- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-02
- Bylos Nr.
- e2-133-196/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01894-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Green Fin“, uždarosios akcinės bendrovės „Sun Industries“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Green Fin“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sun Industries“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5914-232/2016 pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Green Fin“ bei uždarajai akcinei bendrovei „Sun Industries“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė BKBKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovių UAB „Green Fin“ bei UAB „Sun Industries“ solidariai 411 462,60 Eur dydžio įsiskolinimą; 7 proc. metinių palūkanų už negrąžintą atsakovės UAB „Green Fin“ sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8,05 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė nepranešus atsakovėms taikyti laikinąsias apsaugos priemones – viso nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, įskaitant atsakovėms priklausančias esamas ir būsimas pinigines lėšas atsakovių ir trečiųjų asmenų sąskaitose, taip pat turtinių teisių areštą.Ieškovė nurodė, kad ieškinio reikalavimo suma pripažintina didele bet kuriam asmeniui, kas sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra svarbus ir siekiant neapsunkinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimą. Atsakovė UAB „Green Fin“ vengia sumokėti ieškovei ginčo sumą, nebendradarbiauja su ieškove, nesiekia tartis dėl kitokių nei buvo sutarta paskolos sutartimi skolos mokėjimo terminų, tokiu būdu piktnaudžiaudama ir vengdama įvykdyti įsipareigojimus. Atsakovės UAB „Green Fin“ turtas jau yra areštuotas reikalavimų kitose bylose tenkinimui, o tai patvirtina, kad atsakovės turimo turto vertė yra maža, jos nepakaktų ieškovės reikalavimams įvykdyti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – 411 462,60 Eur sumai areštavo atsakovėms UAB „Green Fin“ ir UAB „Sun Industries“ priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudė jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę, tik nesant (trūkstant) tokio turto, areštavo atsakovių pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias pas atsakoves ar trečiuosius asmenis, leido atsakovėms UAB „Green Fin“ ir UAB „Sun Industries“ iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su ieškove. Teismas nurodė, kad ieškovės išdėstytos aplinkybės bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai neleidžia daryti išvados, kad ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas ir dėl to nebūtų galima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, nutarties priėmimo dieną nėra žinoma apie atsakovių finansinę padėtį bei jų galimybes įvykdyti būsimą ieškovei galimai palankų teismo sprendimą, ieškovės prašoma priteisti suma atsakovėms yra didelė, teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovės UAB „Green Fin“ bei UAB „Sun Industries“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovėms. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas neįvertino tikėtino ieškovės ieškinio pagrįstumo. Ieškovė ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovių 411 462,60 Eur skolos, palūkanų bei delspinigių, kurią atsakovės neva vengia grąžinti. Pažymėtina, kad ieškovei buvo teiktas ne vienas prašymas, kuriuo buvo siūloma grąžinti skolą ir/ar kitaip išpirkti ieškovės turimas reikalavimo teises į atsakoves, tačiau ieškovė vengė bendradarbiauti su atsakovėmis. Išimtinai tik dėl ieškovės kaltės sutartis nebuvo vykdoma ir todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovėms dėl nesąžiningų ieškovės veiksmų. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovėms nesant grėsmės galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Nei ieškovė savo prašyme, nei teismas nutartyje nenurodė jokių įrodymų, kurie pagrįstų egzistuojant realią grėsmę, kad galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Atsakovė UAB ,,Green Fin“ yra sėkmingai veikianti įmonė, kuri nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, t. y. saulės elektrines, kurios pastoviai generuoja pinigines sumas bei kurios pačios yra vertingos, o tai patvirtina, kad atsakovėms ateityje nekils sunkumų įvykdyti galimai palankų ieškovei teismo sprendimą. Ieškovė nurodė tik deklaratyvius teiginius apie tariamą atsakovių vengimą vykdyti prievoles. Teismo nutartis yra nemotyvuota.Teismas nepagrįstai ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo skubos tvarka, tuo pažeisdamas CPK 147 straipsnio 1 dalies normą. Teismo nutartis buvo priimta remiantis išimtinai ieškovės pateiktais deklaratyviais teiginiais, nesuteikiant atsakovėms galimybės pateikti atsiliepimą. Ieškovė BKBKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. O Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai: Ieškovės ieškinys prima facie yra pagrįstas. Atsakovės neneigia, kad yra skolingos ieškovei, skola nėra grąžinta laiku, todėl ieškovė turi teisę kreiptis į teismą siekiant priteisti skolą. Tarp atsakovių ir ieškovės buvusios derybos yra vilkinamos atsakovių šioms nebendradarbiaujant su ieškove. Atsakovės vilkina skolos sumokėjimą, nevykdo susitarimų ir siekia išvengti skolos ieškovei grąžinimo. Šiuo atveju ieškinio suma yra didelė, todėl pagal formuojamą teismų praktiką didelė ieškinio suma yra laikoma viena iš aplinkybių taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovių vykdoma veikla nėra pelninga, o turimo nekilnojamo turto vertė yra visiškai nepakankama galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, nustatęs, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, taip pat konstatavęs, jog ieškinio suma atsakovėms yra didelė, dėl to teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliantės ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios sąlygos – ieškovės reikalavimo pagrįstumo.Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pareikšto ieškinio, ieškovė prašo priteisti skolą solidariai iš atsakovių, motyvuodama tuo, kad atsakovė UAB „Green Fin“ pažeidė iš paskolos sutarties kylančią prievolę ieškovei grąžinti paskolą, o atsakovė UAB „Sun Industries“ laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ieškovei, jeigu atsakovė UAB „Green Fin“ tinkamai neįvykdys ieškovei prievolių pagal paskolos sutartį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės pateikto ieškinio bei patikslinto ieškinio forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. suformuluotas ieškinio reikalavimas ir jo faktinis bei teisinis pagrindas, pateikti įrodymai, kurie, ieškovės įsitikinimu, patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes ir reikalavimus. Į klausimą, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).Apeliantės, neigdamos ieškinio pagrįstumą iš esmės neginčija skolos ieškovei, tačiau teigia, kad ieškovei buvo siūloma grąžinti skolą ar kitaip išpirkti ieškovės turimas reikalavimo teises į atsakoves, tačiau ieškovė vengė bendradarbiauti su atsakovėmis. Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje apeliančių nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškinys jų atžvilgiu yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas.Apeliantės skunde taip pat ginčija antros laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad ieškovei palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas – egzistavimą. Apeliantės teigia, kad visiškai nepagrįstai ieškovė bei teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindė didele ieškinio suma. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, jog teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2014). Sutiktina su skundo argumentu, kad ši prezumpcija nėra absoliuti ir kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė, tačiau jeigu šia prezumpcija teismo nutartyje yra remiamasi, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama būtent atsakovui, kuriam paprasčiau pateikti duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį.Apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais kvestionuodamos ieškinio sumos dydžio reikšmingumą, savo finansinei padėčiai pagrįsti pateikė išrašus iš Nekilnojamojo turto registro. Iš apeliančių pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovei UAB „Green Fin“ nuosavybės teise priklauso 11 fotovoltinių saulės elektrinių, kurių bendra vidutinė rinkos vertė sudaro 63 600,56 Eur (219 600 Lt), kai tuo tarpu ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimas atsakovėms sudaro 411 462,60 Eur. Kitų įrodymų, galinčių pagrįsti atsakovių argumentus apie galimybes įvykdyti galbūt palankų ieškovei teismo sprendimą, apeliantės nepateikė.VĮ Registrų centro duomenimis atsakovių paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai juridinių asmenų registrui pateikti tik už 2014 metus. Iš UAB „Green Fin“ balanso už 2014 metus matyti, kad įmonės turtas sudarė 391 044,08 Eur (1 350 197 Lt), mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 394 881,26 Eur (1 363 446 Lt), taigi bendrovės įsipareigojimai viršijo turimą turtą. Nors UAB „Green Fin“ skunde teigia, kad yra sėkmingai veikianti įmonė, tačiau nepateikia šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, t. y. nepateikė nei už 2015 metus, nei ginčo nagrinėjimo metu sudarytų finansinės atskaitomybės dokumentų, kitų jos sėkmingą šiuo metu ūkinę – komercinę veiklą pagrindžiančių įrodymų. Iš UAB „Sun Industries“ balanso už 2014 metus matyti, kad įmonės turtas sudarė 1 855 522,76 Eur (6 406 749 Lt), mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 3 538 883,23 Eur (12 219 056 Lt), taigi bendrovės įsipareigojimai daugiau nei dvigubai viršija turimą turtą. Byloje kitų šios įmonės finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų nepateikta, o vien minėti duomenys kelia abejonių gera UAB „Sun Industries“ finansine padėtimi bei tuo, kad pareikšto ieškinio suma jai nėra didelė. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad bylos duomenimis nėra pagrindo apeliančių turtinę padėtį vertinti kaip nekeliančią grėsmės tinkamam sprendimo įvykdymui.Taigi atsakovės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo nutartimi, įrodymų, paneigiančių antros laikinųjų pasaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą, kartu su atskiruoju skundu nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu bei teisėtumu. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliančių argumentus, kad teismas nepagrįstai ieškovės prašymą išnagrinėjo nepranešęs atsakovėms ir nesuteikdamas joms galimybės pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą. CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovams yra pranešama, kai teismas mano, jog tai būtina. Tai reiškia, kad teismui nusprendus, jog nėra būtina pranešti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, atsakovo informavimas nėra privalomas. Atsakovės nenurodė jokių ypatingų aplinkybių, kodėl teismas nagrinėjamu atveju turėjo ar turėtų nustatyti būtinumą informuoti atsakoves. Taigi pirmosios instancijos teismas, išsprendęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepranešęs atsakovėms, jų procesinių teisių nepažeidė. Teisė būti išklausytoms atsakovėms suteikiama vėliau, t. y. pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės galėjo skųsti atskiruoju skundu aukštesnės instancijos teismui (CPK 151 str. 1 d.), tokią savo teisę atsakovės realizavo ir ji nebuvo niekaip apribota.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš skundžiamos nutarties turinio yra aiškus teisinis ir faktinis pagrindas, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Tai, kad teismo motyvai apeliantėms neatrodo pakankamai išsamūs, ar juo labiau tai, kad apeliantės su jais nesutinka, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovių atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.