- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-01
- Bylos Nr.
- N-444-1092-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00583-2009-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarties V. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – ir Institucija) 2009 m. spalio 5 d. nutarimu nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nutarime nurodyta, kad iš V. I. buvo gautas pranešimas, jog 2009 m. rugpjūčio 7 d., apie 15 val., į jo automobilį „MG ZT“ kilus konfliktui įvažiavo iš matymo pažįstamas Mindaugas, vairuodamas automobilį „FORD MONDEO“, ir pasišalino iš įvykio vietos. Įvertinus prieštaringus eismo dalyvių paaiškinimus, eismo įvykio schemą, automobilių apgadinimus bei tai, kad nenustatyta liudytojų, galinčių suteikti papildomos informacijos, konstatuota, kad nepakanka įrodymų, kurie patvirtintų kurio nors iš eismo dalyvių kaltę.
Šalies argumentai
V. I. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. spalio 5 d. nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai. Nurodė, kad policijos pareigūnai netinkamai ištyrė aplinkybes, nes padarė tik vieną jo automobilio galinės dalies fotonuotrauką, iš kurios nėra matyti viso apgadinimo. Institucija netyrė automobilių apgadinimų, neapklausė įvykio liudininkų, t. y. kartu su juo buvusių asmenų ir VĮ „Regitra“, prie kurios kilo eismo įvykis, darbuotojų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi V. I. skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad byloje esant prieštaringiems eismo dalyvių paaiškinimams, taip pat nenustačius automobilio „MG ZT“ sugadinimų bei nesant objektyvių duomenų apie eismo įvykį pareiškėjo nurodytu laiku ir vietoje, nutarimas administracinio teisės pažeidimo teisenos nepradėti buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai.
II.
Apeliaciniu skundu V. I. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Mano, kad byloje esantys įrodymai patvirtino, kad jo automobilis buvo apgadintas. Pažymi, kad G. B. parodymai ir rašytinis paaiškinimas prieštaringi. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų T. T. ir A. D. parodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas pradedamas gavus informacijos apie padarytą administracinį teisės pažeidimą bei surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas konkrečiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) straipsnyje. Konstatavus, kad minėtos sąlygos įvykdytos, surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, išskyrus tuos ATPK aptartus atvejus, kai protokolas nesurašomas. Priešingu atveju, t. y. tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių teisės pažeidimo faktą, arba paaiškėjus, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, tyrimas negali būti tęsiamas. ATPK 250 straipsnyje numatytos aplinkybės, kurioms esant administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Viena tokių aplinkybių – kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Institucija pagrįstai priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos.
Vairuotojo atsakomybė už eismo įvykio sukėlimą numatyta ATPK 127 straipsnyje. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, atsakomybę užtraukia Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi tam, kad vairuotojas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir kad šis pažeidimas sąlygojo kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad tarp apelianto V. I. ir G. B. prie VĮ „Regitra“ kilo konfliktas. Prie G. B. ir kartu su ja buvusios R. Ž., vairuodamas automobilį „FORD MONDEO“, buvo privažiavęs M. V. (b. l. 42-43). Nors apeliantas tvirtina, kad M. V., vairuodamas automobilį atbuline eiga, atsitrenkė ir stūmė jo automobilį „MG ZT“, taip jį apgadindamas, šių aplinkybių byloje esantys įrodymai nepatvirtina.
Visų pirma pažymėtina, kad Institucija, gavusi pirminę informaciją apie eismo įvykį, atliko visapusišką ir objektyvų nurodyto įvykio tyrimą. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nubraižė eismo įvykio vietos schemą, kurioje nurodė, kad ant automobilio „MG ZT“ rasti galinio bamperio apgadinimai (b. l. 15). Kaip matyti iš eismo įvykio vietos schemą braižiusio pareigūno V. P. parodymų, pareigūnui iš karto kilo įtarimų dėl automobilio „MG ZT“ apgadinimo, kadangi apgadinimas buvo apdulkėjęs ir, pasak pareigūno, padarytas kaip su adata. Pareigūnas taip pat paliudijo, kad nors apgadinimas buvo senas, tačiau jį vis tiek nurodė eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 42). Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas pareigūnas A. J. parodė, jog tik po kelių dienų į policijos komisariatą atvykęs V. I. parodė tikslią savo automobilio apgadinimo vietą bei kad nurodyti apgadinimai negalėjo atsirasti V. I. nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 55). Pažymėtina, kad transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad automobilis „FORD MONDEO“ apgadintas iš visų pusių, tačiau apgadinimai seni (b. l. 19). Taigi surinkti įrodymai nepatvirtina, kad apelianto nurodytas automobilio „MG ZT“ apgadinimas atsirado jį stumiant automobiliu „FORD MONDEO“ bei kad tarp automobilių „MG ZT“ ir „FORD MONDEO“ buvo kontaktas. Tokiu būdu policijos pareigūnai nenustatė, kad 2009 m. rugpjūčio 7 d., apie 15 val., VĮ „Regitra“ aikštelėje, esančioje Raudondvario pr. 263, būtų kilęs eismo įvykis.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Institucija, nenustačiusi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, pagrįstai, vadovaudamasi ATPK 250 straipsnio 1 punktu, kuris numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nepradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Institucijos nutarimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, todėl jis paliktinas nepakeistas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria V. I. skundas netenkintas, paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. I. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.