- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-28
- Bylos Nr.
- 1A-625-81-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-98-1-00689-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- M. J., S. D.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-625-81/2011
Teisėjas R. Klimaitis Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00689-2010-5;
2011 m. rugsėjo 28 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Evaldo Gražio, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo M. J. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. nuteistas už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 1 d. padarymą - laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams; LR BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams; . LR BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. bausmės iš dalies sudėtos ir skirta galutinė subendrinta bausmė- laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 (ketverių) metų 9 (devynių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta 2011 m. kovo 15 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir skirta galutinė subendrinta bausmė- laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.
Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuotas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2011-02-07 iki 2011-03-15 ir ankstesniu nuosprendžiu atlikta bausmės dalis nuo 2011-03-15 iki 2011-06-16.
Vadovaujantis LR BK 72 str. 2d. 3p., iš M. J. konfiskuota 130 lt gauti iš nusikalstamos veikos.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš M. J. priteista 1000 lt turtinei žalai atlyginti.
S. B. naudai iš M. J. ir S. D. solidariai priteista 807 lt turtinei žalai atlyginti, A. A. naudai iš M. J. ir S. D. solidariai priteista 200 lt turtinei žalai atlyginti.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteista S. D., tačiau jos atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J. dėl LR BK 178 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. lapkričio mėnesį, apie 20 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) nuardė nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio traktoriaus „Kirov K-701“ ir pagrobė hidraulinį cilindrą HC-50-25-320-02500, 350 litų vertės, dvi cilindrų jungiamąsias hidraulines šlangas, bendros 120 litų vertės, keturis variklio galvų dangtelius, bendros 280 litų vertės, akumuliatorių pajungimo laidus, bendros 150 litų vertės, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 900 litų turtinę žalą.
Be to, M. J. dėl LR BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 13 d., apie 8 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. D., išlaužęs durų spyną ir išdaužęs langą įsibrovė į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Panemunės girininkijai priklausančius ūkinius pastatus, t.y. patalpas, iš kur pagrobė S. B. priklausančius motorinį pjūklą STIHL MS 029, 250 litų vertės, akumuliatoriaus pakrovėją, 150 litų vertės, 20 litrų dyzelinio žymėto kuro, bendros 77 litų vertės, 80 litrų benzino, sumaišyto su tepalu, bendros 340 litų vertės, dvi metalines talpas, bendros 100 litų vertės, tuo S. B. padarė 917 litų turtinę žalą.
Be to, M. J. dėl LR BK 180 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. vasario 5 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. D., išdaužęs priebučio langą, įkišęs ranką ir iš vidaus atidaręs duris, įsibrovė į A. A. gyvenamąjį namą, t.y. į patalpą, kur uždėjo miegančiai A. A. pagalvę ant galvos, S. D. prikišus peilį prie A. A. kaklo ir grasinus nužudyti, perėmė peilį iš S. D. ir toliau jį laikė prie A. A. kaklo, reikalaudamas pinigų, gulinčiai lovoje ir atsikėlusiai bei bėgančiai į virtuvę A. A. sudavė rankomis ne mažiau kaip 9 smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, A. A. išbėgus į virtuvę, paliepė S. D. paduoti jam lipnią juostą, kuria bandė užlipinti A. A. burną, tuo padarydamas A. A. poodines kraujosruvas dešiniame peties sąnaryje, plaštakoje, žande, nosyje, viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimus lūpose, smakre, nosyje, kairiame skruoste, dešinės akies apatiniame voke, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, A. A. išbėgus kviestis pagalbos, pagrobė rankinę – 70 litų vertės, striukę – 70 litų vertės, tuo A. A. padarydamas 140 litų turtinę žalą, t. y grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas, pagrobė svetimą turtą.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. J. apeliaciniu skundu prašo pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 2 d. skirti bausmes, artimas toms, kurias teismas skyrė bendrininkei bei sušvelninti galutinę laisvės atėmimo bausmę. Jis teigia, kad teismas nesivadovavo teisingumo principu, nes jam skirtosios bausmės LR BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 2 d. didesnės nei skirtos bendrininkei. Teismas turėjo bausmes subendrinti ne jas sudėdamas, tačiau taikydamas bausmių apėmimo principą, nes LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė didesnė nei LR BK 178 str. 2 d. Be to, bausmė per griežta, nes jis nukentėjusiojo atsiprašė, nusikaltimą padarė būdams neblaivus, o tokioje būsenoje turi psichikos sutrikimų, vaikystėje turėjo rimtą galvos traumą, yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje.
Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo gynėjos, prašiusios skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmetamas.
Nuteistasis M. J. neginčija kaltės dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 178 str. 1 d, 178 str. 2 d, 180 str. 2 d, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso /toliau- LR BPK/ 320 str. 3 d., baudžiamoji byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.
Nuteistasis mano, kad jam paskirtos per griežtos bausmės dėl padarytų nusikaltimų LR BK 178 str.1 ir 2 d. ir 180 str. 2 d. bei galutinė subendrinta bausmė.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti. Bausmės nuteistajam skirtos teisingai.
LR BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Skiriant bausmę M. J. į visas šias aplinkybes atsižvelgta, jos įvertinos tinkamai.
Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nuteistajam atsižvelgė ir įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumą, t.y. tai, kad padaryti trys tyčiniai turtiniai, o vienas taip pat ir smurtinis nusikaltimai, priskirimai nesunkių, apysunkių bei sunkių nusikaltimų kategorijoms. Teismas skirdamas bausmę, parinkdamas jos rūšį taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis anksčiau taip pat teistas už nusikaltimus nuosavybei. Šias nusikalstamas veikas jis padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už analogišką sunkų nusikaltimą (LR BK 180 str. 2d.). Dėl šių aplinkybių, vadovaujantis LR BK 27 str. ir 56 str. nuostatomis M. J. laisvės atėmimo bausmės skirtos pagrįstai. Taip pat skirdamas bausmes teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino, nuoširdžiai gailisi,) bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikalstamą veiką padarė apsvaigus nuo alkoholio, bendrininkų grupe).
LR BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas bausmių dydžius, teisėjų kolegijos nuomone ,šių taisyklių nepažeidė, tinkamai įvertino anksčiau aptartų aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų reikšmę nustatant bausmės dydžius ir pagrįstai už LR BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. numatytus nusikaltimus skyrė laisvės atėmimo bausmes mažesnes nei sankcijose numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, o už LR BK 180 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką- laisvės atėmimo bausmę, artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, numatytam sankcijoje. Pažymėtina, jog net ir esant atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms – BK 178 str. 2 d. numatyta veika padaryta bendrininkų grupe, 180 str. 2 d. numatyta veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio bei bendrininkų grupe, teismas už LR BK 178 str. 2 d. numatytą veiką skyrė bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, o už LR BK 180 str. 2 d. numatytą nusikaltimą- bausmę, artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, numatytam sankcijoje, nors šią veiką nuteistasis padarė neišnykus teistumui už analogišką nusikalstamą bei esant dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatydamas bausmių dydžius tinkamai įvertino visas LR BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes ir skyrė M. J. bausmes, atitinkančias padarytų veikų, o taip pat ir jo paties pavojingumą.
Tenkinti nuteistojo parašymą ir skirti bausmes artimas nusikaltimų bendrininkei S. D. paskirtoms bausmėms nėra teisinio pagrindo, nes bausmė skiriama kiekvienam bendrininkui atskirai įvertinus jo padarytos veikos pavojingumą, indėlį, nusikalstamos veikos daryme, o taip pat ir kiekvieno bendrininko asmenybę. Pažymėtina, jog M. J. asmenybę neigiamai charakterizuoja, rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei ir duoda pagrindą skirti savo dydžiu griežtesnes bausmes būtent tai, kad jis yra anksčiau ne kartą teistas, nusikalto neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų, o taip pat ir teistumui už analogišką sunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 2d. Tai rodo, jog siekiant LR BK 41 straipsnyje numatytų bausmių tikslų būtina skirti griežtesnes bausmes M. J. jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog M. J. bausmės individualizuotos tinkamai ir atitinka siekiamus tikslus, todėl jų keisti nėra pagrindo.
Nepagrįstas, todėl atmestinas skundo argumentas dėl neteisingai pritaikyto bausmių subendrinimo būdo.
Teismas LR BK 63 str. 2 d. numatytą bausmių bendrinimo būdą – apėmimą taiko tik LR BK 63 str. 5 d. numatytais atvejais, t.y. kai yra ideali nusikaltimų sutaptis arba padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šios kodekso 10 ar 11 straipsnius arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nagrinėjamoje byloje nei vienos iš šių aplinkybių nenustatyta. Nors LR BK 178 str. 1 d. numatyta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, LR BK 180 str. 2 d. numatyta veika- sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau tarp šių veikų M. J. padarė LR BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, t.y. apysunkį nusikaltimą, todėl pagrindo teigti, kad jo padarytos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ar yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, nėra, todėl M. J. skirtos bausmės pagrįstai subendrintos iš dalies jas sudedant. Pažymėtina, jog teismas subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu skirtąsias bausmes prie griežčiausios iš jų pridėjo tik po dalį, t.y. vos mažiau nei po pusę kitų bausmių ir skyrė subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Kadangi visos veikos padarytos prieš priimant 2011-03-15 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendį, pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. subendrinta su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžiu skirta bausme, pridedant dalį jos prie skundžiamu nuosprendžiu skirtos subendrintos bausmės ir skiriant galutinę subendrintą bausmę M. J. – laisvės atėmimą 5 (penkiems) metams.
Įvertinus nuteistojo pavojingumą, padarytų veikų pavojingumą, sunkumą, padarytų veikų skaičių, pobūdį, konstatuojama, jog nuteistajam M. J. skirtoji galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra būtina pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, todėl ją keisti nėra teisinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. J. apeliacinį skundą atmesti.