- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-16
- Bylos Nr.
- 1S-747-493/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- P. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Kauno apygardos teismo 2002 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (1961 m. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 105 straipsnio 2, 5, 8 punktus, ir jam skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2002 m. spalio 17 d. nuosprendis pakeistas - nuteistojo P. V. nusikalstama veika iš 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 5, 8 punktų perkvalifikuota į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus ir jam paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė.
1.2. Be to, P. V. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 111 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
1.3. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, Kauno apygardos teismo 2002 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu, ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos visiško apėmimo būdu ir P. V. paskirta galutinė subendrinta 20 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2002 m. sausio 16 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 13 d.
3. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 81/04-563 nutarta netaikyti nuteistajam P. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, atsižvelgusi į neatliktos bausmės dalį, padarė išvadą, kad taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam P. V. nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nuteistojo P. V. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo atmetė.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis P. V. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą.
5.1. Skunde nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas, remdamasis klaidingais pataisos įstaigos pateiktais faktais, nepagrįstai atsisakė taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde pažymi, kad yra atlikęs visas socialinės reabilitacijos priemones, jam nustatoma pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti, jis vykdo Komisijos paskirtas rekomendacijas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. P. V. nurodo, kad 2019 m. jis buvo perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo į Marijampolės pataisos namus, tačiau pastarųjų administracija buvo nepasiruošusi priimti nuteistuosius ir tai sudarė aibę problemų. Dėl to nuteistasis ne kartą kreipėsi į pataisos namų administraciją, taip pat, į administracinius teismus. Pataisos namų administracijai tai labai nepatiko, todėl ji pradėjo „keršto akciją“ prieš nuteistąjį. Priešingai nei nurodo Komisija, pats nuteistasis kreipėsi į administraciją, prašydamas suteikti jam darbą, tačiau buvo gautas atsakymas, kad šiuo metu nėra galimybės įdarbinti. Tuo tarpu būdamas laisvėje nuteistasis dirbo nuo 16 metų, yra įgijęs tris profesijas.
5.2. Nuteistasis skunde nurodo ir tai, kad apie Komisijos posėdį jam nebuvo pranešta, taip pat, nuteistajam nebuvo žinoma apie Socialinio tyrimo rezultatus. Nors teismas atsižvelgia į tai, kad pataisos namuose nuteistajam buvo paskirtos drausminės nuobaudos, tačiau skunde pažymima, kad šios nuobaudos buvo gautos per ilgą laiką. Tuo tarpu paskutinė nuobauda nuteistajam buvo paskirta prieš 5 metus. Anot skundo autoriaus, teismas taip pat nepagrįstai nurodo, kad padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai. Tuo tarpu skundžiamos nutarties argumentai, kad asmuo turi atlikti už labai sunkų nusikaltimą paskirtą bausmę, pažeidžia Konstituciją, kadangi tai paneigia lygtinio paleidimo institutą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. V. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis P. V. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, nuteistojo skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra pagrindo.
8. Bylos duomenimis P. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turės gyvenamąją vietą. P. V. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, šiuos ryšius vertina. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, taip pat, turi įgijęs staliaus, auto šaltkalvio, šilumvežio mašinisto padėjėjo profesijas. P. V. vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu buvo skatintas. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.
9. Kaip minėta, lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką. Vertinamu atveju iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad P. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 56 balai, t. y. rizika priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šiuo atveju iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką nuo paskutinio vertinimo padidėjo (2019 m. spalio 16 d. atlikto vertinimo metu jam buvo nustatyta 48 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika). Balų padidėjimą lėmė tai, kad nuteistasis nepateikė pažymos apie įdarbinimą jam išėjus į laisvę. Be to, įvertintina ir tai, kad nuteistajam nustatytą rizikos balą sudaro ne tik statiniai (20 balų), bet ir dinaminiai (36) balai, išskirti su gyvenimo stiliumi ir draugais, piktnaudžiavimu narkotikais, mąstymu ir elgesiu susiję kriminogeniniai rizikos veiksniai, kuriuos, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, koreguodamas savo elgesį, tinkamai elgdamasis, dar gali ženkliai sumažinti.
10. Vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę svarbu ir tai, kad P. V. nusikalto ne pirmą kartą. Praeityje jis teistas du kartus – už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą. Ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė jam paskirta net už trijų žmonių nužudymą (2 epizodai). Jo padaryti nusikaltimai yra išskirtinai žiaurūs, pavojingi, vienas iš jų įvykdytas veikiant pagal iš anksto parengtą planą, bendrininkų grupėje, apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, dėl savanaudiškų tikslų. Priešingai nei teigiama skunde, šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, o labiau sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. P. V. nusikalstamas veikas darė sistemiškai, jam būdingas narkotinių medžiagų vartojimo modelis, o daromi nusikaltimai sunkėjo. Nors ankstesni teistumai, kaip ir padarytų nusikaltimų sunkumas, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vis tik šios aplinkybės, tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturi būti sumenkinamos ir jų vertinimas, priešingai nuteistojo teiginiams, draudimo bausti už tą patį antrą kartą principo nepažeidžia.
11. Be to, P. V. elgesys pataisos įstaigoje taip pat nebuvo pavyzdingas – nuteistasis 11 kartų pažeidė režimo reikalavimus, už ką jam buvo skirtos gana griežtos drausminės nuobaudos, tuo tarpu skatintas – 3 kartus. Nors šios nuobaudos nėra galiojančios, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad vidaus tvarkos pažeidimus P. V. darė ir po pakankamai ilgo jo taisymosi laiko, prieš tai nuteistąjį jau paskatinus už gerą elgesį. Tokia paskatinimų ir nuobaudų dinamika rodo, kad nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekli, kas pagrįstai teismui neleido daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių.
12. Skunde akcentuojamas ryšys su artimaisiais, darbinė motyvacija nėra pagrindas nuteistojo skundą tenkinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurie atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytas šio instituto taikymo sąlygas (pagrindus), tačiau vertinamu atveju, kaip nustatyta, P. V. šių sąlygų (pagrindų) neatitinka. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos aplinkybės, susijusios su socialinių ryšių palikymu, egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio P. V. nesustabdė. Todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su šeima bei kitos paminėtos aplinkybės gali veikti kaip pakankamai reikšmingas faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio.
13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią P. V. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką. Kaip minėta, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vertinamu atveju byloje esančių ir skunde akcentuojamų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad P. V. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo P. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.