Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2017-03-29 · Byla Nr. TS-17-416/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-29
Bylos Nr.
TS-17-416/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Nuteistasis
A. J.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 29 d.Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. J.

skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-217, susipažinęs su skundo medžiaga, nuteistojo asmens byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teisme 2017-03-10 gautas nuteistojo A. J. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2017-03-02 Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir prašo jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Skunde pažymima, jog Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neatsižvelgė į nuteistojo dedamas pastangas, kad būtų paleistas lygtinai, jog vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Mano, jog Komisijos nutarimas nepagrįstas, pažymi, kad jam skirtos nuobaudos negalioja jau 5 metus, jis yra 5 kartus skatintas, mokosi, turėtų gyvenamąją vietą bei butų įdarbintas. Pažymi, jog lygtinio paleidimo klausimą Komisija nagrinėjo ne pilnos sudėties ir tai turėjo įtakos jos sprendimui. Teismo prašo patenkinti jo skundą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą dėl Komisijos nutarimo, prašo teismo jo netvirtini. Prokurorė nurodė, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 41 straipsnio 2 dalyje, numatyti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Prokurorės nuomone, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nuteistasis bausmės atlikimo metu baustas drausminėmis nuobaudomis, kas sudaro pagrindą manyti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Prokurorė pažymi, jog nuteistasis atlieka bausmę už nusikaltimus, keliančius didelį pavojų žmogaus sveikatai, prokurorės vertinimu, nuteistasis neatlikęs dar didelės bausmės dalies, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Teismas nustatė, kad A. J. nuteistas 2014-02-21 Kauno apygardos teismo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskiriant subendrintą 8 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Užskaitytos 2 dienos. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 3 metai 15 dienų.

2017-03-02 Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-217 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, 3 Komisijos nariams balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Bausmės atlikimo metu 5 kartus skatintas. Dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos namuose dirba, mokosi. Komisija pažymėjo, jog nuteistasis už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus buvo baustas 3 kartus, nors nuobaudos nebegaliojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Be to, dabartiniai nusikaltimai yra sunkesnis už ankstesnius nusikaltimus. Nuteistasis anksčiau teistas 4 kartus, anksčiau jo atžvilgiu taikytas tiek lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tiek bausmės vykdymo atidėjimas, įstatymas „Dėl amnestijos akto“, tačiau nuteistasis sistemingai darė nusikalstamas veikas, visa tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina, atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis buvo anksčiau teistas 4 kartus, nusikaltimai sunkėjo. Anksčiau jo atžvilgiu taikytas tiek lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tiek bausmės vykdymo atidėjimas, įstatymas „Dėl amnestijos akto“. Šiuo metu, nuteistasis atlieka subendrintą bausmę už kelių nusikaltimų padarymą iš kurių du priskirtini sunkių nusikaltimų kategorijai. Padaryti nusikaltimai, ankstesnių teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai- nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Be to, nuteistasis, nesugebėjo laikytis nustatytų taisyklių ir pataisos namuose ( 3 kartus baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus), kas leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Akivaizdu ir neginčytina, kad aplinkybės, jog nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais, kuria ateities planus, bausmės atlikimo metu 5 kartus skatintas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, įgijo specialybių, dirba, teigiamai charakterizuoja A. J. bei patvirtina jo elgesyje esant tam tikrų korekcijos požymių, ką pagrįstai savo nutarime konstatavo ir Komisija. Tačiau vis tik pažymėtina, kad taikant BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas ir sprendžiant dėl kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės, vertinama ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad ateityje jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Nors nuteistasis teigia, kad Komisijos priimtas nutarimas nepagrįstas, tačiau tokiai išvadai padaryti nėra jokio pagrindo, komisijos nutarimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas ir nekeliantis jokių abejonių, pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Formaliųjų įstatymu nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Pažymėtina, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-237 pakeistas Teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymas Nr. 1R-154 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“. Pakeistuose Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatuose (toliau – Nuostatai), kurie įsigaliojo nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., nurodyta, jog Komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra Komisijos narys (Nuostatų 6 p.). Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių (Nuostatų 22 p.), tai yra, ne mažiau kaip 4 nariai. Nuostatų 34 p. nurodyta, kad komisijos sprendimai priimami komisijos posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Taigi, pagal Nuostatų 34 p. redakciją komisijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Bylos duomenimis nustatyta, kad Komisijos posėdyje dalyvavo 5 Komisijos nariai, tarp jų ir Komisijos pirmininkė. Komisija galėjo dirbti, kadangi posėdyje dalyvavo daugiau kaip pusė Komisijos narių. Balsuojant dėl lygtinio paleidimo taikymo A. J. „už“ balsavo 2 komisijos nariai iš 5 dalyvavusių, o „prieš“ balsavo 3, taigi sprendimas taikyti lygtinį paleidimą buvo priimtas komisijos posėdyje dalyvavusių komisijos narių balsų dauguma, kaip tai nurodyta Nuostatų 34 punkte. Taigi nuteistojo argumentas dėl Komisijos nepilnos sudėties taip pat atmestinas.

Nors nuteistasis atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau ir likusi bausmės dalis šiuo metu vertintina kaip pakankamai didelė- nuteistasis 2015-12-16 dienai faktiškai atlikęs 1/2 bausmės. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis A. J., būdamas laisvėje, šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl tenkinti skundą dėl jame nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Nuteistojo A. J. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. kovo 2 d., nutarimo Nr.81/04-217 panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimondas Noreika