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, kaltinamasis yra jauno amžiaus, nedirbantis, nesukėlė labai sunkių pasekmių, be to nukentėjęs nesiėmė priemonių išvengti konflikto, pats aktyviais veiksmais gynėsi ir tuo pačiu

provokavo neblaivų kaltinamąjį, nors turėjo galimybę neatsakyti į smurtinius veiksmus ir iškviesti viešąją tvarką užtikrinančius policijos pareigūnus.

Teismas lengvinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatė, kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, kad anksčiau yra teistas, neatlygino padarytos žalos, nedirba, charakterizuojamas patenkinamai, yra jauno amžiaus, vedęs.

Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai kad yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl teismas taiko LR BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atideda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115, 297, 302-305, 307, 308 str., teismas

nusprendė:

N. T. pripažinti kaltu:

Padarius LR BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam 1 (vienus) metus 4 ( keturis) mėnesius laisvės atėmimo bausmę.

Padarius LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam 1 (vienus) metus laisvės atėmimo bausmę.

LR BK 63 str. 1 d., 5 d. pagrindais paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienus) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

LR BK 75 str. pagrindais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę 5 MGL (650 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis N. T. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Patenkinti civilinį ieškinį dalinai ir iš kaltinamojo N. T. priteisti 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo R. P. naudai.

Daiktinius įrodymus - marškinėlius paimtus įvykio vietoje ir 8 mm. kalibro šovinio tūtelę, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip beverčius.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vytautas Turauskis