- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-09
- Bylos Nr.
- I-538-386/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- T. P.
- Atsakovas
- Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant atsakovo atstovui R. D. , 2011-11-02 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. 33, kuriuopareikštas oficialus perspėjimas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas T. P. kreipėsi skundu į teismą nurodydamas, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. jam buvo pareikštas oficialus perspėjimas pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą (toliau – ir ONUĮ). Pareiškėjo teigimu jam pareikštas oficialus perspėjimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi nebuvo jokio teisinio pagrindo tokio oficialaus perspėjimo pareiškimui. Jokie duomenys, kurie leistų daryti prielaidas, jog jis yra įvykdęs priešingus teisei veiksmus nebuvo pateikti, jis nebuvo supažindintas su jokio pobūdžio informacija apie jo asmenį. Jo teistumas išnykęs, mokosi (duomenys neskelbtini).
Pažymi, kad slapta operatyvinė mėdžiaga negali būti vienintelis įrodymas skiriant prevencinio poveikio priemonę.
Pareiškėjas T. P. šiais ir išsamiau skundė išdėstytais argumentais mano, kad atsakovas nepagrįstai pareiškė oficialų perspėjimą ir prašo teismą panaikinti Tauragės apskrities VPK viršininko R. R. patvirtintą 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 33, kuriuo jam pareikštas oficialus perspėjimas.
Atsiliepimas
Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Tauragės apskrities VPK) atsiliepime į skundą (b.l.24-25) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo skundo netenkinti. Teigia, jog pareiškėjas yra žinomas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnams kaip asmuo, bendraujantis su asmenimis, susijusiais su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, pats dalyvaujantis organizuotos nusikalstamos grupuotės, susijusios su automobilių vagystėmis, veikloje.
2011-05-24 Tauragės apskrities VPK Jurbarko r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 189 str. 2 d., bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Surasti Vokietijoje vogti ir paieškomi automobiliai “VW Multivan” bei “VW Tuoran”. Sulaikyti šiuo bei kitais nusikaltimais įtariami organizuotos grupuotės nariai T. Š. , E. P. , T. P. , jiems pareikšti įtarimai. Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) prijungta prie baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, vykdydami operatyvinę veiklą, yra gavę duomenų apie tai, kad T. P. palaiko ryšius su organizuotų grupių, nusikalstamų susivienijimų nariais, juos remia, gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Apklausos metu T. P. nurodo, kad yra pažįstamas su asmenimis, kurie priklauso organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms, tarp kurių keletui asmenų t.y. E. V. , V. B. , G. U. 2011 m. buvo skirti teismo įpareigojimai pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą. E. P. , kuris šiuo metu yra įtariamasis toje pačioje baudžiamojoje byloje, kaip ir T. P. , yra skirti teismo įpareigojimai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymu. Visi šie duomenys gauti Lietuvos Respublikos nustatytų aktų tvarka, operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka gauti įslaptinti duomenys. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnį dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimo išdavimų sąlygų 2 dalies 9 punkte nurodyta, jog draudžiama tai atlikti asmenims, kurie palaiko ryšius su asmenimis, priklausančiais organizuotoms nusikalstamoms grupėms arba nusikalstamiems susivienijimams.
Oficialus perspėjimas neriboja perspėjamojo asmens laisvių ir teisių.
T. P. 2008-09-19, vadovaujantis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymu, jau buvo skirta prevencinio poveikio priemonė - oficialus perspėjimas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas R. D. teisminio nagrinėjimo metu palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas T. P. 2011-10-11 ir 2011-11-02 į teismo posėdžius neatvyko, apie šiuos posėdžius informuotas tinkamai. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių jo negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose pagrindą, iš jo negautas prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Pareiškėjas apie šį teismo posėdį informuotas tinkamai, teismas privalomo jo dalyvavimo teismo posėdyje nenustatė, todėl byla nagrinėjama iš esmės nedalyvaujant pareiškėjui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (tolia – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Tauragės apskrities VPK nutarimu Nr. 33, atsižvelgiant į įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis apie pareiškėjo T. P. ryšius su organizuotomis nusikaltamomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, konstatuota, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis gali daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus bei siekiant garantuoti visuomenės ir valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves, pareiškėjui nutarta taikyti Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte numatytą prevencinio poveikio priemonę - oficialų perspėjimą (b.l. 28).
Vykdydamas minėtą nutarimą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ONTS vyresnysis tyrėjas, nurodydamas, kad T. P. veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, vadovaudamasis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais, pareiškė T. P. oficialų perspėjimą, kadangi jo veiksmai vertinami kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui (b.l.6). Lietuvos Respublikos įstatymo vardu buvo pareikalauta laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių bei laisvių, nedaryti teisės pažeidimų, oficialiai perspėjant, kad jeigu jis savo elgesiu tiesiogiai ar netiesiogiai rems organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklą arba jam priklausys, teiks organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui finansinę arba materialinę paramą bei informaciją, naudingą nusikalstamai veiklai plėtoti, rengsis padaryti arba padarys nusikaltimus arba vykdys kitokią neteisėtą veiklą, keliančią didelę žalą valstybės, visuomenės ar asmenų interesams, slėps, taip pat nepraneš teisėsaugos institucijoms apie šiuos nusikaltimus ir kitokią organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo neteisėtą veiklą, jam bus taikomos šio įstatymo numatytos teisinio poveikio priemonės, taip pat jis įstatymo nustatyta tvarka bus traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
Pareiškėjas savo skunde teigia, kad oficialus perspėjimas nepagrįstas ir turi būti panaikintas, nes jis neatliko veiksmų, dėl kurių jam galėtų būti skiriamas oficialus perspėjimas, teistumas išnykęs, mokosi (duomenys neskelbtini) (b.l.3-5). Pareiškėjo nuomone, įstatymo nustatyta tvarka nėra gauta jokių duomenų, liudijančių jo ryšius su nusikalstamomis grupėmis, susivienijimais ar jų nariais. Oficialus perspėjimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką (1 straipsnis).
Oficialus perspėjimas yra prevencinio poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma esant šio įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 straipsnis). Pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnį, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.
Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 5 straipsnyje yra pateikta oficialaus perspėjimo sąvoka, pagal kurią oficialus perspėjimas - tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.
Kadangi įstatymas oficialaus perspėjimo taikymą sieja su Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje apibrėžto turinio informacijos (duomenų) apie asmenį turėjimu policijos įstaigoje bei su sąlyga, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka (Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnis), kilus ginčui dėl oficialaus perspėjimo skyrimo pagrįstumo bei teisėtumo kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 straipsnis) turi būti patikrinta, ar oficialus perspėjimas buvo paskirtas esant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatyta informacija apie asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais gali būti surinka vadovaujantis specialiaisiais minėtos informacijos rinkimą reglamentuojančiais įstatymais (Operatyvinės veiklos įstatymu). Tokios informacijos turinys nėra viešas. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktą valstybės paslaptį gali sudaryti detalūs duomenys apie operatyvinės veiklos veiksmų metu gautą informaciją bei jos pagrindu parengtą analitinę informaciją.
Iš minėto teisinio reguliavimo seka, kad asmeniui, kuriam pateikiamas oficialus perspėjimas, Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje išvardyti duomenys negali ir neturi būti pateikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatyta informacija gali būti gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu. Tačiau šios informacijos turinys turi aiškiai parodyti, kad oficialiai perspėtas asmuo turi ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A143-803/2008, 2008 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A63-1338/2008 ir kt.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Šios įstatymo normos konstrukcija leidžia daryti išvadą, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Teisės normoje pavartota sąvoka paprastai rodo, kad galimi atvejai, kai tokie duomenys gali būti laikomi įrodymais ir tuo pačiu teismo turi būti įvertinami pagal įrodymų įvertinimo taisykles, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad minėtoje įstatymo normoje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t.y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Minimame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) negalima daryti išvados, kad kriterijai, kuriais vadovaudamasis bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, ar faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, gali būti įrodymai toje byloje, gali priklausyti nuo kokių nors subjektyvių aplinkybių. Sprendimą, ar minėti faktiniai duomenys gali būti įtraukti į bylą kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagą ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumą.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas rengiantis bylos nagrinėjimui 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsakovui pasiūlė įvertinti, ar nagrinėjamu atveju ginčijamas 2011 m. rugpjūčio 31 d. oficialus perspėjimas, pareikštas T. P. , nebus grindžiamas šalims nežinoma vien nevieša informacija ir jeigu būtų nustatyta, kad ginčijamas oficialus perspėjimas grindžiamas vien nevieša informacija, pasiūlyta spręsti klausimą dėl galimybės nustatyta tvarka informaciją išslaptinti, o jei ji nebus išslaptinta, pateikti tą medžiagos dalį, kuri yra vieša (b.l.3-4). 2011 m. gegužės 30 d. atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, kad informacija nebus išslaptinta. Su atsiliepimu į skundą (b.l.32-37) ir teisminio nagrinėjimo metu (b.l.18-19). 2011 m. lapkričio 2 d. teismo posėdžio metu teismui buvo pateikta ir teismas, padaręs pertrauką, susipažino su atsakovo atstovo pateikta įslaptinta operatyvinės veiklos medžiaga. 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi teismas konstatavo, kad susipažino su šia bylos medžiaga ir nutarė jos turinio neatskleisti, o vertinti kaip įrodymus bendrame bylos kontekste kartu su pateikta į bylą vieša bylos medžiaga (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis).
Pareiškėjas skunde pripažįsta, kad buvo teistas (teistumas išnykęs). 2011 m. rugpjūčio 31 apklausos Tauragės apskrities VPK metu (b.l.26-27) T. P. nurodė, kad yra pažįstamas su asmenimis, kurie, kaip teismas susipažino su pateikta atsakovo atstovo medžiaga, priklauso organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms, tarp kurių keletui asmenų t.y. E. V. , V. B. , G. U. 2011 m. buvo skirti teismo įpareigojimai pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą. E. P. , kuris šiuo metu yra įtariamasis toje pačioje baudžiamojoje byloje, kaip ir T. P. , yra skirti teismo įpareigojimai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymu. Iš neviešos bylos medžiagos akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje nustatyti prevencinės poveikio priemonės taikymo pagrindai yra. Atsakovo pateikti duomenys apie pareiškėją atitinka Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytus reikalavimus, šie duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, prevencinė poveikio priemonė paskirta vadovaujantis įstatymo reikalavimais, jos paskyrimo procedūra nepažeista.
Aplinkybių, leidžiančių teigti, kad oficialiu perspėjimu nepagrįstai pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės, teismas nenustatė ir bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog buvo pažeista pusiausvyra tarp būtinybės apsaugoti valstybės paslaptį sudarančią (ar kitą įslaptintą) informaciją (viešojo intereso) ir pareiškėjo teisių apsaugos.
Teismas daro išvadą, jog pareiškėjui prevencinio poveikio priemonė - oficialus perspėjimas pritaikyta esant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams. Būtent tokia teisminė praktika yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. A556-567/2009; Nr. A146-499/2010; Nr. A525-597/2010, Nr. A146-401/2011).
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 traipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nuspren d ė:
pareiškėjo T. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.