Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-181-651/2017

Teisėja Valdas Alška Teisminio proceso Nr. 1-01-1-055698-2016-5

2017 m. birželio 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. Z. ir M. E. (B.) apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo M. E. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę nurodyta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2016-11-28 iki 2017-02-24.

M. Z. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę nurodyta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2016-11-28 iki 2017-02-24.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. E. nuteistas už tai, kad pasikėsino padaryti plėšimą įsibraunant į patalpą, o M. Z. už tai, kad padėjo pasikėsinti padaryti plėšimą, įsibraunant į patalpą, o būtent:M. E. su M. Z., veikdami bendrai, siekdami pagrobti svetimą turtą, susitarė pavartojant fizinį smurtą bei įsibraunant į patalpą įvykdyti plėšimą ir sugalvojo tokį nusikalstamos veikos planą: sutarė surasti netradicinės seksualinės orientacijos vyriškį, ieškantį kito vyriškio intymiems santykiams, po to M. E. įgaus minėto asmens pasitikėjimą apsimesdamas, kad taip pat ieško vyriškio intymiems santykiams, ir tokiu būdu pateks (įsibraus) pas jį į namus, kur pavartodamas fizinį smurtą pagrobs nukentėjusiajam priklausantį turtą, o M. Z. padės jam (M. E.) patarimais, teiks priemones – padės pasišalinti iš nusikaltimo padarymo vietos ir išsigabenti pagrobtą svetimą turtą. Įgyvendindamas iš anksto sukurtą planą, 2016 m. lapkričio pabaigoje, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, jis (M. E.), apsimetęs netradicinės seksualinės orientacijos asmeniu, susipažino su A. T., ieškančiu kito vyriškio intymiems santykiams, ir iki 2016-11-28 telefonu periodiškai bendraudamas su A. T. įgijo pastarojo pasitikėjimą ir sutarė 2016-11-28, apie 17.00 val., susitikti prie prekybos centro „N“, esančio (duomenys neskelbtini), ir vykti pas A. T. į namus. 2016-11-28 apie 12.00 val. jis (M. E.) apie planuojamą susitikimą su A. T. pranešė M. Z. ir sutarė kartu vykti į susitikimo su A. T. vietą, dėl to jis (M. E.) kartu su M. Z. automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-11-28 iki 16.50 val. atvyko prie prekybos centro „N“, esančio (duomenys neskelbtini), kur jis (M. E.) su M. Z., pastarajam duodant patarimus, telefonu sutarė, kad jis (M. E.) nuvyks pas A. T. į namus ir sužinos pastarojo adresą, kurį praneš M. Z., kad šis galėtų automobiliu atvykti ir padėti jam (M. E.) išvykti iš nusikaltimo padarymo vietos bei išgabenti pagrobtą turtą. Po to jis (M. E.) apie 16.50 val. susitiko su A. T. ir pastarojo vairuojamu automobiliu „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko pas A. T. į namus, o M. Z. liko prie prekybos centro „N“ laukti jo (M. E.) nurodymų. Jis (M. E.) kartu su juo pasitikinčiu A. T. apie 18.00 val. atvyko prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur kėsinosi įsibraunant į patalpą ir pavartojant fizinį smurtą pagrobti svetimą A. T. turtą ir, padedant M. Z., pasišalinti iš nusikaltimo padarymo vietos, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes jis (M. E.) prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), o M. Z. prie prekybos centro „N“, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyti policijos pareigūnų.Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina abiejų nuteistųjų kaltę. Tai elektroninių ryšių tinklais užfiksuoti duomenys, slapto sekimo pažymos ir kiti įrodymai. Anot teismo, kaltinamųjų M. E. ir M. Z. veikos kvalifikuotos teisingai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį bei 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis M. E. (B.) pasikėsino padaryti plėšimą, įsibraunant į patalpą, o kaltinamasis M. Z. padėjo pasikėsinti padaryti plėšimą, įsibraunant į patalpą. Teismas nuteistiesiems paskyrė bausmes įvertinęs jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 13 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, rūšį bei motyvus ir sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. E. paskyrus sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį – laisvės atėmimą trejiems metams, o M. Z. paskyrus mažesnę bausmę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – laisvės atėmimą dvejiems metams (BK 56 str. 1 d.).Apeliaciniu skundu nuteistasis M. E. prašo peržiūrėti bylą ir patikrinti, ar jis yra pagrįstai nuteistas. Taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad nėra pagrindo tikėti jo pirminiais parodymais, nes juos davė paveiktas pareigūnų grasinimų, kurie, jei jis duos tinkamus parodymus, žadėjo nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn jo nėščios draugės. Apeliantas tvirtina, kad jis jokio plėšimo nebuvo suplanavęs ir jo nepadarė. Prašo vadovautis jo paskesniais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Apeliantas iš esmės neginčija, kad norėjo pasipelnyti iš nukentėjusiojo, tačiau tvirtina, jog jo veiksmai neatitinka jam inkriminuojamos veikos. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Z. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu, ir jį išteisinti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad, nuteistojo manymu, bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Iš apeliacinio skundo turinio galima manyti, kad apeliantas teismo šališkumą sieja su netinkamu įrodymų vertinimu, netinkamu įstatymų aiškinimu bei nuosprendyje padarytomis rašymo apsirikimo klaidomis. Be to, tvirtina, kad jam buvo atimta teisė į teisingą ir nešališką teismą, nes gynėjas neišnaudojo visų galimybių apginti jo teises ir interesus.Dėl įrodymų vertinimo apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, t. y. kylančių abejonių dėl jo kaltės neaiškino jo naudai, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Pasak apelianto, byloje nėra nė vieno fakto, neginčijamai patvirtinančio, kad jis padarė jam inkriminuojamą veiką. Priešingai, jo nekaltumą patvirtina liudytojų parodymai, užfiksuoti specialia įranga duomenys, patvirtinantys, jog jis dėjo pastangas sušvelninti nusikalstamą veiką. Be to, tvirtina, jog byloje nėra jokio užfiksuoto pokalbio, iš kurio būtų galima manyti, jog jis padėjo pasikėsinti vykdyti nusikaltimą. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra susiję su byla.Apeliantas M. Z. pateikė prašymą prie bylos medžiagos pridėti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2017-04-04 raštą Nr. 4-S-5468, kuris, jo manymu, patvirtina apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl teisėjo V. Alškos nekompetencijos.2017 m. gegužės 15 d. pateikė prašymą suteikti jam slaptažodį ir prisijungimo kodą prie Lietuvos teismų informacinės sistemos viešųjų ryšių duomenų.Teismo posėdžio metu nuteistojo M. E. gynėja advokatė D. Ivanauskaitė prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą. Nuteistojo M. Z. gynėja advokatė A. Matiukienė palaikė nuteistojo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Apeliaciniai skundai atmestini.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl nuteistojo M. E. (B.) apeliacinio skundo

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo peržiūrėti bylą dėl jo nuteisimo pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl jo kaltės.M. E. nuteistas už tai, kad pasikėsino padaryti plėšimą įsibraunant į patalpą, t. y. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Skunde iš esmės keliamas klausimas dėl įrodymų vertinimo. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai rėmėsi jo pirminiais parodymais, visiškai atmesdamas vėliau jo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotus parodymus, paneigiančius, kad padarė būtent jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Duomenys tikrinami, atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad Kretingos rajono apylinkės teismas tinkami įvertino byloje surinktus įrodymus, savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė detalia įrodymų visumos analize ir išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Kolegija neturi pagrindo abejoti Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu padarytomis išvadomis dėl M. E. kaltės padarius būtent jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. pasikėsinimą padaryti plėšimą įsibraunant į patalpą.Apelianto argumentai, jog teismas nepagrįstai vadovavosi jo pirminiais parodymais, atmestini kaip nepagrįsti. Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę dėl jam pareikštų įtarimų, išdėstė visas aplinkybes, susijusias su planuota nusikalstama veika (t. 2, b. l. 119–121), tačiau prašo šiais parodymais nesivadovauti, nes, anot nuteistojo, jie išgauti grasinant pateikti kaltinimus jo sugyventinei, kuri buvo nėščia. Vėliau nuteistasis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2016-12-15 užfiksuoti parodymai) ir teisme, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigė. Parodė, kad iš nukentėjusiojo norėjo neteisėtai gauti pinigų, tačiau jo apiplėšti nežadėjo ir nebūtų prieš jį vartojęs smurto. Jo tikslas buvo išprovokuoti nukentėjusįjį, jį nufilmuoti ir po to grasinant paviešinti informaciją apie jo orientaciją išreikalauti pinigų už tylėjimą. Nors iš pradžių parodė, kad nusikalstamą veiką padaryti tarėsi su M. Z., tačiau vėliau tvirtino, jog jam nieko nebuvo pasakęs (t. 2, b. l. 129–130), o teisme parodė, kad M. Z. buvo pasakęs savo planą, bet jis jame nedalyvavo (t. 2, b. l. 236).Kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismu, kad būtent pirminiai parodymai sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, o teisme nuteistojo nurodytą versiją paneigia byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. užfiksuoti telefoniniai pokalbiai bei daiktų paėmimo protokolas, kuriame užfiksuoti daiktai, paimti iš nuteistojo jo sulaikymo metu. Nors nuteistasis tvirtino, jog turėjo tikslą nufilmuoti, tačiau pas jį nebuvo rasta nei vaizdo kamera, nei fotoaparatas, telefone taip pat jų nebuvo. Be to, įrašyti telefoniniai pokalbiai tarp jo ir nuteistojo M. Z. aiškiai patvirtina, kad tikslas buvo apiplėšti A. T. įsibraunant į jo namus ir pavartojant smurtą – elektros šoką ir kad padaryti nusikalstamą veiką iš anksto tarėsi su M. Z.. Be to, vėliau duoti parodymai ne tik prieštarauja raštiniams byloje esantiems įrodymams, bet ir yra prieštaringi tarpusavyje. Nesutampa aplinkybės dėl susitarimo su M. Z.. Iš pradžių teigė, kad jam nieko nebuvo sakęs, o vėliau teigė, kad buvo išdėstęs savo planą, tačiau jame M. Z. nedalyvavo ir planuojamiems atlikti jo veiksmas griežtai prieštaravo.Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo teiginius, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai jam grasino ir reikalavo duoti atitinkamus parodymus. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apeliantas buvo apklausiamas dalyvaujant advokatei Daivai Ivanauskaitei, savo duotus parodymus nuteistasis patvirtino savo parašu nurodydamas, jog parodymai surašyti teisingai (t. 2, b. l. 119–123), todėl tikėti, kad jam buvo daromas spaudimas duoti atitinkamus parodymus, nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo pakeista versija yra tik gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją sušvelninti. Apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Apylinkės teismo nuosprendžiu M. E. paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Teismas, paskirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, jog yra viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 13 p.), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, nors pagal BK 56 straipsnį pavojingam recidyvistui turėjo būti skiriama griežtesnė bausmė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atsižvelgus į tai, dar labiau švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo. Apeliantas jokių aplinkybių, dėl ko turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė, taip pat nenurodė. Kolegijos įsitikinimu, paskirta bausmė atitinka nuteistojo asmenybę ir ji nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, be to, tokia bausmė, įvertinus nuteistojo asmenybę, jo polinkį nusikalsti, bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo (BK 41 str.). Esant nurodytiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai nuteisė M. E. pagal jam pareikštą kaltinimą ir paskyrė tinkamą bausmę, todėl nuosprendžio dalį dėl M. E. nuteisimo ir bausmės jam paskyrimo nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl ji paliktina nepakeista.

Dėl M. Z. apeliacinio skundo

Apeliaciniu skundu nuteistasis ginčija kaltę ir tvirtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis padėjo pasikėsinti padaryti plėšimą įsibraunant į patalpą. Teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, tai yra jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus. Kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, nepažeisdamas minėtų teisės normų, išanalizavo ir įvertino visus įrodymus ir teisingai nustatė faktines veikos aplinkybes bei pagrįstai M. Z. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog užfiksuoti telefoniniai pokalbiai nepatvirtina jo nusikalstamos veikos padarymo. Kolegija, įvertinusi telefoninių pokalbių tarp nuteistųjų turinį, konstatuoja, kad šie pokalbiai, priešingai, nei tvirtina nuteistasis, patvirtina jo atliktus nusikalstamus veiksmus. Iš pokalbių matyti, kad M. Z. tiksliai žinojo, kokius veiksmus planuoja atlikti M. E., ir juos padėjo jam atlikti. Žinojo, koks yra nusikalstamos veikos planas, ir pats siekė, kad viskas būtų pagal jį. Abu tarėsi, kaip geriau įgyvendinti planą, kokiu būdu M. Z. atvykti iki A. T.. Kalbėjosi apie galimybę atvykti su taksi arba, jeigu išeis, palikti jam automobilio raktelius. Iš pokalbių taip pat aišku, kad elektros šoką siekė panaudoti žmogui, o ne šuniui, kaip tvirtina nuteistasis (t. 1, b. l. 16–19, 32–34, 39–40). Užfiksuoti pokalbiai tarp nuteistųjų vyko kelios dienos prieš planuojamą nusikaltimą ir nusikaltimo dieną (nuo 2016-11-26 iki 2016-11-28) ir tai neginčijamai patvirtina, kad buvo iš anksto planuojama apiplėšti A. T.. Iš slapto sekimo pažymų matyti, kad nuteistieji vykdė savo planą taip, kaip buvo sutarę: M. E. paliko savo automobilį neužrakintą, kad M. Z. galėtų su juo atvykti iki A. T., o pats M. E. pas A. T. išvyko jo automobiliu (t. 1, b. l. 45–48). Objektyvių domenų, kad M. Z. būtų bandęs atkalbėti M. E. nuo nusikalstamų veikų atlikimo ar švelninti padėtį, nėra. Byloje esantys duomenys, priešingai, nei tvirtina apeliantas, patvirtina, kad būtent jis padėjo pasikėsinti įvykdyti nusikaltimą ir veikė pagal jų iš anksto sukurptą planą. Atsakant dėl nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo, nurodytina, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai yra įrodytas ir teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barbe, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A No 146; Telfner v. Austria, No 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti); (LAT nutartis Nr. 2K-3-144/2007). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d.) taikymą baudžiamajame procese.Nors apeliantas tvirtina, jog teismas nepagrįstai dėl kylančių abejonių dėl jo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neaiškino jo naudai ir taip pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, tačiau kolegija pažymi, kad byloje esantys įrodymai šiuo atveju neginčijamai patvirtino M. Z. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, jokių abejonių dėl M. Z. kaltės nekilo, todėl teigti, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus ir taip pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nėra pagrindo. Esant išdėstytiems argumentams, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino visus duomenis, įrodančius M. Z. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kolegija taip pat sutinka su apylinkės teismo M. Z. paskirta bausme, kuri, kolegijos įsitikinimu, yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai bei atitinka nuteistojo asmenybę. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad, apelianto įsitikinimu, bylą išnagrinėjo šališkas teismas, be to, buvo pažeista teisė į teisingą ir nešališką teismą, nes gynėjas neišnaudojo visų galimybių apginti jo teises. Teismo nešališkumo principo esmė – nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių: baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, o ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-388/2014). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-187/2011, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-102-222/2016, 2K-162-697/2016). Kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė jokių aplinkybių, kurios galėtų rodyti teisėjo asmeninį suinteresuotumą byla, taigi subjektyvus šališkumas nenustatytas. Tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas. Nenustatytas ir objektyvusis šališkumas. Jokių konkrečių teisėjo šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytus teisėjo nušalinimo pagrindus, byloje nenustatyta, todėl darytina išvada, kad nuteistojo teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista. Apelianto pateiktas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2017-04-04 raštas Nr. 4-S-5468 taip pat niekaip nepatvirtina teisėjo šališkumo ar jo nekompetencijos, kaip nurodo apeliantas. Iš pateikto rašto matyti, kad apeliantas siekė patraukti baudžiamojon atsakomybėn teisėją dėl to, kad jis nuosprendžiu pasikėsino sunaikinti SIM kortelę, tačiau prokurorė išaiškino, kad nuteistasis, nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu ir jame išspręstu klausimu dėl daiktų sunaikinimo, turi teisę teikti apeliacinį skundą. Taigi jokių duomenų, leidžiančių įžvelgti teisėjo šališkumą, nenustatyta. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad teismo šališkumas neturėtų būti siejamas su įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-495/2014, 2K-67-746/2015). Kolegija apelianto argumentus dėl jam atimtos teisės į tinkamą gynybą atmeta kaip nepagrįstus. Nustatyta, kad M. Z. pats sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu I. Balčiūnu, kuris jį gynė pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 213–214). Kad nuteistasis būtų siekęs pasikeisti gynėją dėl jo netinkamo atstovavimo, duomenų nėra, todėl deklaratyvūs teiginiai dėl tinkamo gynybos neužtikrinimo atmestini kaip nepagrįsti. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad teismas neprivalo detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, kurie nesusiję su nagrinėjama byla ar neturi teisinės reikšmės bylai. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, nes jie nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku.Dėl pareikšto prašymo suteikti prieigą prie Lietuvos teismų informacijos sistemos LITEKO duomenų nurodytina, kad šia sistema išimtinai naudojasi tik teismų darbuotojai, todėl prieigos prie šios sistemos kitiems asmenims nesuteikiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti M. E. ir M. Z. apeliacinius skundus.