Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjai I. B., kuri yra ir nepilnametės pareiškėjos E. B. atstovė pagal įstatymą,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui R. G.,

suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. B. ir nepilnametės E. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo ir dėl teismo leidimo atsisakyti palikimo išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos I. B. ir nepilnametė E. B., atstovaujama atstovės pagal įstatymą I. B., kreipėsi į teismą prašydamos:

- atnaujinti nepilnametei E. B. praleistą įstatyme nustatytą terminą atsisakyti (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo T. V. palikimo;

- išduoti I. B. teismo leidimą atsisakyti nepilnametės E. B. vardu (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo T. V. palikimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėja I. B. ir jos atstovė advokato padėjėja R. V. palaikė pareiškimą – prašė jį tenkinti – ir paaiškino: (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos I. B. sutuoktinis T. V., kuris yra pareiškėjos mažametės dukters E. B. tėvas. Pareiškėja I. B. į notarą dėl mirusio sutuoktinio ir mažametės dukters tėvo palikimo nesikreipė, nes žinojo, kad T. V. neturėjo nei transporto priemonių, nei nekilnojamojo turto. 2021 m. liepą pareiškėja I. B. gavo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimą, kad per įstatymo nustatytą terminą niekas nepriėmė, bet ir neatsisakė mirusio T. V. palikimo, nors yra mirusiojo pirmos eilės nepilnametė įpėdinė. Suinteresuotas asmuo pasiūlė teisės aktų nustatyta tvarka sutvarkyti mirusio nepilnametės dukters palikimo priėmimo ar atsisakymo klausimą, nes tik tada mirusiojo turtą gali priimti valstybė. Nedelsiant pareiškėja I. B. kreipėsi kvalifikuotos teisinės pagalbos ir, atstovės advokato padėjėjos padedama, sužinojo apie mirusio sutuoktinio skolas: uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „K. S. Lithuania“ – 1347,22 Eur skolą ir 221,42 Eur vykdymo išlaidas; UAB „Julianus Inkaso“ – 223,47 Eur skolą kartu su vykdymo išlaidomis, t. y. visa mirusio T. V. skolų suma yra 1792,11 Eur, kas laikytina didele našta šiuo metu keturmetei murusiojo dukteriai, kuri neturi jokio turto, negali dirbti ir gauti pajamų, pati yra reikalinga globos ir išlaikymo.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškėjų I. B. ir nepilnametės E. B. pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodė, jog byla spręstina teismo nuožiūra.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas R. G. teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą – pareiškėjų I. B. ir nepilnametės E. B. pareiškimas galėtų būti tenkinamas, jei bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėtų, kad po T. V. mirties paveldimo turto balansas yra neigiamas. Tokiu atveju palikimo atsisakymas labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

Pareiškimas tenkintinas.

- nepilnametė pareiškėja E. B., gimusi (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mirusio T. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) duktė;

- pagal Testamentų registro duomenis mirusio T. V. palikimo iki šiol niekas nepriėmė;

- pagal Kelių transporto priemonių registro ir Nekilnojamojo turto registro duomenis T. V. nuosavybės teise neturėjo nei transporto priemonių, nei nekilnojamojo turto;

- pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis buvo pradėta ne viena vykdomoji byla dėl skolų išieškojimo iš T. V.: trys vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo UAB „K. S. Lithuania“ naudai (pagal antstolio pažymą išieškotina 1347,22 Eur skola ir 221,42 Eur vykdymo išlaidos); viena vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo UAB „Julianus Inkaso“ naudai (pagal antstolio pažymą išieškotina 223,47 Eur skola kartu su vykdymo išlaidomis). Be to, yra duomenų apie dar vieną vykdomąją bylą, kuri nėra užbaigta – dėl 587,78 Eur skolos išieškojimo UAB „Intrum Lietuva“ naudai.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad:

- (duomenys neskelbtini) mirusio T. V. palikimo atsiradimo vieta yra Vilniaus miesto savivaldybė, kur jis mirė ir buvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos adresą: (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.4 straipsnis);

- nepilnametė pareiškėjos I. B. duktė E. B. yra (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo T. V. pirmos eilės įpėdinė ir turi teisę po tėvo mirties paveldėti jo turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 ir 5.11 straipsniai).

Nepilnametis vaikas yra nuosavybės teisinių santykių subjektas, t. y. vaikas turi teisę į nuosavybę, kurią saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai. Nepilnametis, nesvarbu kokio jis yra amžiaus, gali būti turto savininkas. Nuosavybės teisę į tam tikrą turtą nepilnametis gali įgyti įvairiais būdais: gauti kaip dovaną, darbo užmokestį, stipendiją, išlaikymą, laimėti loterijoje ir kita. Vienas iš nepilnamečio vaiko nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 4.47 straipsnio 1 dalis).

Užtikrindamas vaiko turtinių teisių apsaugą, įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje įtvirtino tėvų ir vaikų turto atskyrimo modelį (Lietuvos Respublikos CK 3.161 straipsnio 4 dalis). Jo taikymas lemia tam tikras pareigas tiek tėvams (pavyzdžiui, tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaiko interesams), tiek ir tretiesiems asmenims (pavyzdžiui, nenukreipti išieškojimo į nepilnamečių vaikų turtą pagal tėvų kreditorių reikalavimus). Nepaisant tėvų ir vaikų turto atskyrimo, tėvai turi nemažai teisių, susijusių su jų nepilnamečių vaikų nuosavybe (Lietuvos Respublikos CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Siekiant, kad šių teisių įgyvendinimas atitiktų geriausius vaiko interesus, įstatymų leidėjas įtvirtino išankstinę teismo kontrolę tėvams sudarant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu (Lietuvos Respublikos CK 3.188 straipsnis). Paveldėjimo teisiniuose santykiuose ši kontrolė įgyvendinama teismui pagal nepilnamečio vaiko tėvų prašymą sprendžiant, ar išduoti leidimą tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Tokia kontrolė yra vienas iš būdų, kuriais užtikrinama nepilnamečio vaiko turtinių teisių, taip pat viešojo intereso apsauga.

Lietuvos Respublikos CK 5.50 ir 5.60 straipsniai bei bendrasis privatinės teisės autonomijos principas suponuoja, kad įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti. Tačiau, kaip ir kiekviena teisė, pastaroji nėra absoliuti, ypač dėl atsisakymo priimti palikimą nepilnamečio asmens vardu arba tais atvejais, kai priimti palikimą atsisako nepilnamečio skolininkas (pavyzdžiui, asmuo, turintis teikti jam išlaikymą). Dėl šios priežasties svarbu nustatyti, kokiais atvejais ir kokiems pagrindams esant palikimo atsisakymas nepažeidžia nepilnamečio teisių ir teisėtų interesų bei kokie teisiniai instrumentai gali būti taikomi, jei tokių pažeidimų atsiranda.

Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Taigi įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (Lietuvos Respublikos CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Įpėdinio, tiek paveldinčio teisę į privalomąją palikimo dalį, tiek pagal testamentą ar įstatymą, teisinis statusas yra vienodas, todėl nepilnametis, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo, paveldi ne tik palikėjo turtą, bet ir jo skolas, jei tokių esama.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Tačiau įpėdins turi teisę ir atsisakyti palikimo (Lietuvos Respublikos CK 5.60 straipsnio). Palikimą privalu priimti arba atsisakyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 ir 5.60 straipsnių 1 dalys). Šiuos įstatyme nustatytus palikimo priėmimo ir atsisakymo terminus teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminai praleisti dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos CK 5.57 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos teismų praktika).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą.

Nagrinėjamu atveju jau yra praleisti terminai priimti ar atsisakyti (duomenys neskelbtini) mirusio T. V. palikimo, tačiau mažametė mirusiojo duktė E. B. negalėjo, o ir negali, šios teisės įgyvendinti pati. Vien šios priežasties pakanka, kad būtų atnaujintas ne dėl vaiko, o dėl jo atstovo ar atstovų kaltės praleistas įstatyme nustatytas palikimo priėmimo ar jo atsisakymo terminas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Atsižvelgus į tai, nepilnametei E. B. praleistas įstatyme nustatytas terminas atsisakyti (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo T. V. palikimo atnaujintinas.

Be to, teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme ištirtus įrodymus, ir nustatęs, kad nagrinėjamu atveju nepilnametės E. B. (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo T. V. paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. nėra jokio kito turto, tik skolos, daro išvada, jog pareiškėjos I. B. prašymas išduoti jai teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnametės dukters E. B. vardu tenkintinas, kadangi tai labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir nepažeidžia jo teisių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu ir 582 straipsnio 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti nepilnametei E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatyme nustatytą terminą atsisakyti (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo T. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo;

Išduoti I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo leidimą atsisakyti (duomenys neskelbtini) mirusio T. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo nepilnametės E. B., gimusios (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.

Nutarties dalis dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą. Kita nutarties dalis neskundžiama.